Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 1d. 14:47

Kitokia Meksika. Piramidžių legendos: mistiškieji meistrai, palikę kraupius pėdsakus

Piramidės Meksikoje Tik 15min
Paul Stewart nuotr. / Piramidės Meksikoje

Vos žengus pirmą žingsnį Meksiko pašonėje stūksančių piramidžių laiptais, pasigirsta kraują stingdantis pumos šnypštimas. Krūpteliu: juk šių didžiųjų kačių tokioje žmonių knibždančioje vietoje būti tiesiog negali!

Ir iš tiesų – jaguaro balsą čia imituoja įmantrūs indėnų pardavinėjami švilpukai. Erelio klyksmas, pumos urzgesys, indėniškos dūdelės rauda – senąjį Teotiuakano šventovių miestą tebelydi vaiduokliški praeities garsai. Tiesa, šiandien oriųjų actekų palikuonys obsidiano peilius pardavinėja kaip suvenyrus turistams, nuo piramidžių šlaitų nebesiridena dievams paaukotų belaisvių kūnai, o Mirusiųju Take pilna japonų ir amerikiečių keliautojų, besišypsančių asmenukėms, tačiau atmosfera Teotiuakane – vis dar paslaptinga ir slogi.

Priešingai Egipto piramidėms, Meksikos, Gvatemalos ir Belizo actekų bei majų statiniai – nejaukiai niūrūs. Didžiuliai statmeni laiptai veda į tamsiai pilko akmens terasas, kur viduramžiais vyko ceremonijos ir aukojimai dievams; paskutiniai keli žingsniai uolomis, ir nuo Saulės piramidės atsiveria viso Teotiuakano miesto vaizdas – geometriškai tiksliai išrėžti takai, mažesnės piramidės, gyvenamasis kvartalas. Niekas tiksliai nežino, kas pastatė šias vėliau actekų uzurpuotas piramides: archeologų teigimu, Teotiuakano kompleksas, tikėtina, statytas apie 300 m. prieš mūsų erą. Tačiau kas buvo tie paslaptingieji piramidžių meistrai ir ar tiesa, jog jose vis dar vaidenasi žmonių aukų dvasios?

Teotiuakano vaiduokliai

Beveik tūkstantį metų prieš actekų imperiją Meksikos vidurio indėnų gentys ėmė burtis į vis didesnes gyvenvietes. Teotiuakanas, plytintis apie keturiasdešimt kilometrų nuo dabartinio Meksiko, buvo pastatytas ketvirtajame amžiuje prieš mūsų erą, tačiau kas statė garsiąsias Teotiuakano piramides, mokslininkai nesutaria iki šiol. Kai kurie mėgina piramides kildinti iš toltekų genties, garsėjusios talentu menui ir statyboms, tačiau toltekų kultūra suklestėjusi gerokai vėliau, nei iškilo Teotiuakano piramidės.

„Teotiuakanas buvo didžiausias Vakarų pusrutulio miestas iki pat penkioliktojo amžiaus. Čia gyveno per 100 tūkst. žmonių, o miesto piramidžių dydis panašus į Egipto Gizos statinius, – sako George'as Cogwillas, Arizonos universiteto archeologas. – Beje, įdomu tai, kad Teotiuakane pilna šventovių, gyvenamųjų kvartalų ir piramidžių, tačiau nėra visiškai jokių karinių ar gynybinių struktūrų. Panašu, jog miesto gyventojai nesitikėjo puolimo.“

Paul Stewart nuotr./Piramidės Meksikoje
Paul Stewart nuotr./Piramidės Meksikoje

Tačiau kas jie buvo? Istorikai ir archeologai po piramidėmis aptikę įvairių keistosios kultūros pėdsakų: karalių kapų, paaukotų gyvūnų ir žmonių nukirstomis galvomis skeletų, akmens ir keramikos kaukių, meno dirbinių. Akivaizdu, jog Teotiuakano piramides stačiusi kultūra buvo itin aukšto išsivystymo lygio. Vis dėlto nei kas jie buvo, nei kodėl taip staiga išnyko – actekai Teotiuakaną atrado visiškai išsuštėjusį – nežino niekas.

„Galbūt reikėtų klausti ne kodėl Teotiuakanas žlugo, o kodėl jis klestėjo? Kokios socialinės, politinės ir religinės praktikos įgalino tokią sudėtingą architektūrą ir tokį kultūrinį stabilumą?“– retoriškai klausia G.Cogwillas.

Kas bebūtų tikrieji Teotiuakano kūrėjai, pasak vietinių, šiame niūriame piramidžių mieste vaidenasi. „Teotihuacan“ actekų kalba reiškia „vietą, kurioje gimė dievai“, ir vietiniai indėnai bei metisai meksikiečiai tiki, jog šis miestas-vaiduoklis neturėtų būti atvertas suvenyrų prekeiviams ir turistams.

Net Teotiuakaną tyrinėję archeologai prisipažįsta, jog kasinėti čia – keistai nejauku. „Jaučiau, kad atkasinėju šmėklas“, – rašė archeologas Johnas Sabolis.

Paul Stewart nuotr./Piramidės Meksikoje
Paul Stewart nuotr./Piramidės Meksikoje

Actekų likimas

Paslaptingoji Teotiuakano kultūra, tikėtina, išnykusi maždaug aštuntajame amžiuje. Archeologai ir antropologai linkę manyti, jog vidurio Meksiką ištikusi klimato katastrofa, ir dėl netikėtų sausrų kilęs badas privertęs Teotiuakano gyventojus palikti dievų ir piramidžių miestą.

Tiesa, po savęs šie mistiškieji piramidžių meistrai palikę kraupius pėdsakus: mokslininkų teigimu, Teotiuakanas buvo valdomas šventikų, kurie nuolat aukodavo žmones dievams. Nuo piramidžių ridendavosi karo belaisvių galvos, jiems gyviems buvo išplėšiamos širdys arba žmonės buvo laidojami gyvi – ir visa tai tam, kad užsitarnautų dievų malonę.

VIII–IX amžių sandūroje Teotiuakaną atradusiems ir apgyvendinusiems actekams sekėsi ne ką geriau. Tai actekai davė Teotiuakanui „dievų gimtinės“ vardą, o pats imperatorius Moktesuma II, anot amžininkų, kas mėnesį atlikdavo piligriminę kelionę į piramidžių miestą. Actekai tikėjo, jog tai čia gimė visas pasaulis: dievai paaukoję save, kad sukurtų saulę, mėnulį ir žemę.

Paul Stewart nuotr./Piramidės Meksikoje
Paul Stewart nuotr./Piramidės Meksikoje

Tačiau netrukus suklestėjusi actekų imperija laikėsi vos porą šimtmečių. Įtikėję legenda, jog jiems patikėta pastatyti nuostabų miestą ten, kur nutūpsiąs erelis su gyvate snape (šis simbolis dabar puikuojasi Meksikos vėliavoje ir herbe), actekai ėmėsi Tenočtitlano – dabartinio Meksiko – statybų. Pasak istorikų, šešioliktajame amžiuje Tenočtitlanas galybe ir gyventojų gausa mažai tenusileido Konstantinopoliui, Paryžiui ir Venecijai: per 200,000 gyventojų turėjęs ežero miestas buvo šešiskart didesnis už Henrio VIII Londoną.

1520-aisiais Tenočtitlaną atradę ispanų konkistadorai, vadovaujami Hernano Korteso, miestą nusiaubė: išžudę actekų imperatorius ir kilminguosius, ispanai ėmėsi lyginti Tenočtitlaną su žeme. Vietoje actekų šventyklų čia kilo bažnyčios, actekų mėnulio deivės kalvą uzurpavo Gvadalupės Mergelės bazilika, o vietoje actekų turgaus aikštės iškilo dabartinis Meksiko zocalo – centrinė miesto aikštė.

Paul Stewart nuotr./Piramidės Meksikoje
Paul Stewart nuotr./Piramidės Meksikoje

Meksikas iki šiandien neturi ramybės. Pagrindinė Meksiko aikštė pamažu smenga – actekų Tenočtitlanas buvo sala ežere, ir nors ispanai ežerą seniai užpylę žemėmis, likusi pelkė pamažu glemžiasi Meksiko centrą. Didžioji senoji Meksiko bazilika svirduliuodama remiasi į šalia stovinčius pastatus; šalia centrinės aikštės aptikti senieji actekų griuvėsiai ir garsioji jų Kaukolių siena tarsi vaiposi priešais griūvančias konkistadorų bažnyčias.

Ramybės nėra ir senajame Teotiuakane. Iki šiol archeologai atkasę vos penketą procentų viso piramidžių miesto: Teotiuakanas nė neketina atiduoti savo paslapčių ir atskleisti senųjų dievų užgaidų.

„Tai Kecalkoatlis, plunksnuotoji gyvatė – dievas, kaltas dėl tragiško actekų likimo: pasak pranašystės, Kecalkoatlis turėjęs actekams pasirodyti iš jūros kaip keistas vyras balta barzda, o Hernanas Kortesas kaip tik auginęs vešlią žilstančią barzdą... Tai Tlalokas, lietaus dievas, dabar kerštaudamas skandina Meksiko centrą“, – tikina avokadus ir kukurūzus aplink Teotiuakaną auginantys vietiniai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

15min iš Ploješčio Sportas

Dūrį Rumunijoje apibendrinęs E.Jankauskas: „Ši lyga mums akivaizdžiai per kieta“

Aktualu

Kubos diktatorius Fulgencio Batista, atvėręs kelią kitam tironui – Fideliui Castro

Sportas

Sausa serija tęsiasi: bedantė Lietuva sumušta Rumunijoje

Gyvenimas

Vyrams brazilišką depiliaciją atliekanti meistrė: apie iškrypėlius, sugriautus mitus ir erekciją

Sportas

Bušido kovos: pergalingas S.Maslobojevo sugrįžimas, 5 nokautai ir turko akibrokštas, kokio nėra buvę

Aktualu

Kelyje iš Panevėžio į Vilnių „Toyota“ susidūrė su elniu

Gazas

Tragedija prie Balėnų visuomenėje sukėlė sąmyšį – reikia amerikietiškos tvarkos?

24sek

Treneris po išsprūdusios pergalės prieš Rusiją: „Mes verti Europos čempionato“

Vardai

Popscenos princesė Monique koncertu Vilniuje pristatė po ilgų kūrybinių išgyvenimų gimusį albumą

Interviu Mokslas.IT

Dangiškieji akmenys kolekcininkų rankose virsta ir filosofija, ir prabanga

Verslas

JAV prekybos karas jau varo verslą iš Kinijos – bet ne į Ameriką

Vardai

Tarp bušido turnyro gerbėjų – ir kovų menus pamilusi Erika Vitulskienė, ir Egidijus Dragūnas

24sek

Kaip apmaudu: stebint A.Saboniui ir A.Kirilenkai Lietuva neatsilaikė prieš Rusiją

Vardai

Inga Stumbrienė už dalyvavimą grožio konkurse Dominikoje karūnos sulaukė Lietuvoje

Gyvenimas

15 veislių šunų, kurių lojimas niekam nepridarys rūpesčių

Gyvenimas

Mylimojo smurtą bei vadovo priekabiavimą patyrusi Vilma: „Jaučiausi be kaltės kalta“

Pasaulis kišenėje

Kodėl Berlynas niekada nebus toks, koks buvo iki karo – ir to net nereikia

Verslas

Kripto-pagirios kirto technologijų gigantei „Nvidia“ – neapsimoka kasti valiutų

Sportas

Tautų lyga: Italija ir Portugalija išsiskyrė taikiai

Deuce

Nesustabdoma jėga – Novakas Džokovičius sutriuškino Keviną Andersoną

Naujienos

15min iš Ploješčio Sportas

Dūrį Rumunijoje apibendrinęs E.Jankauskas: „Ši lyga mums akivaizdžiai per kieta“

Aktualu

Kubos diktatorius Fulgencio Batista, atvėręs kelią kitam tironui – Fideliui Castro

Sportas

Sausa serija tęsiasi: bedantė Lietuva sumušta Rumunijoje

Gyvenimas

Vyrams brazilišką depiliaciją atliekanti meistrė: apie iškrypėlius, sugriautus mitus ir erekciją

15min iš Ploješčio Sportas

Po mačo Ploještyje – išvaryto A.Novikovo priekaištai arbitrui

Sportas

Bušido kovos: pergalingas S.Maslobojevo sugrįžimas, 5 nokautai ir turko akibrokštas, kokio nėra buvę

Aktualu

Kelyje iš Panevėžio į Vilnių „Toyota“ susidūrė su elniu

Gazas

Tragedija prie Balėnų visuomenėje sukėlė sąmyšį – reikia amerikietiškos tvarkos?

24sek

Treneris po išsprūdusios pergalės prieš Rusiją: „Mes verti Europos čempionato“

Vardai

Popscenos princesė Monique koncertu Vilniuje pristatė po ilgų kūrybinių išgyvenimų gimusį albumą

Interviu Mokslas.IT

Dangiškieji akmenys kolekcininkų rankose virsta ir filosofija, ir prabanga

Verslas

JAV prekybos karas jau varo verslą iš Kinijos – bet ne į Ameriką

Vardai

Tarp bušido turnyro gerbėjų – ir kovų menus pamilusi Erika Vitulskienė, ir Egidijus Dragūnas

24sek

Kaip apmaudu: stebint A.Saboniui ir A.Kirilenkai Lietuva neatsilaikė prieš Rusiją

Vardai

Inga Stumbrienė už dalyvavimą grožio konkurse Dominikoje karūnos sulaukė Lietuvoje

Gyvenimas

15 veislių šunų, kurių lojimas niekam nepridarys rūpesčių

Gyvenimas

Mylimojo smurtą bei vadovo priekabiavimą patyrusi Vilma: „Jaučiausi be kaltės kalta“

Pasaulis kišenėje

Kodėl Berlynas niekada nebus toks, koks buvo iki karo – ir to net nereikia

Sportas

Tautų lyga: Italija ir Portugalija išsiskyrė taikiai

Deuce

Nesustabdoma jėga – Novakas Džokovičius sutriuškino Keviną Andersoną

Vardai

Ypatingos

07:40
07:22

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje