Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 12d. 21:01

Kubos įdomybės: ką reikėtų žinoti prieš vykstant į šią šalį

Malecon ir Kubos automobiliai
Saulės Paltanavičiūtės nuotr. / Malecon ir Kubos automobiliai

Apie Kubą rašyti sunku, o suprasti ją dar sunkiau. Į Kubą rekomenduojama važiuoti be išankstinių nusistatymų ir atviru požiūriu, nes kitaip gali ir kultūrinis šokas ištikti, o kai kam ir praeitį priminti. Tai kelionė laiku atgal su komunizmo, latino, afro prieskoniais ir gauni unikalų rezultatą, kurį verta patirti. Ypač dabar, kai sienos atviros ir turizmas dar nepribaigė Kubos autentiškumo.

Du pasauliai

Praleidus Havanoje kiek laiko, susidaro įspūdis, kad čia gyvuoja du atskiri pasauliai. Čia susimaišo turistai iš viso pasaulio, važinėjantys antikvariniuose taksi, ir vietiniai, už centus gatvėse pardavinėjantys citrinas.

Kuboje yra dvi valiutos. Kubos pesai (CUP) arba nacionalinė valiuta (MN) yra mažiau vertingi (25 CUP=1 USD) ir skirti vietiniams, tuo tarpu CUC arba Pesos cubanos convertibles yra surišti su JAV doleriu (1 CUC=1 USD), skirti turistams ir yra gerokai vertingesni. Už kai kuriuos dalykus mokamos skirtingos kainos, priklausomai nuo to, ar esi turistas, ar vietinis. Ir tas skirtumas gali būti n kartų didesnis.

Vidutinis kubiečio mėnesio atlyginimas yra 20 USD per mėnesį. Kiekvienam kubiečiui yra skiriama pirkinių knygelė, su kuria kas mėnesį už kelis USD centus galima nusipirkti būtiniausių maisto produktų (kiaušinių, ryžių, pupelių, cukraus). Matyti eiles prie parduotuvių, laukiančias savo davinio, yra įprasta. Tiesa, šiuo metu šalis išgyvena sunkų laikotarpį, ir trūksta net kai kurių būtiniausių produktų.

Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Dvi valiutos-turistams (CUC) ir vietiniams (CUP-MN)
Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Dvi valiutos-turistams (CUC) ir vietiniams (CUP-MN)

Neatsiejami nuo Kubos portreto, be abejo, yra antikvariniai amerikietiški automobiliai, importuoti į Kubą dar prieš Revoliuciją ir prieš įsigalint automobilių importo draudimui. Po Revoliucijos kubiečiams teko tapti gerais mechanikais ir taisyti automobilius naudojant skirtingų automobilių detales. Dabar didelė dalis šių automobilių veikia kaip taksi ir nepigiai vežioja turistus po įžymius Havanos objektus.

Pirkiniai

Norint parvežti šiek tiek lauktuvių, teko pasistengti. Havanoje parduotuvių nėra tiek nedaug. Maisto parduotuvės, kurios yra Kubos vyriausybės nuosavybė, pripratus prie vakarietiškų standartų, atrodo pustuštės (lentynos su konservais, makaronais ir degtine). Rasti garsiąją Kubos kavą pavyko tik po trijų konsultacijų su vietiniais. Kubos saldumynų irgi daug neparveši, nes nėra... Užtat rasti Kubos cigarų didelės problemos nebus.

Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Kubos cigarai
Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Kubos cigarai

Juos gatvėje bando parduoti vietiniai, tiesa, šių cigarų pirkti nerekomenduojama. Geriau užeiti į oficialią cigarų parduotuvėlę.

Senojoje Havanoje (Havana vieja) yra daugiau pasirinkimo, net vegetariškų restoranų. Tiesa, dauguma restoranų taip pat yra vyriausybės nuosavybė.

O štai Centro Havanoje gatvėse pardavinėjami įvairiausi vaisiai, duona ar net chloras.

Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Kubos spalvos
Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Kubos spalvos

Santvarka

Propaganda nepalieka: revoliuciniai šūkiai, F.Castro ir Che Guevaros veidai žvelgia nuo sienų, kaip ir, nacionalinio didvyrio Jose Marti „Patria o muerte“ (isp. Tėvynė arba mirtis) – nuo monetų, knygyne gali išsirinkti tarp revoliucijos lyderių biografijų. Geriau susipažinti revoliucijos istorija verta užsukti į Revoliucijos muziejų. Daug vietos čia skiriama trims pagrindiniams 1959 m. revoliucijos lyderiams – F.Castro, E. (Che) Gevarai ir C.Cienfuegos. Net atkurtas nedidelis Sierra Maestra kalnų, kur slėpėsi revoliucionieriai, peizažas.

Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Revoliucijos muziejuje
Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Revoliucijos muziejuje

Čia vis dar paplitusi cenzūra, ribojama spaudos, žodžio laisvė. Visa žiniasklaida priklauso ir yra kontroliuojama šalies vyriausybės. Nuo 2013 m. kubiečiai jau gali laisviau keliauti, nors dar daug kur jiems reikalingos vizos. Švietimas yra nemokamas, kaip ir sveikatos paslaugos. Kuba pasaulyje garsėja savo sveikatos sistema, ir turi daugiau kvalifikuotų gydytojų nei visas Afrikos žemynas!

Havanos įvairovė

Visai šalia sostinės Havanos (40 minučių autobusu) – laukia nuostabūs Karibų paplūdimiai (Rytų paplūdimiai arba Playa del Este), sostinės centre – Havana vieja arba Senoji Havana (Unesco paveldas), kur daugiausiai turistų, penkis amžius apimanti architektūra, įskaitant ir XVI a. gynybinius įtvirtinimus, menančius piratų laikus. Tačiau norint pamatyti paprastų havaniečių gyvenimą verta pasivaikščioti ar apsistoti Centro Havanoje.

Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Centro Havana
Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Centro Havana

Čia žmonių gyvenimas verda gatvėse: lošiant domino ant išsineštų į gatvę staliukų, spardant kamuolį, šnekučiuojantis arba tiesiog sėdint tarpdury ir stebint pasaulį. Čia vėjyje plazda skalbiniai ir žmonės, pasitelkę švilpuką, siūlo pirkti duoną. Išalkus čia galima pirkti vaisius gatvėje arba užsukti į vieną iš kažkieno namų – atvertos durys ir ten kažkas pardavinėjama, pavyzdžiui, kelių rūšių sumuštiniai. Centro Havana – vieta ieškantiems autentikos.

Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Namų parduotuvėlės
Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Namų parduotuvėlės

Vakare gera pasivaikščioti Malecon – garsiąja pajūrio promenada, į kurią atsiremia Centro Havana. Čia lekia antikvariniai automobiliai, žvejoja vyrai, malonu paganyti akis į spalvingus trupančių pastatų fasadus. Malecon kartais vadinamas ilgiausiu įsimylėjėlių suoleliu pasaulyje...

Dėmesys ir saugumas

Savarankiškoms keliautojoms Havanoje teks apsiprasti su vyrų replikomis ir švilpimais. Nors Havana laikoma saugia, ne vienas žmogus įspėja saugoti savo daiktus, ypač, kai kas nors užkalbina gatvėje. O kalbina visi ir daug: jei ne parduoti cigarų, taksi paslaugų ar paprašyti monetų, tai sužinoti, iš kur esi.

Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Gyvenimas verda gatvėse
Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Gyvenimas verda gatvėse

Susisiekimas

Pirmieji Wi-Fi viešosios interneto prieigos taškai pradėjo veikti tik 2015 m. Iki tol internetas buvo pasiekiamas tik nedidelei daliai visuomenės, pavyzdžiui, vyriausybės darbuotojams. Dabar vietiniai gali nusipirkti interneto planą mėnesiui. Turistams interneto prieinamumas priklauso nuo to, kur apsistoji. Ne visi viešbučiai ar svečių namai jį turi. Tuo atveju reikia pirkti kortelę vienai valandai už 10 CUC (1 USD) ir ieškoti, kur būtų galima prisijungti. Puiki proga atsijungti nuo pasaulio.

Iki 2008 m. kubiečiams buvo draudžiama turėti mobiliuosius telefonus ir kompiuterius. Dar dabar mieste pilna telefonų aparatų, kuriais tebesinaudoja nemažai visuomenės.

Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Telefonai
Saulės Paltanavičiūtės nuotr./Telefonai

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje