Negana to, jog pas nežinomus čiabuvius jis keliavo su žmona. Šios net kelerius metus trukusios kelionės metu jiems gimė sūnus, tad vaikas savo pirmuosius gyvenimo metus praleido kelyje, kartu su laukinių genčių vaikais.
„Jis buvo visų Lenkijos vaikų herojus“
Paklausus lietuvių, kas toks yra T.Halikas, greičiausiai mažai kas atsakys teisingai. Tačiau to paties paklausus Lenkijoje, atsakymas bus kitoks.
„Jis buvo visų Lenkijos vaikų herojus“, – sakė į Torunę mus atlydėjęs Andrius. Vilniuje lenkės ir lietuvio šeimoje gimęs ir augęs vyras pasakojo, kad T.Halikas populiarumo tarp vaikų sulaukė pradėjęs vesti kassavaitinę laidą, kurioje pasakodavo savo kelionių nuotykius. Prie jo žinomumo prisidėjo ir keliolika išleistų knygų, kurių dalis skirta būtent vaikams ir paaugliams.
Užkrėsti kelionių virusu jis negalėjo, nes jis jau gimė su juo ir iš esmės visą sąmoningą savo gyvenimą tik tai ir tedarė – keliavo. Ir ne bet kur, o į jau minėtas atokiausias vietoves, kur turėjo galimybę pažinti vietines čiabuvių gentis, jų papročius, nes paprastai apsigyvendavo su jais.
T.Halikas, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Mieczyslawas Sędzimiras Antonis Halikas gimė 1921 m. Torunėje (mirė 1998 m. Varšuvoje – aut. past.).
Kaip ir A.Čekuolis, T.Halikas buvo ne tik keliautojas, bet ir žurnalistas (rašė kelionių, taip pat socialinėmis, politikos temomis), rašytojas, kūrė laidas, fotografavo. Už darbus ir socialinę veiklą jam yra skirtas ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus apdovanojimas.
Iš visų savo kelionių jis grįždavo su daugybe lobių: autentiškų amuletų, rūbų, žaislų, buities daiktų. Jis yra nufilmavęs ir nemažai medžiagos, kurioje matyti čiabuvių ritualai, apeigos.
Kelionėmis užkrėtė abi žmonas
Pirmoji žmona prancūzė, su kuria jis susilaukė vienintelio sūnaus, ilgą laiką buvo ištikimiausia jo bendražygė, kartu keliavusi visur, kur tik nuotykių poreikis pašaukdavo jos vyrą. Deja, net ir buvimas šalia neapsaugojo šeimos nuo skyrybų.
Vieno interviu metu jis susipažino su ambicinga jauna žurnaliste Elżbieta Dzikowska, netrukus ji tapo jo antrąja žmona. Skirtingai nei pirmoji žmona, E.Dzikowska kelionėse nesitenkino tik lydinčio asmens statusu. Ji ir pati ėmė kaupti savo asmeninę kolekciją, kurioje daug autentiškų papuošalų (pati ji labai mėgo išskirtinai dideles puošmenas. Būtent tokių daug parsivežė iš savo daugybės kelionių po Pietų Amerikos šalis).
Keliauti ji nenustojo ir po T.Haliko mirties. Ir pasirūpino, kad Torunėje atsirastų jos vyro vardo muziejus. Apsilankius jame galima išvysti daugybę įdomių eksponatų – nuo relikvijų, rūbų, iki filmuotų vaizdo klipų, nuotraukų. Visa tai – T.Haliko ir pačios E.Dzikowskos kelionių turtai, kuriais ji sutiko pasidalinti su muziejaus lankytojais.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Torunės senamiestyje esantis muziejus nedidukas, apeiti jį užtenka vos pusvalandžio.
Tačiau užsukti verta. Nes tik čia supranti, kaip labai kelionės pasikeitė vos per vieną amžių – XX a. pradžioje „laukinių“ genčių, besilaikančių vakariečiams keistų ir juos gąsdinančių ritualų, dar buvo daugybė ir į „užklydusius“ keliautojus jos žiūrėjo atsargiai. Tuo metu XXI a. dauguma šių genčių visai kitokios: civilizacija ir globalizacija pasiekė net atokiausius kampelius.
APIE TORUNĘ TAIP PAT SKAITYKITE:
