Pavėsiuose stoviniuojantys ir rūkantys vyrai, atsiraitoja marškinius iki pažastų, taip vėdindami savo prakaituotus pilvus. Po tiltais, pastatų pastatų šešėliuose, vienas kitas įsitaiso kiniškai siestai. Susirango ant kokio kilimėlio ar dviračio priekaboje ir pučia į ūsą. Moterys apsiginkluoja vėduoklėmis, plačiabrylėmis skrybelėmis, skarelėmis. Vaikai taškosi fontanuose ar laksto aplink pieveles laistančius purkštukus. Kinų nuolat geriamas karštas vanduo arba arbata bei aštrus maistas užkaitina kūną ir iš vidaus. Bet kad neužvirtum, norisi įmerkti kojas į jūrą.
O jūrą Beidaihe regione iš Pekino greituoju traukiniu pasiekti galima per pusantros valandos. Bilietą, tiesa, gauti ne taip paprasta – ypač savaitgaliui, todėl stoti į ilgą eilę prie bilietų kasos reikia bent prieš kelias dienas.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Beidaihe paplūdimys |
Beidaihe dar žinoma ir kaip svarbiausių šalies politikų neformalių susirinkimų bei poilsio vieta. Ant kalno, apsupto tankiais medžiais pastatytose vilose, svarbiausi Kinijos politiniai veikėjai priima sprendimus, vėliau įtvirtinamus Komunistų partijos susirinkimuose sostinėje.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Beidaihe paplūdimys |
Beidaihe itin mėgstamas ir rusų poilsiautojų. Todėl kavinėse ne tik meniu rusų kalba, bet ir su padavėja galima susikalbėti rusiškai. O susikalbėjus, paprašyti barščių sriubos ar blynelių su įdaru, kurių šiaip jau ne taip paprasti rasti kuriame nors kitame mieste. Nebent rusų kvartale pačiame Pekine, ar Kinojos-Rusijos pasienyje esančiuose miestuose. Bet kinų gaminamas vakarietiškas ar bet koks kitoks ne kiniškas maistas – dažniausiai būna nelabai koks. Todėl barščius geriau skanauti namie, o Kinijoje – stačia galva nerti į kinų virtuvę.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Jūros gėrybės restorane |
Prie kiekvienos užeigos Beidaihe išrikiuoti akvariumai su devyniomis galybėmis įvairiausių jūros gėrybių. Rinkis ką nori – čia pat sužvejos, išgreibs, nuneš į virtuvę, pačirškins, ir štai jau turi puodą austrių, krevečių, midijų, keptą aštunkojį, jūros agurką, krabą ar kokį kitą padarą.
O užkandus – tiesiai į paplūdimį. Čia niekas neplaukioja, tik mirksta ir plūduriuoja įsilindę į juodas gumines padangas. Arba taško vienas kitą ir krykštauja. Šaudosi vandens pistoletais, stato smėlio pilis, pirmyn atgal plauko vandens dviračiais ir fotografuojasi.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Beidaihe paplūdimys |
Už įėjimą į paplūdimį su barais, skėčiais ir gultais teks sumokėti – nusipirkti bilietą prie įėjimo. O panorus ant tų gultų pagulėti, pribėgs besišypsodama kinė ir vėl paprašys atidaryti piniginę. Iš pradžių kalbės rusiškai ir prašys nemenkos sumos, tačiau atsakius jai kiniškai ir papurčius galvą, kaina kiek nukris, gal net dvigubai.
Bet nebūtina mokėti – nemažai kinų įsitaiso nemokamuose paplūdimiuose. Sutūpia ant uolų ar smėlio, mirksta vandenyje arba slepiasi nuo saulės po savo atsineštais skėčiais. Netoliese ir vestuvinėms fotosesijoms atitverta teritorija, apstatyta spalvotomis dekoracijomis. Aplink jas sukasi ir visaip įmantriai pozuoja jaunavedžių poros. O į kadrą papuola ir pro šalį slenkantys užsižiopsoję poilsiautojai.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Vestuvinės fotosesijos paplūdimyje |
Europoje įprasta, kad maudymosi kostiumas dengtų kuo mažiau kūno. Čia priešingai – kuo daugiau uždengta tuo geriau. Saldaininių spalvų maudymosi kostiumėliai puošti kvarkliuotais sijonėliais, labiau primena Lotynų Amerikos šokių sukneles. Lyg padidintos lėlių drabužių versijos – įvairiausių spalvų ir raštų, papuošimų, pamarginimų ir paraukimų.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Beidaihe paplūdimys |
O prie maudymosi kostiumėlio dar priderinta didžiulė skrybėlė ar skėtis nuo saulės. Kinijoje ypač mėgstama balta oda, todėl net paplūdimyje visi slepiasi nuo saulės po didžiuliais skėčiais. Soliarumo mieste nepamatysi, o pasakęs, kad nori įdegti, liksi nesuprastas. Balta oda – gero gyvenimo ženklas. Įdegis – dirbančiųjų sunkius darbus laukuose skiriamasis bruožas. Todėl kosmetikos parduotuvių lentynos pilnos balinamųjų kremų, padėsiančių pabalti, jei netyčia odon įkibo saulė.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Beidaihe paplūdimys |
Kinams grožio etalonas – balti, aukšti vakariečiai, didelėmis nosimis, ryškiais akių vokų įdubimais ir šviesiais plaukais. „Kokia graži tavo nosis, taip stipriai iškilusi nuo veido, nepriplota,“ – kažkada aikčiojo makaronų sriubos pardavėja. „Kokie gilūs akių įdubimai, kaip gražu,“- pritarė jos vyras.
Kad būtų „gražesni“ ir panašesni į vakariečius kinai darosi plastines operacijas – pjauna akių vokus, pagilindami įdubimus, operuojasi nosis, balinasi odą ir, žinoma, šviesinasi bei garbanojasi plaukus.
Kol Europos kurortuose nuogi kūnai kaista ir rausta saulės voniose, Beidaihe paplūdimyje iš vandens kyšo tūkstančiai juodų galvų ir spalvotų gelbėjimosi ratų. O po krante prismaigstytais skėčiais nuo saulės slepiasi ryškiaspalviais maudymosi kostiumėliais-suknelėmis pasipuošusios kinės. Baltaodės su pavydu, primerkusios akis žvelgia į egzotiškai atrodančias gelsvaodes, siauraakes kines. O šios plečia akis ir balina odą, norėdamos atrodyti ne taip egzotiškai, supanašėti su vakarietėmis. Kodėl visada atrodo, kad kitame vandenyno krante viskas geriau ir gražiau?
Nuotraukų albumą žiūrėkite čia.
Bertos asmeninis interneto puslapis: godoberta.com
