Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 29d. 21:06

Muziejus Italijoje, kuriame nereikia kaukės: patekti į Dozzą gali būti iššūkių, bet vaizdai viską atperka

Dozza
Indrės Bungardaitės / 15min nuotr. / Dozza

Šį už 40 km nuo Bolonijos esantį išskirtinį kaimą lankiau dar prieš pora metų. Tuomet įstrigo spalvingi namai ir iš pirmo žvilgsnio nevykusi logistika (apie ją – vėliau), tačiau dabar vis dažniau Dozzą prisimenu kaip vieną labiausiai nustebinusių vietų Italijoje. Toks grožis, o keliautojų net ir tuomet pike buvusio masinio turizmo laikais – vos vienas kitas.

Dozza – nedidelis žavingas kaimelis Italijos šiaurės rytuose, kuris virš kalvų iškyla tvirtove ir spalvingais piešiniais numargintomis namų sienomis. Menininkų darbai Dozzai pelnė ir vietą garbingame gražiausių Italijos kaimelių sąraše.

Emilijos-Romanijos regione esančiame kaimelyje – vos tūkstantis gyventojų, jeigu neskaičiuotumėme visų personažų, kuriuos menininkai apgyvendinę ant namų sienų. Jie gal net ir yra tikroji kaimelio dvasia.

Dozza, kuri išrinkta vienu iš gražiausių Italijos kaimelių (Borghi più belli d’Italia) yra meno galerija po atviru dangumi. Nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio čia atvykę menininkai tapo ant namų sienų ir kasmet kaimelį vis gražina.

Kas dvejus metus vykstanti bienalė į nedidelį kaimą per ilgus dešimtmečius yra prikvietusi šimtus šiuolaikinių menininkų. Artimiausia bienalė numatyta kitų metų rugsėjį.

Kaimas yra mažulytis, visa aibė menininkų kūrinių susispiečia vos keliose gatvėse. Dėl to išties atrodo, kad žingsniuoji po meno galeriją – vieną darbą nuo kito kartais skiria ir vos pora metrų. Tik spūsčių nėra, nėra net nuo ko laikytis saugaus atstumo, o lauke šiuo metu Emilijos-Romanijos srityje ir kaukių dėvėti nereikia (nebent naktimis).

Dozzoje tikriausiai verta aplankyti ir Rocca Sforzesca – viduramžių tvirtovę su bokštais, kalėjimais ir vyno rūsiu „Enoteca Regionale Emilia Romagna“, kuriame supažindinama su pripažinimo sulaukusiu vietos vynu. Sakau „tikriausiai“, nes vietoj pilies pasirinkau ramų pasėdėjimą vietos restoranėlyje su tuo pačiu vynu. Laiko nebuvo į valias, nes visa kelionė iš Bolonijos ir atgal netikėtai prailgėjo.

Nors kaimas yra visai netoli Bolonijos, jis pristatomas ir kaip „off the beaten path“ destinacija leidžiantiems laiką Emilijos-Romanijos regiono sostinėje, nuvykti gali būti ne taip paprasta. Tąkart kelias dienas Italijoje leidau kartu su mama, automobilio nesinuomojome, nes tikslas buvo lėtas miesto pažinimas, gardinamas puikiu maistu ir vynu.

Visgi tądien teko prisiminti, kad Italijos viešasis transportas ir apie jį pateikiama informacija ne visada patikimi. Tiek „Google Maps“, tiek turizmo centro informacija sakė, kad su vienu persėdimu ir per maždaug pusvalandį Dozzą galima lengvai pasiekti iš Bolonijos autobusų stoties. Specialiai dėl to bilietus pirkau ne iš automato, o iš darbuotojos – kad ji dar patvirtintų, jog tikrai į tą Dozzą nuvyksiu (po nuklydimo Vokietijoje ne į tą miestelį tokiu pačiu pavadinimu, šiuo klausimu atsiradęs atsargumo jausmas – ar paranoja, jeigu norit).

Pirmojo autobuso vairuotojas dar ir pažadėjo šūktelti, kur reikės išlipti ir palaukti kito autobuso. Išlipom, laukėm. Po 20 minučių bandyta paskambinti prie autobusų grafiko pateikiamu telefonu, bet kiek čia susišnekėsi, kai ragelis kitame laido gale numetamas vos išgirdus anglišką žodį.

Tik vėliau išsiaiškinau, kad antrasis autobusas važiuoja tik tuo metu, kai jį kas nors rezervuojasi iš anksto. Buvau su tuo susidūrusi ir Farerų salose. Važiuojančių į nuošalias vietas keleivių dažnai gali nebūti net ir kelias dienas, tad kad nereikėtų be reikalo eikvoti degalų, autobusai vyksta tik tuomet, kai reikia. Papildomai mokėti nereikia – brangiausias čia žinojimas, kad tą reikia padaryti. To tikriausiai nežinojo arba tingėjo aiškinti ir Bolonijos autobusų stoties darbuotoja.

Indrės Bungardaitės / 15min nuotr./Dozza
Indrės Bungardaitės / 15min nuotr./Dozza

Laimei, buvo geras oras – valandą iki kaimo pasivaikščiojom ir pėsčiomis. Aplink – vilnijančios kalvos, mėlynas sausio dangus ir dar sezono laukiančios uždarytos kaimo sodybos. Visas ėjimas buvo į kalną, nors ir ne pernelyg statų. Po kelių dienų su sočiais bolonietiškais patiekalais gal ir buvo neprošal.

Ar verta važiuoti į Italiją dėl Dozzos? Tikrai ne, šiam kaimeliui užtenka gero pusdienio. Tačiau keliaujant po Bolonijos, Florencijos ar San Marino apylinkes, į šią magišką vietą užsukti verta. Automobiliu.

P.S.: Būnant Bolonijoje verta užsukti ir į kitą vietą, kuri nustebins, bet nesurys daug laiko. Čia jaudinančioje ekspozicijoje iš dalelių surinktas keistomis aplinkybėmis susprogdintas orlaivis. Daugiau skaitykite čia: Italijoje – unikalus muziejus, skirtas mįslingai aviakatastrofai.

Šiuo metu URM rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Italiją. Tad kol kas skaitykime, planuokime, svajokime, o jei keliaujame – tik atsakingai.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

07:03
00:49
17:58

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje