Hercogas Jakobas Ketleris ir Kuršo kolonijos
Kas važiuoją į Rygą per Jelgavos miestą, kirsdami Lielupės upelį, žavisi tiltu, papuoštu biustais. Tačiau retas susimąsto, kad tarp šių biustų yra ir Jakobo Ketlerio – žmogaus, kurio vardą latviai taria su ypatinga pagarba.
Ir ne veltui – jo valdymo metais 1642–1682 m. Kuršo grafystė klestėjo ekonomiškai, ji sugebėjo netgi įsigyti dvi kolonijas – Gambijoje ir Vest Indijoje. Kas žino, kokia būtų Latvija, jei ir toliau ją būtų valdę tokie žmonės, kaip Jakobas Ketleris?
Pilys ir dvarai
Kad ir kur bekeliautum po buvusias Kuršo grafystės žemes, beveik kas 20 kilometrų galima rasti pilį ar dvarą – tai gali būti Livonijos ordino laikus menančios pilys, tokios kaip Dundagoje; Jakobo pilys Jekabpilyje ar Ventspilyje; buvusieji baronų dvarai – kaip Edolės – ar įžymieji Rundalės rūmai.
Tai rodo tik viena – šie kraštai kažkada buvo nepaprastai turtingi. Dalis šių didingų pastatų restauruoti, naudojami kaip muziejai ar kultūros įstaigos, dalis iš jų paversti prabangiais viešbučiais ir restoranais. Tačiau istoriją net ir jie puoselėja.
Pavyzdžiui, apsilankius Kukšų dvare jus priims šio dvaro savininkas vokietis, o Rumenės dvare gali sutikti ir turtingiausios Latvijos šeimos atstovus.
Laivai ir švyturiai
Latvija yra jūrinė valstybė, tad visai nenuostabu, kad visa Baltijos jūros pakrantė, esanti kaimyninės valstybės teritorijoje, nusėta švyturiais. Vieni jų iškilę ant aukščiausių pakrantės taškų (Šlitere švyturys), kiti netgi įžengę maždaug 5 kilometrus į jūrą (Kolkos švyturys).
Smagu yra ir tai, kad dalis iš jų yra paversti muziejais ir juose galima susipažinti su laivininkystės istorija. Nors apžiūrėti laivus Latvijoje galima ne jūroje – tik čia galima rasti akmeninių (taip taip, akmeninių) laivų ar visas laivų kapines. Kaip jie atsirado ten, sunku pasakyti: galbūt pasitarnavo sovietiniai kareiviai?
Karo istorija
Buvusi Kuršo hercogystės teritorija iki šiol yra šalia pagrindinių Baltijos jūros kelių. Žinant tai, nekyla klausimų, kodėl anksčiau Liepojoje ir Ventspilyje karaliavo įvairios armijos, kurios čia paliko savo pėdsakus – karinius įtvirtinimus ir karinius miestelius.
Daugelis jų tik dabar atrandami turistų. Vienas tokių – Karosta miestelis Latvijoje, kurio istorija siejama su carine Rusija. Ypač dideli mūšiai čia vyko II pasaulinio karo metu – čia pasipriešinimas sovietų kariuomenei tęsėsi iki pat 1945 metų rudens.
Savo pėdsakus paliko ir sovietai, prie Ventspilio įrengę radiolokacinę šnipinėjimo stotį. Tiesa, čia, skirtingai nei Lietuvoje, ši stotis „neišnyko“, bet buvo pertvarkyta ir pritaikyta moksliniams tyrimams.
Kitos Latvijos paslaptys
Ar kada nors susimąstėte, kodėl Latvija iš pradžių buvo vadinama Livonija? Atsakymą galite rasti visai šalia Ventspilio. Čia buvo įsikūrę lyvių genčių palikuoniai – taip, tų pačių, kuriuos rado vokiečių riteriai, atvykę į Rygos įlanką užkariavimo pradžioje.
Kokia kalba jie šnekėjo, kokia buvo jų vėliava, leisiu išsiaiškinti patiems. Atsakymą šioje kelionėje rasite ir į klausimą, kaip liuteroniškoje Latvijoje išliko Alsungos katalikiška parapija – tik čia iki dabar galima klausytis katalikiškų mišių ir matyti besimeldžiančią tautiniais rūbais apsirengusią moterį.
Taigi, keliaudami į Venstpilį skirkite laiko ir pakeliui esantiems objektams. Esu tikras – liksite maloniai nustebę.
