Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 16d. 21:08

Pasivaikščiojimo po nesutarimų draskomą Jeruzalę įspūdžiai: gyventojus skiria nematomos, bet aukštos sienos

„Coca-Cola“ šaldytuvai ir senamiesčio siena už jų 15min iš Izraelio
Ugniaus Antanavičiaus nuotr. / „Coca-Cola“ šaldytuvai ir senamiesčio siena už jų

Nepaisydamos tarptautinės bendruomenės kritikos ir audringų palestiniečių protestų, JAV savo ambasadą Izraelyje oficialiai perkėlė į Jeruzalę – miestą, kurį Izraelis laiko savo amžina ir nedaloma sostine. Miestą, kuris jau kelias dešimtis metų yra esminis vieno sudėtingiausių tarptautinės politikos konfliktų epicentras.

Iki 1967 m. įvykusio Šešių dienų karo Jeruzalė buvo padalinta – vakarinė dalis priklausė Izraeliui, o rytinė – Jordanijai. Po pergalės kare Izraelis užvaldė visą miesto teritoriją ir arabų apgyventą buvusią rytinę Jeruzalę tiesiogiai prijungė prie Izraelio.

Dabar, praėjus daugiau negu penkiasdešimčiai metų, Izraelis vis dar visiškai kontroliuoja Jeruzalę ir ją laiko savo sostine. Tuo tarpu Palestina vis dar tikisi, kad rytinė Jeruzalė vieną dieną bus palestiniečių valstybės sostinė.

Visa tai – sausi faktai, ištrauka iš Vikipedijos ar geografijos vadovėlio. O kaip visa tai atrodo realybėje? Kaip skirtingos bendruomenės sugyvena, o tiksliau – egzistuoja šalia ir kaip jaučiasi į šį vieną seniausių pasaulio miestų dienai atvykęs smalsus turistas iš Europos? Kaip nepaprastas senovinio miesto grožis dera su jame iškilusiomis sienomis – tiek matomomis, tiek ne?

Į Jeruzalę kovo pradžioje atvykau su Lietuvos moksleivių delegacija, kurią Izraelio ambasada Lietuvoje atsivežė pamatyti šios šalies. Ketvirtadienio, kurio pirmąją pusę praleidome Jeruzalėje, ryte aš nutariau nedalyvauti oficialiame vizite, vietoje to pasirinkdamas pasivaikščiojimą po miestą.

Tekstas iš pirmosios šio pasivaikščiojimo dalies – kelionės po Mea Šearimo kvartalą, kuriame gyvena ultraortodoksai, itin griežtai judaizmo religijos tradicijų besilaikantys žydai – jau buvo publikuotas 15min. Jį rasite čia.

Kai išvakarėse pranešiau grupės gidei apie savo planus pasivaikščioti po miestą ir pasiekti Jeruzalės senamiestį iš šiaurinės pusės, ji atkreipė dėmesį, kad tiesiausias kelias – žengti pro Damasko vartus, kuriais naudojasi rytinės Jeruzalės gyventojai.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Damasko vartai Jeruzalėje
Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Damasko vartai Jeruzalėje

Ir čia pat pridūrė, kad kaip atsakinga gidė ji jokiu būdu negalinti patarti pro juos eiti, nes kitaip jaustųsi atsakinga, jei man kas nors nutiks.

„Suprantu, kad greičiausiai rytoj tu man pasakysi, kad ėjai pro ten, bet niekaip negaliu tavęs skatinti tai daryti“, – sakė ji, vėliau pripažinusi, kad vis dėlto Damasko vartai jai yra patys gražiausi iš visų Jeruzalės senamiesčio vartų.

Susidomėjęs ėmiau ieškoti internete informacijos apie pavojus ir radau, kad prie tų vartų įvyko ne vienas incidentas. Nepatenkinti tuo, ką laiko Izraelio okupacija, palestiniečiai čia yra įvykdę ne vieną išpuolį peiliais, nuo jų yra nukentėję ir turistai. Nutariau, kad vis dėlto pavojus nėra toks didelis, kad būtų verta bijoti – gimtajame Panevėžyje irgi ne visuomet saugu.

Jeruzalėje žydiškąją ir arabiškąją miesto dalis toje vietoje, kur kirtau jų ribą, skiria tik plati gatvė – jokių ženklų nėra. Vis dėlto tik perėjus gatvę ir žengus keletą žingsnių aplinka akimirksniu pasikeičia.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Gatvė, einanti senąja vakarų ir rytų Jeruzalės riba
Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Gatvė, einanti senąja vakarų ir rytų Jeruzalės riba

Vakarų Jeruzalė – vakarietiška, visos iškabos čia hebrajų kalba, gausu modernių pastatų, prekybos centrų barų, kavinių ir t. t.

Tuo tarpu rytų Jeruzalėje didelių parduotuvių ar prekybos centrų jau nebesimato, tik daug mažesnių parduotuvėlių, kurių iškabos jau arabiškos, jose pilna arabiškų laikraščių ir įjungti arabiškus kanalus transliuojantys televizoriai, o pro langus skamba arabiška muzika.

Įstrigo ir tai, kad, pavyzdžiui, parduotuvėse prekių etiketės dažnai yra vien tik arabiškos arba geriausiu atveju – arabiškos ir angliškos. Pagrindinės Izraelio kalbos – hebrajų – čia nėra. Daugelis rytų Jeruzalės gyventojų, teko girdėti, netgi nekalba hebrajiškai. Ir save laiko palestiniečiais – atskira tauta, nors Izraelio požiūriu jie – tiesiog Izraelio arabai.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Jauni rytų Jeruzalės gyventojai
Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Jauni rytų Jeruzalės gyventojai

Pasidomėjau, kaipgi rytų Jeruzalėje su naktiniu gyvenimu. Pasirodo, jis beveik neegzistuoja. Barai čia – vos keli, labiau juos mėgsta kairiųjų pažiūrų, taigi mažiau religingi, palestiniečiai. Norėdamas rytų Jeruzalėje nusipirkti butelį alaus, tu turi žinoti, kur jo ieškoti – nors šią teritoriją administruoja Izraelis, į alkoholį požiūris čia būdingas arabiškam pasauliui.

Tiesa, ten, kur alaus vis dėlto yra, jį puošia hipsteriškos etiketės anglų kalba. Alus čia akivaizdžiai labiau orientuotas į vakariečius turistus.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Che Guevarros baras rytų Jeruzalėje
Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Che Guevarros baras rytų Jeruzalėje

Rytų ir vakarų Jeruzalės gyventojų išvaizda pernelyg nesiskiria – etninį skirtumą parodo tik skirtingi drabužiai, kita kalba ir dažnos moters dėvimi hidžabai.

Nors čia – vis dar Izraelio kontroliuojama teritorija, žydų čia nedaug. Nors į rytų Jeruzalę gana gausiai keliasi žydų naujakuriai, daugelis jų gyvena atskiruose, labai saugomuose kvartaluose, o senieji kvartalai kaip buvo, taip ir lieka dominuojami arabų.

Europiečių čia taip pat galima sutikti. Neretai jie rytų Jeruzalę renkasi dėl mažesnių būsto kainų – kadangi žydai čia keltis vengia, nuomotis būstą yra pigiau. Daugelis palestiniečių angliškai kalba laisvai, europiečius mėgsta ir apskritai yra labiau paveikti Vakarų kultūros negu kitų arabų valstybių gyventojai.

Kiek teko girdėti iš musulmoniškoje Jeruzalės senamiesčio dalyje gyvenančių europiečių pasakojimų, būtent europiečiai yra tie, kurie jaukiausiai jaučiasi abiejose Jeruzalės pusėse.

Atskirtis tarp rytinės ir vakarinės Jeruzalės jaučiasi ne tik kalbant apie būsto pasirinkimą – ji apima ir daug kitų sferų, pavyzdžiui, darbo paieškas. Palestiniečiai stengiasi įsidarbinti būtent rytų Jeruzalėje, nors turtingesnė vakarų Jeruzalė, rodos, atveria daugiau galimybių.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Gatvė rytų Jeruzalėje
Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Gatvė rytų Jeruzalėje

Žydai savo ruožtu taip pat gyvena savoje pusėje ir į rytų Jeruzalę nekreipia jokio dėmesio, nebent yra policininkai ar kitokie valstybės pareigūnai, kurie privalo ten būti. Arba naujakuriai, gyvenantys savuose rajonuose. Abu pasauliai egzistuoja greta, tame pačiame mieste, bet tuo pačiu ir visiškai atskirai.

Toks požiūris lemia ir kitus skirtumus. Pavyzdžiui, vykstant į rytų Jeruzalę geriau turėti grynųjų pinigų. Daugelyje Izraelio vietų norint atsiskaityti kortele nekils jokių problemų, bet rytų Jeruzalėje, nors valiuta yra tie patys šekeliai, daugiausia cirkuliuoja grynieji. Bankomatai čia – vos keli, o ir tuose pačiuose pinigų labai dažnai tiesiog nebūna.

Priežastis paprasta – daugelis Izraelio bankų tiesiog neturi bankomatų arabiškoje Jeruzalės pusėje, baimindamiesi dėl saugumo. O jei ir turi, juose per daug pinigų stengiasi nelaikyti. Apskritai, susidaro įspūdis, kad rytų Jeruzalės ekonomika su likusios Jeruzalės dalies ekonominiu gyvenimu turi ne tiek jau ir daug bendro.

Vis dėlto ypatingo kultūrinio šoko keliaudamas nepatyriau. Po Mea Šearimo – ultraortodoksų žydų gyvenamo kvartalo, kur laikas atrodo tarsi sustojęs prieš šimtmetį – rytų Jeruzalė atrodo net labai įprastai vakariečio akiai. Žmonės čia draugiški, automobilių, parduotuvių ir kitų technologinio amžiaus atributų gausu, o aprangos ir elgesio taisyklės – daug mažiau griežtos.

Ir patys gyventojai, atrodo, yra pripratę prie turistų. Jei ultraortodoksų rajone į visas mano bandymus draugiškai nusišypsoti vietiniai atsakydavo nusukdami žvilgsnį ir nuleisdami akis, čia sulaukiau atsakomųjų šypsenų.

Įspūdį ypač paliko į mokyklą ėjusi mergaitė, kuri, pamačiusi, kad aš fotografuoju, nutarė pralinksminti drauges, įlįsdama tiesiai į kadrą. Ultraortodoksų rajone tokį dėmesio atvykėliui parodymą įsivaizduoti buvo neįmanoma.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Mergaitė, įlindusi į kadrą rytų Jeruzalėje
Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Mergaitė, įlindusi į kadrą rytų Jeruzalėje

Perėjęs keletą gatvių, pasiekiau Damasko vartus. Prie jų gyvenimas gerokai suaktyvėja. Dar daugiau mažų parduotuvių ir kioskų, dar daugiau triukšmo ir judėjimo, padaugėja ir vakarietiškų prekės ženklų, tokių kaip „Coca-Cola“ šaldytuvai. Nesaugumo jausmo nėra – miestas tiesiog gyvena savo gyvenimą.

Perėjus gatvę prie Damasko vartų atrodo ramu. Net ir kareiviai su automatais, atrodo, nuobodžiauja ir tingiai stebi aplinką. O vartai – išties įspūdingi.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /„Coca-Cola“ šaldytuvai ir senamiesčio siena už jų
Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /„Coca-Cola“ šaldytuvai ir senamiesčio siena už jų

Jeruzalės senamiestis taip pat nuo senų laikų yra pasidalinęs į atskiras dalis. Jį sudaro keturi kvartalai – musulmonų, žydų, krikščionių ir armėnų. Čia skirtingų religijų atstovai vieni kitų kvartaluose vėlgi lankosi ne pernelyg dažnai – ribos tarp kvartalų nelabai rūpi tik turistams.

Abipusis nepasitikėjimas jaučiasi net ir pabuvus trumpai: turistams skirtų kioskų iškabose arabiškoje senamiesčio dalyje gausu propalestinietiškų plakatų ar marškinėlių, o per kvartalą einantį žydą lydi gerai ginkluotas asmens sargybinis.

Atskiro pasakojimo nusipelno religiniai objektai ir elgesys prie jų. Pavyzdžiui, Al Aksos mečetę, trečiąją pagal svarbą mečetę islamo religijoje, Izraelis yra perdavęs valdyti musulmonams, ir melstis ne musulmonams prie jos draudžiama. Mano kuprinė prieš einant į mečetės teritoriją buvo iškraustyta iki pat dugno, o vienintelis turėtas alaus butelis be pasigailėjimo konfiskuotas. Moterų, net ir ne musulmonių, čia prašoma slėpti plaukus: tiesa, ne viena draudimą tiesiog ignoruoja.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Raudų siena ir Al Aksos mečetė jos fone
Ugniaus Antanavičiaus nuotr. /Raudų siena ir Al Aksos mečetė jos fone

Draudimas melstis egzistuoja dėl to, kad vieta, kur yra ši mečetė, yra svarbi tiek musulmonams, tiek krikščionims, tiek judėjams, ir taip yra saugomasi potencialių religinių konfliktų, ypač tarp radikaliau nusiteikusių religijų atstovų. Būtent šią mečetę Izraelis dažnai pateikia kaip pavyzdį, kad Izraelio valstybė užtikrina religinę laisvę ir toleranciją.

Visa tai lemia, kad dvi (o skaičiuojant ultraortodoksus, kurie nuo pasaulietiškų žydų savo papročiais skiriasi gerokai labiau, negu žydai nuo arabų – ir daugiau) bendruomenės tame pačiame mieste gyvena beveik nesusikertančius gyvenimus. Nematomos sienos tarp senųjų Jeruzalės gyventojų vis dar yra labai aukštos, ir neatrodo, kad daug kas norėtų jas griauti. Nepasitikėjimo atmosfera čia stipri, ir argumentų jai rasti gali abi pusės.

Kokius jausmus, mintis lūkesčius ir baimes slepia abiejų pusių gyventojų širdys, žino tik jie patys. Turistui, praleidusiam mieste pora dienų, pažinti jo nuotaikų iš esmės neįmanoma. Todėl paradoksaliai, išvažiavęs iš Jeruzalės, jaučiausi apie Izraelio-Palestinos konfliktą suprantantis ir daugiau, bent jau Izraelio pasaulėžiūrą, ir tuo pačiu – mažiau.

Kas pasikeis, JAV perkėlus ambasadą į Jeruzalę? Gidė delegacijai teigė, kad nors ji šį sprendimą palaiko, tai – labiau simbolinis veiksmas, gražus gestas, kuris realiai situacijos Jeruzalėje nepakeis, miestas toliau gyvens kaip gyveno. Gidei, beje, galiu išreikšti didelę pagarbą – net ir į ne visada malonius klausimus ji atsakinėjo nuoširdžiai ir tikrai stengėsi sudaryti kuo išsamesnį situacijos vaizdą.

Tačiau tikėtina, kad kitos miesto pusės gyventojai būtų išsakę visiškai kitokią nuomonę. Rytų Jeruzalės „Hamas“ nevaldo, ir masinių susirėmimų, didelių smurto protrūkių bei dešimčių žmonių žūčių, kaip Gazos ruože, čia greičiausiai nebus, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad abi bendruomenės ims geriau suprasti viena kitą.

Iki atvykdamas į Izraelį maniau, kad Izraelio-Palestinos konfliktas, kaip jį beįvardinsi – sudėtingas reiškinys, kur persipina religiniai, politiniai, etniniai ir kitokie interesai. Čia pabuvęs supratau, kad jis – dar sudėtingesnis negu galvojau.

Todėl tekstą baigiu be apibendrinimo – tiesiog tikėdamasis, kad skaitantiems pavyko susidaryti bent šiokį tokį vaizdą, kaip atrodo neįtikėtinai gražus, bet tuo pačiu ir neįtikėtinai padalintas miestas. Ir vis dėlto rekomenduoju visiems, turintiems galimybę, bent kartą gyvenime atvykti į aukso miestu vadinamą Jeruzalę – nesvarbu, domina jus politika ar ne, pamatyti čia yra ką. Ir pats tikiuosi dar kada nors grįžti.


15min žurnalisto kelionę į Izraelį surengė Izraelio ambasada Lietuvoje. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Krizės priežasčių tyrimas Seime prasidėjo staigmena: Vyriausybė apie sunkmetį buvo įspėta

Verslas

„Danske Bank“ nesugeba nustatyti, kiek pinigų išplauta Estijoje, traukiasi direktorius

Pasaulis kišenėje

„Small Planet“ Vokietijoje susidūrė su finansinėmis bėdomis – pradėjo restruktūrizaciją

Verslas

Dalis odontologų neuždirba nė minimalios algos – pluša vis kitur arba gauna „vokeliuose“

Gyvenimas

Kaip elgtis socialiniuose tinkluose, kai savo komentarais erzina vyresni giminaičiai?

Gazas

Perspėja automobilių savininkus: už neatsakingą elgesį kieme gresia 600 eurų bauda

Aktualu

Probacijos pareigūnai kelia triukšmą – nenori senų vadovų

Aktualu

V.Pranckietis apie paramą konservatorei: G.Surplys galėjo išlikti neutralus

Aktualu

Vytautas Plečkaitis: Galimi Trojos arkliai Europos Sąjungoje

Vardai

Martinavičiai policijoje praleido 5 valandas: „Pareigūnus iškvietė konfliktą matę kolegos“

Popiežiaus vizitas Mokslas.IT

Popiežiaus Pranciškaus vizito metu – iššūkis Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriams: ar veiks ryšys?

Keistas ežeras Estijoje – Rumu povandeninis kalėjimas

Vardai

Senatvę „pasimatavusi“ aktorė Gabija Jaraminaitė: „Raukšlės – ne pati didžiausia mano baimė“

Popiežiaus vizitas Aktualu

Iš S.Tamkevičiaus KGB kameros Vilniuje popiežius pasauliui subtiliai pasiųs svarbią žinią

24sek

Kas toliau: Lietuvos rinktinės laukiančios naujovės ir galimas burtų krepšelis

Maistas

Cukinijos nevegetariškai: 10 patiekalų, kur ši daržovė dera su mėsa

Vardai

Skiriasi garsių menininkų pora – aktorė Aurelija Tamulytė ir fotografas Raimundas Švilpa

Mokslas.IT

Jauna kaunietė apdovanota tarptautiniu prizu už pelėsio pritaikymą maisto saugojimui

Pasaulis kišenėje

Įspūdingos architektūros lietuvių bažnyčia JAV, kuri traukia net nelietuvius

VSD klausimus M.Puidokas su bičiuliais „valstiečiais“ uždavė liepos pabaigoje. Atsakymus departamentas nutarė nusiųsti ne jam, o NSGK. Šiandien bus sprendžiama, ar atsakymai taps vieši. 
Aktualu

VSD atsakymai pasiekė NSGK, bet ne M.Puidoką ir kitus besikreipusius

Naujienos

Aktualu

Šiaulių rajone šalia senos sodybos rastas reichsmarkių prikimštas vokiškos dujokaukės dėklas

Verslas

R.Karbauskio įmonė gavo leidimą prie Kauno marių laikyti danielius

Aktualu

Įtampa tarp Graikijos ir Turkijos auga sausumoje ir jūroje

Vardai

Permainų vėjai konservatyvioje Anglijoje: kaip Meghan ir Harry vestuvės griauna monarchijos tradicijas

Aktualu

Orai.lt: lietus palaistys visą šalį

Aktualu

Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas pasmerkė pasaulio „tylą“ dėl „Izraelio tironijos“

24sek

NBA paskelbė kandidatus į sezono MVP – LeBronas taikosi į penktą trofėjų

Aktualu

Operuota Melania Trump „jaučiasi puikiai“ ir dėkoja gera linkintiems žmonėms

Aktualu

„Die Zeit“: Vokietija „Novičiok“ formulę gavo prieš daugiau kaip 20 metų

Sportas

Europos lygos finale – Madrido „Atletico“ triumfas

Verslas

Tautvydas Barštys: derybos su „KG Group“ pirkėjais vyksta

Aktualu

L.Linkevičius sako, kad Lietuva nesvarsto perkelti ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę

Verslas

„Amazon“ lentynose rikiuojasi lietuviški produktai

Kultūra

Konservatoriai su kultūros ministre aiškinsis dėl planų pertvarkyti kultūros įstaigas

Gyvenimas

Vėžys vyrą atėmė per 1,5 mėnesio: paskolos naštos slegiamai trijų mergaičių mamai reikalinga parama

Gazas

Kokia Lietuvoje važinėjančių automobilių metinė rida?

Aktualu

ES lyderiai susitarė dėl vieningos pozicijos Irano branduolinės programos klausimu

Kultūra

Bus renkamas Rusų dramos teatro vadovas

24sek

K.Durantas dominavo, bet „Rockets“ nubloškė „Warriors“ ir išlygino seriją

Aktualu

Norvegijoje siautėja lietuvių grupuotė, nusitaikiusi į BMW automobilius

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje