Dabar populiaru
Sportas gyvai
Publikuota: 2016 sausio 7d. 13:02

Sibire esantis Ričardas Grigas: „Ištverti stingdantį šaltį padeda šilti žmonės“

Jekaterina – barmenė prieš kryžkelės esančiame bare
Ričardo Grigo nuotr. / Jekaterina – barmenė prieš kryžkelės esančiame bare

Kaišiadorietis fotografas Ričardas Grigas gruodžio pabaigoje atvyko į Sibirą, norėdamas surinkti duomenų apie Kaišiadorių ir kitų Lietuvos vietovių gyventojų tremties vietas. Tai jį nuvedė į Krasnojarsko sritį. Rusijos gilumoje menininką pasitiko ne tik atšiaurios oro sąlygos, dėl kurių ne kartą teko keisti kelionės planus.

Čia jo laukė svetingi tautiečiai, kuriems svečiai iš Lietuvos prilygsta didžiausiai dovanai. „Kelionėje sugrioviau visus mitus apie lietuvius ir kitų tautybių žmones“, – teigė R.Grigas.

„Pasaulis kišenėje“ skaitytojai jau turėjo progos išvysti pirmuosius Sibire esančio lietuvio įspūdžius iš Krivliako kaimelio, kuriame kaišiadoriškis sutiko Šv. Kalėdas.

Toliau kelionę jis tęsė Atamanovo kaime ir Jeniseiske. Pateikiame jo paties pasakojimą.

Ričardo Grigo nuotr./Vyrų vienuolynas
Ričardo Grigo nuotr./Vyrų vienuolynas

Iš Atamanovo kaimo keliavau 375 km žemyn Jenisiejaus upe iki Jeniseisko. Miestelis pasitiko paminklu Leninui, vyrų vienuolynu, cerkvėmis ir 30 laipsnių šalčiu. Šiemet Jeniseiskas minės garbingą – 400 metų jubiliejų. Tam ruošiamasi – pastatų restauracija vyksta dideliu tempu.

Pasitikęs rusas nuvedė mane į jo pasiūlytą viešbutį, kuriame nakvynė parai kainuoja 10 eurų.

Sumokėjau į priekį už penkias paras, tikėdamasis per tą laiką rasti transportą, vežantį į Jarcevą (Jarcevas – miestas 63 km į šiaurės rytus nuo Smolensko, Smolensko sritis).

Tačiau oro sąlygos taip pablogėjo, kad rasto sraipgtasparnio pilotas negalėjo garantuoti, kad nuvykus ten, parskraidins mane atgal reikiamu momentu. Teko keisti planus.

Gautas lietuvio Petro Vaišvilos telefono numeris buvo lemtingas – nuo jo prasidėjo tolimesnis bendradarbiavimas su šiuo per daugybę metų žemaitiškos tarmės nepamiršusiu žmogumi.

Ričardo Grigo nuotr./Petro Vaišvilos darbo automobilis
Ričardo Grigo nuotr./Petras Vaišvila su darbo automobiliu

Jau po 5 minučių pažinties jaučiausi savas, o išsiskiriant neapleido jausmas, kad esame seni pažįstami.

„Turiu patirties, aš žmones matau iš karto“, – sakė P.Vaišvila, mums susitikus.

Ričardo Grigo nuotr./Vladas Gustas su anūku Maksimu
Ričardo Grigo nuotr./Vladas Gustas su anūku Maksimu

Jis, kaip ir mano minėtas Vladas Gustas, į Sibirą atvažiavo norėdamas užsidirbti. Įsimylėjo, sukūrė šeimą ir liko.

Ričardo Grigo nuotr./Rima Onaitienė – Lietuvos karininko žmona, dabar – našlė
Ričardo Grigo nuotr./Rima Onaitienė – Lietuvos karininko našlė.

Čia sutikau ir daugiau lietuvių, pavyzdžiui, Rimą Onaitienę. Buvusi lietuvio karininko žmona dabar yra našlė ir pasakojo dažnai važiuojanti į Lietuvą, Klaipėdą. Tačiau ten esą nei karto nėra girdėjusi piktų užuominų dėl savo tautybės.

Man asmeniškai šios pažintys padėjo viduje sugriauti mitus apie lietuvius. Nuoširdumas ir nesavanaudiška žmonių pagalba Sibire įrodė, kad tai nepriklauso nuo tautybės.

Pavyzdžiui, jei Sibire, viduryje snieguoto kelio, suges jūsų automobilis, pagalbos sulauksite beveik tuoj pat – sustos pirma iš paskos važiavusi mašina. Tokiais gelbėtojais kelionės metu teko būti ir mums.

Ričardo Grigo nuotr./Kas pirmas, tas padeda – Sibire pagalbos ilgai laukti nereikia
Ričardo Grigo nuotr./Kas pirmas, tas padeda – Sibire pagalbos ilgai laukti nereikia
Ričardo Grigo nuotr./Rusų šeima, sulaukusi mūsų pagalbos
Ričardo Grigo nuotr./Rusų šeima, kuriai padėjome mes, lietuviai

Tikiu, kad ten dar grįšiu. O kol kas siūlau savo įspūdžius nuotraukose.

Temos: 1 Sibiras

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje