Galima ginčytis, kiek Stambule matytame Mevlevijos Sema ritualinių šokių pasirodyme religijos, kiek komercijos, nes pasižiūrėti šokančių dervišų ateina dažniausiai tik turistai, reginys mokamas (suaugusiems – 23 (apie 80 Lt), studentams, jaunesniems nei 21-erių – 19 eurų (apie 66 Lt), rodomas, kad ir puošnioje, bet vis tiek Sirkeci traukinių stoties salėje. Tačiau savo akimis pamatyti garsiųjų besisukančių dervišų ritualą verta. Net jei nieko negirdėjote apie sufizmą, o islamas asocijuojasi tik su džihadu.
E.Kazlauskaitės nuotr./Kiekvienas semazenų judesys turi savą prasmę |
Besisukančių dervišų šokis, vadinamas Sema, artimai susijęs su turkų tikėjimu, istorija, papročiais, kultūra. 2005 metais UNESCO pripažino Semą, Mevlevijos brolijos ritualų dalį, esant žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.
Sufijų islamo judėjimą įkvėpė Mevlana, žinomas kaip Jalal al-Dinas Rumi – filosofas, mistikas ir poetas (1207-1273). Jo skleidžiamos idėjos, religinis pakantumas, mokymas apie dieviškąjį meilės kelią padarė didžiulę įtaką to meto Vidurio Rytų, Centrinės Azijos ir Indijos dvasinei kultūrai. 1273 metais Konijoje buvo įkurtas sufijų ordinas, kuriame esminę islamo kategoriją klusnumą pakeitė meilė, troškimas priartėti prie Dievo, susilieti su juo dar šiame gyvenime. Norėdami to pasiekti sufijai iki šiol pasitelkia įvairiausias estetizuotas meditatyvines praktikas. Sakoma, kad Sema – tai mistinė kelionė ir dvasinis kilimas į tobulybę.
E.Kazlauskaitės nuotr./Ritualą pradėjo religinės muzikos ansamblis |
Kai 1925 metais Turkijoje valdžia uždraudė visus sufijų ordinus, po kurio laiko Mevlevijos brolijai išimties tvarka buvo leista gyvuoti kaip etnografiniam judėjimui. Maždaug prieš 15 metų susikūrusi „Šiuolaikinių Mevlanos mylėtojų asociacija“ aktyviai propaguoja sufijų praktikas ir rodo pasauliui, kaip jos nariai sukdamiesi pasiekia ekstazę ir susilieja su Dievu.
Žinoma, Sema ceremonija vyksta pagal iš anksto nustatytus ritualus, kiekvienas judesys, garsas ar aprangos detalė kažką reiškia. Prieš publiką semazenai (dervišai) pasirodo dėvėdami aukštus rudus galvos apdangalus, simbolizuojančius antkapius, apsigaubę juodais apsiaustais, reiškiančiais kapą, o po jais vilkimi ilgi balti drabužiai, taip gražiai besiplaikstantys dervišams sukantis – įkapes. Ir visai tai simbolizuoja jų palaidotą žmogiškąjį ego.
E.Kazlauskaitės nuotr./Spalvoti moterų rūbai primena rožių sodą |
Beje, mūsų stebėtame dervišų pasirodyme sukosi ir moterys. Tik jų drabužiai buvo ne balti, o spalvoti. Kadangi, kaip teigiama, Mevlanos brolija atvira visiems tikėjimams, kalboms, rasėms, matyt, ji nieko prieš, kad prieš žiūrovų akis su Dievu susilietų ir moterys. O jų spalvoti kostiumai visiems turėtų asocijuotis su rožių sodu...
Dervišų rankų, galvų padėtis, sukimosi kryptis, tempas, ant grindų patiesti avikailiai, pasisveikinimai prieš ceremoniją – taip pat turi savas prasmes. Ritualo dalyviai sukasi į širdies pusę aplink savo ašį. Iš pradžių kiekvieno semazeno ant krūtinės sukryžiuotos rankos reiškia vienybę su Dievu. Vėliau į viršų, delnu aukštyn iškelta dešinė ranka simbolizuoja iš jo gaunamą malonę, o žemyn nuleista kairė – perduodamą tą malonę žmonėms.
E.Kazlauskaitės nuotr./Šokančių dervišų pasirodymas turistams |
Bet turbūt neverta smulkiai aprašinėti kiekvieno šokančių dervišų judesio. Nes Turkija, palyginus, netoli. Prieš keletą metų švenčiant Mevlanos Jalal al-Dino Rumi gimimo 800-ąsias gimimo metines Vilniuje koncertavo Konijos turkų religinės muzikos grupė, atlikusi Sema ritualinius šokius. Kadangi mūsų tautiečiai į Turkiją skrenda kaip į antrą Palangą, susipažinti su iki šiol Konijoje ir Stambule išlikusių žymiausių sufijų centrų tradicijomis tikrai nesudėtinga. Pamatyti, kaip, regis, tokie pat žmonės, kaip ir mes, susilieja ne su atostogų ritmais, ne su gamta, jūra ir saule, ne, galų gale, su buitimi ir rutina, o su Dievu. Žvelgiant iš šalies, tiesiog ilgai ilgai sukdamiesi.