Iki savaitės vidurio Kaukazo kalnuose esančioje lietuvių speleologų komandoje tvyrojo pakili nuotaika – po sunkios ir varginančios kelionės tyrinėtojai pagaliau pasiekė stovyklos vietą ir sėkmingai įsikūrė palapinių miestelyje.
Tačiau, prasidėjus darbams urve, ekspedicijos dalyvius netikėtai viena po kitos ėmė persekioti įvairios bėdos: kelis lietuvių komandos narius užpuolė ligos, o kalnuose subjurus orui ir prasidėjus liūtims situacija tapo kritiška.
Kaip prieš ekspediciją teigė lietuvių komandos vadovas Aidas Gudaitis, didžiausias pavojus dirbant Kruberio – Voronjos urve yra lietūs, nes tuomet kai kurios urvo dalys yra staiga užtvindomos: dirbti tampa nebeįmanoma, o netinkamu metu atsidūrus netinkamoje vietoje pasekmės gali būti tragiškos.
Prasidėjus lietui, kai kuriose urvo vietose vandens lygis per 15min gali pakilti kelis metrus, todėl ten atsidūrus išsigelbėti beveik neįmanoma
„Kiekvieną dieną visos urve esančių speleologų stovyklos susisiekia su paviršiaus stovykla pasiteirauti, kokios šiuo metu oro sąlygos ir ar galima leistis į tam tikras urvo dalis. Prasidėjus lietui, kai kuriose urvo vietose vandens lygis per 15min gali pakilti kelis metrus, todėl ten atsidūrus išsigelbėti beveik neįmanoma“, – pasakojo A.Gudaitis.
Vienam iš ekspedicijos dalyvių Daumantui Liekiui netikėtai prasidėjo alkūnių sąnarių uždegimas – 65 m gylyje vaikinas pastebėjo, kad ėmė tirpti rankų pirštai ir giliau į urvą leistis nerizikavo. Tačiau šiuo metu, pasak Daumanto, tai – mažiausias rūpestis: prasidėjus liūtims, oras kalnuose labai atšalo, darbo sąlygos urve tapo itin prastos ir pavojingos, o susisiekti su giliau nei 1200 m esančiomis stovyklomis tapo nebeįmanoma.
„Visi labai nerimaujame. Dėl liūčių sugedo kompiuteris bei nutrūko ryšys su keliomis požemio bazėmis – jau kurį laiką negauname jokių žinių iš giliau esančių stovyklų, į kurias yra nusileidę ir keletas lietuvių, – pasakoja Daumantas. – Nežinome, ar niekam nieko neatsitiko, ar visi sveiki.“
Ekspedicijos atstovė spaudai Vaida Jurkėnienė BNS sakė, kad ryšys su didesniame nei 1200 metrų gylyje esančiomis stovyklomis nutrūko.
„Nuo vakar nebežinome, kas vyksta, todėl nelabai maloni situacija, o lietuviai praktiškai visi jau yra didesniame nei 1200 metrų gylyje. Truputėlį nerimo yra. Neaišku, ar ten įmanoma dirbti, ar vyks kas toliau, ar visi sveiki“, – BNS sakė ji.
Pasak V.Jurkėnienės, tikimasi, kad speleologai po kurio laiko pataisys ryšio liniją ir susisieks su žemės paviršiuje esančiais kolegomis.
Komandos vienos kitas gelbėja, nes ten kol atvyktų kažkas, jau būtų per vėlu
„Ar ten kas nors atsitikę yra, niekas nežino – gal viskas yra gerai. Tiesiog labai neplanuotas dalykas. Kai būna liūtys, pasitaiko, kad tas ryšys nutrūksta, nes ten yra kabelis nutiestas ir su paviršiumi yra susisiekimas. Kai tik pasitaisys oras, jie turėtų tą kabelį patvarkyti, ir bus galima susisiekti. Bet kol kas niekas neaišku. Tikėkimės, kad viskas yra gerai, nes žmonės yra patyrę, eina į urvą ne pirmą kartą“, – teigė speleologų atstovė.
Jos teigimu, gelbėjimo operacijos urve praktiškai neįmanomos – pagelbėti kolegoms turi patys ekspedicijos dalyviai.
„Patys speleologai, kurie ten vyksta, dauguma jų buvo gelbėjimo seminaruose, jie apmokyti. Komandos vienos kitas gelbėja, nes ten kol atvyktų kažkas, jau būtų per vėlu“, – sakė V.Jurkėnienė.
Kelionės išvakarėse vieną profesionaliausių Lietuvos narų Vytį Vilką užklupusios sveikatos problemos taip pat sujaukė ekspedicijos dalyvių planus. Kol kas tik vėlavęs prisijungti prie komandos ir tikėjęsis, kad sveikata dar pasitaisys, Vytis, deja, sulaukė priešingo rezultato – liga dar paūmėjo, tad prie ekspedicijos prisijungti jis nebegalės.
„Sveikata visai prasta ir šiuo metu gyvenu lovos režimu, – sako Vytis. – Labai nerimauju ir dėl urve esančių kolegų – žinau, kokie pavojingi yra netikėti potvyniai, todėl tikiuosi, kad artimiausiu laiku ryšys su stovyklomis bus atkurtas ir galėsime įsitikinti, ar niekam nieko nenutiko“.
Papildyta 19.06: Giliausiame pasaulyje Kruberio–Voronjos urve esančius speleologus užklupusios liūtys šiandien popiet liovėsi. Vos tik pasitaisius orams, kalnų stovykloje likę komandos nariai ėmė darbuotis, kad būtų atkurtas nutrūkęs ryšio kabelis. Vakare gedimas jau buvo pašalintas ir jiems pavyko susisiekti su visomis giliai urve esančiomis ekspedicijos bazėmis.
Pasak Daumanto Liekio, dėl sąnarių uždegimo likusio kalnų stovykloje, visi urve esantys Lietuvos ir užsienio speleologai nelaimių išvengė ir į potvynius urve nepateko. Nors, D. Liekio teigimu, naktį lijo itin stipriai, iš visų komandų šiuo metu jau gautas patvirtinimas, kad jos yra saugiai įsikūrusios ir gali tęsti darbus. Kai kurie lietuviai jau yra pasiekę 1600m gylį ir rytoj ketina toliau leistis urvu žemyn. Kitą savaitę urvotyrininkai turėtų pasiekti 2km gylį.
Kaip prieš ekspediciją teigė lietuvių komandos vadovas Aidas Gudaitis, Kruberio – Voronjos urve dirbantiems speleologams didžiausią pavojų kelia lietus, nes tuomet kai kurios urvo dalys yra staiga užtvindomos: dirbti tampa nebeįmanoma, o netinkamu metu atsidūrus netinkamoje vietoje pasekmės gali būti tragiškos.
„Kiekvieną dieną visos urve esančių speleologų stovyklos susisiekia su paviršiaus stovykla pasiteirauti, kokios šiuo metu oro sąlygos ir ar galima leistis į tam tikras urvo dalis. Prasidėjus lietui, kai kuriose urvo vietose vandens lygis per 15min gali pakilti kelis metrus, todėl ten atsidūrus išsigelbėti praktiškai neįmanoma“, – pasakojo A. Gudaitis.
Lietuvių ekspedicija „Gilyn į Žemės centrą“ 2012 – tai didelio projekto „Bedugnės kvietimas“ dalis, kurį rengia Ukrainos speleologijos asociacija (UkrSA).
