Kiek anksčiau nuvykti į Karaliaučių buvo gan sudėtinga, nes reikėdavo atlikti rusų vizos gavimo procedūrą. Priešpandeminę vasarą rusai supaprastino vizų režimą su Karaliaučiumi, tad lietuviai iš pradžių nedrąsiai, paskui vis drąsiau ėmė vykti ten apsidairyti. Bet čia užėjo pandemija, ir baigėsi visi dar realiai net nespėję įsibėgėti vizitai.
Iki dabar sienos su Karaliaučiumi nebūtinoms kelionėms lieka uždarytos, tad belieka keliauti virtualiai. Ir dar dviračiu, nes netrukus pratęsiu pasakojimą apie kelionę po kraštą šia transporto priemone.
Skaičiau, jog kelerius metus po SSRS subyrėjimo Karaliaučiaus kraštas buvo labiausiai apginkluota Rusijos Federacijos sritis ir labiausiai militarizuotas kraštas Europoje pagal gyventojų skaičių. Net 2 proc. krašto gyventojų buvo kariškiai. Vėliau daug karinės technikos rusai iš krašto išgabeno, tačiau sako, jog per paskutinį dešimtmetį vėl prigabeno, nes kuo gi daugiau gąsdinsi kaimynus, jei ne ginklais šalia jų sienų?
