Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 5d. 20:45

10 naujų vietų tiems, kurie Indijoje ieško neįprastų kelionių idėjų

Kelionė Indijoje
Š.Baubaitės–Schmidt nuotr. / Kelionė Indijoje

Šarūnė Baubaitė-Schmidt, kuri yra įkūrusi Indijoje, Naujajame Delyje, savo boutique kelionių agentūrą „Nomaday travel“ ir organizuoja individualias keliones Indijoje, sutiko pasidalinti įspūdžiais apie nuostabias, bet užsienio keliautojams nedaug girdėtas ir mažiau turistines vietas Indijoje.

„Nomaday travel“ įkūrėja tikina, kad užteks keliauti tik po Radžastano regioną, Goa, Keralą ir Varanasi – laikas atverti akis naujiems potyriams ir kelionių galimybėms Indijoje:

1. Ladako regionas Indijos šiaurėje

Ladako regionas – kelionė Indijoje po unikalaus reljefo vietą. Ladakas yra kalnuota dykuma, apsupta didingų ežerų ir slėnių. Tai išties rami vieta, kur žmonės neskuba, jų „gyvenimo būdas“ yra budizmas – tai reiškia, kad gyvenimas privalo būti moralus, išmintingas, o pats žmogus – užjaučiantis ir supratingas... ir prabangus gyvenimas negarantuoja laimės.

Keliautojai, kurie renkasi kelionę į Ladako regioną, jau yra pavargę nuo komercinių vietų, pilnų turistų ir dirbtinio gyvenimo būdo... Šios kelionės Indijoje metu jūs atrasite giliausius regiono kampelius – vienuolynus (Alchi, Lamayuru, Hemis, Samstanling, Deskit...) ir gompas, kaimelius bei slėnius, tokius kaip Nubra ir Zanskar.

Ladako regionas yra tinkamas ir tiems, kurie yra ištroškę adrenalino – pakilkite į Khardungla aukštumas, esančias 5596 m aukštyje – tai ekstremalus pasivažinėjimas aukščiausiu važiuojamu keliu visame pasaulyje!

Dar vienas Ladako grožis – Pangongo ežeras. Tai vienas aukščiausių ežerų pasaulyje, pasižymintis druskingu vandeniu. Jis yra 4350 m aukštyje virš jūros lygio. Nepaisant to, kad tai yra druskingo vandens ežeras, Pangongas žiemą visiškai užšąla. Maždaug 60 procentų ežero ilgio yra Kinijoje, o rytinis Pangongo galas yra Tibete.

Geriausias metas keliauti į Ladaką yra nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos, nes būtent šiuo metu visi keliai yra atidaryti ir pravažiuojami (sniegas nutirpęs).

2. Andamanų ir Nikobarų salos

Andamanų ir Nikobarų salos, neseniai atvėrusios duris turistams iš užsienio, – „paveiksliukas iš atviruko“ su balto smėlio palmėmis apsėtais paplūdimiais ir žydru vandeniu. Dažnas keliautojas nesitiki kelionės Indijoje metu išvysti tokio tipo vietas, nes tai nesiasocijuoja su
ta Indija, kurią dauguma įsivaizduoja. Šiose salose nerasite chaoso ir triukšmo. Čia didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai ir koralų išsaugojimui.

Koralų rifai Andamanuose yra mažiausiai paveikti koralų balinimo visame pasaulyje. Trylikoje vietų galite rasti beveik 197 rūšių koralų. Komercinė žuvininkystė uždrausta – šį žingsnį vyriausybė žengė siekdama apsaugoti biologinę įvairovę nuo komercinio naudojimo. Taigi žuvies ir jūros gėrybių teks paskanauti iš vietinių kaimelių žvejų ar vietiniuose restoranuose.

O kokie gi čia išskirtiniai gyvūnai gyvena? Be daugybės egzotinių paukščių ir žuvų, Andamanų ir Nikobarų salose gyvena didžiausias pasaulyje jūrinis vėžlys – kietaodis (Dermocheleys Coriacea). Jis yra milžiniško dydžio, ir tūkstančiai jų kasmet plūsta į Andamanus. Šiuos vėžlius galima išvysti nuo gruodžio iki sausio daugelyje vietų šiaurės ir vidurio Andamanuose.

Taipogi vienintelis aktyvus ugnikalnis visoje Pietų Azijoje yra Andamanų ir Nikobarų salose, Barreno saloje, esančioje už 135 km nuo sostinės – Port Blero. Ekskursijų metu galite išvysti šį gyvą ugnikalnį.

Salos, kuriose geriausiai išvystyta infrastruktūra ir kurios yra atviros užsienio turistams, yra Havlokas (Swaraj deep) ir Neil (Shaheed Deep). Būdami šiose salose galite lengvai pasiekti kitas mažesnes saleles, kurios pakeri gamta, bet kuriose nėra viešbučių tinklų.

Ne visos salos yra atviros turistams, nes kai kuriose salose gyvena laukinės gentys, visiškai atsiribojusios nuo šiuolaikinio pasaulio. Kad būtų išsaugotas jų identitetas, salos yra visiškai uždraustos lankytojams. Šiaurės Sentinelio saloje gyvena viena labiausiai izoliuotų žmonių populiacijų pasaulyje.

Geriausias metas aplankyti Andamanų ir Nikobarų salas yra nuo lapkričio iki gegužės.

3. Kaziranga raganosių nacionalinis parkas Asamo regione

Kazirangos nacionaliniame parke yra įsikūrę du trečdaliai pasaulio nykstančių Azijos vienaragių raganosių, ir 2006 m. šis parkas taip pat paskelbtas tigrų rezervatu, turinčiu didžiausią tigrų tankį pasaulyje. Kaziranga nacionalinis parkas yra laikomas viena geriausių laukinių gyvūnų prieglaudų pasaulyje.

Įspūdingas išsaugojimo laimėjimas yra parko indėlis gelbėjant vienaragius raganosius nuo išnykimo slenksčio. Remiantis 2015 m. parko vadovybės atliktu gyvūnų surašymu, Kazirangoje gyvena daugiau kaip 91 procentas Asamo regiono raganosių ir 80 procentų Indijos raganosių. Paskutiniame raganosių surašyme suskaičiuoti 2413 vienaragiai raganosiai.

Parke taip pat gyvena drambliai, laukiniai vandens buivolai ir pelkių elniai. Kaziranga raganosių nacionalinis parkas – UNESCO paveldas Indijoje, kuris buvo įtrauktas į šį sąrašą dėl unikalios gamtinės aplinkos.

Be to, „Birdlife International Society“ parką pripažino svarbia paukščių zona, nes jame aptinkamos įvairios rūšys migruojančių ir gyvenančių paukščių. Kelionės Indijoje metu būtų išties apmaudu neišvysti retųjų gyvūnų, kurių populiacija yra labai nedidelė.

Kaziranga nacionalinis parkas yra atidarytas nuo lapkričio iki balandžio pabaigos.

4. Hampis

Hampio miestas – legenda, įsikūręs Karnatakos regione. Tai anksčiau buvusios galingiausios ir turtingiausios tuo metu pasaulyje – Vidžajanagaro imperijos vieta ir įspūdingas kultūros paveldas Indijoje. Tai kelionė į džiungles – bet kiek kitokias: sudarytas iš didžiulių akmenų ridulių, oazių ir ryžių laukų...

Kai tik koja yra pastatoma šioje paslaptingoje žemėje, protas alsuoja baime ir smalsumu. Kodėl paminklai yra griuvėsiuose? Kodėl peizažas primena Marso kanjonus? Kodėl mes matome tiek daug uolų ir riedulių, išsibarsčiusių aplink? Hampis yra viena iš tų retų žemės vietų, kuri per daugelį metų nepakito vulkaninių ar tektoninių judėjimų metu. Daugybę metų – tai turiu galvoje dešimtis milijonų, net milijardus metų! Hampio uolienos susidarė iš priešistoriniais amžiais egzistavusių milžiniškų monolitų erozijos metu.

Tai taipogi unikalus UNESCO paveldas Indijoje – didžiulis Vidžajanagaro griuvėsių kompleksas, o kai kuriuose kaimeliuose vietiniai gyvena namuose, panašiuose į „Flinstounų“ namus, įsikūrusius olose. Čia rasite Virupaksha šventyklą – vieną seniausių šventyklų Indijoje.

Būdami dabar Hampyje, nepatikėsite, kad tai buvo antras pagal dydį miestas viduramžių pasaulyje po Pekino. Tai buvo vienas didžiausių tarptautinės prekybos centrų pasaulyje XIV–XV a.

Nepamirškite išbandyti pasiplaukiojimo tradiciniu apvaliu laiveliu („coracle“), suręstu iš lanksčių augalų kamienų. „New York Times“ skyrė Hampiui antrą vietą tarp geriausių vietų, kurias verta aplankyti 2019 metais.

5. GIR – liūtų nacionalinis parkas Gudžarato regione ir safaris

GIR nacionalinis parkas pritraukia lankytojus, pristatydamas Azijos liūtus gamtoje (ne zoologijos sode) – tai vienintelė vieta pasaulyje, kur dabar šeimininkauja šie karališkieji gyvūnai. 2000 m. jie buvo beveik sumedžioti iki išnykimo ir paskelbti kritiškai nykstančiais. Azijos liūtų skaičius atgijo dėl įdėtų pastangų juos išsaugoti. Remiantis paskutiniu 2015 m. surašymu, Azijos liūtų skaičius GIR ir jo apylinkėse nuo 2010 m. padidėjo 27 proc.

2018 m. kovo mėn. Gudžarato regiono vyriausybė paskelbė, kad neseniai nustatytas neoficialus skaičius parke siekia daugiau nei 600 liūtų. GIR nacionalinio parko miškingas kalvotas reljefas yra patrauklus ir šakalams, leopardams, antilopėms, krokodilams bei elniams. Čia taip pat gyvena daugiau nei 300 rūšių paukščių.

Sėskite į džipą, apsiginkluokite kantrybe ir pajuskite adrenaliną! Safaris Indijoje – puiki proga fotografijos mėgėjams pasireikšti. Geriausias metas išvysti egzotinius gyvūnus yra safari metu – ankstų rytą nuo gruodžio iki gegužės.

6. Nongriat kaimelis Megalajos regione, Indijos šiaurės rytuose

Megalajos regionas, dar kitaip yra vadinama „Rojaus užeiga“ ar „Namai tarp debesų“, yra pati drėgniausia vieta pasaulyje, todėl čia ištisus metus gamta tiesiog veši. Regionas yra savitas dėl išskirtinio maisto, kultūros, tradicijų ir įpročių, kurie gerokai skiriasi nuo likusios Indijos dalies. Šioje bendruomenėje vyrauja krikščionybė, ir kastos neegzistuoja.

Kitaip nei visoje Indijoje, Megalajos regione vyrauja matriarchatas. Matriarchalinė sistema yra įsisenėjusi šiose gentyse: Khasi, Jaintia ir Garo. Nors nuosavybės teisės lieka moterimis, čia sprendimų teisė atitenka vyrams – broliams. Tačiau šeimos visada labiau nori turėti kūdikį mergaitę nei berniuką, o visoje kitoje Indijoje – atvirkščiai. Čia šeimos turi tiek vaikų, kol būna bent dvi mergaitės.

Nongriat kaimelyje rasite nuostabių bioinžinerijos pavyzdžių – gyvuosius medžio šaknų tiltus. Fikuso medis (gumos medis – Ficus Elastica) užaugina šaknis per 10 metų, ir jos per kelis šimtus metų suauga į tiltą. Žygiuodami po Nongriat kaimelį, puikiai suprasite, kodėl vietiniai gyventojai turėjo didžiulį poreikį tokio tipo tiltams senovėje ir dabartyje. Čia gyvenvietės yra tiesiog išsidėsčiusios siauruose slėniuose, tankiuose miškuose, kuriuos kerta upės. Anksčiau bandyta statyti bambuko tiltus, bet dėl drėgmės ir liūčių tokie tiltai greitai supelydavo arba buvo tiesiog nuplauti liūčių sezono metu. Tačiau esamieji medžio šaknų tiltai yra atsparūs šioms negandoms ir su metais netgi tvirtėja!

Kad tiltas būtų tikrai stiprus ir atlaikytų didžiulį svorį, tenka palaukti mažiausiai 50 metų.... Šiuo metu Magalajoje yra netgi keli gyvųjų medžio šaknų tiltai (angl. living root bridges). Gyvieji medžio tiltai yra labai tvarios architektūros pavyzdys, ir žmonės iš viso pasaulio atvyksta į Nongriat kaimelį pamatyti šio šedevro. Kelionė į Indiją, nepamačius šito gyvojo gamtos šedevro, būtų tiesiog nepilnavertė.

Pats įspūdingiausias dviaukštis gyvųjų šaknų tiltas yra čia, Nongriat kaime, Čerapundžio apylinkėse. Jūs galite vaikščioti, ir šokinėti – tiltas atlaiko net kelias tonas, o vietiniai gyventojai per juos nešioja viską ant savo pečių, ką gali pakelti – baldus, rąstus ir kitus reikalingus daiktus. Čia automobiliai tiesiog neegzistuoja!

Geriausias laikas keliauti – sausasis periodas nuo spalio iki birželio, kai tiltai būna neužsemti upės.

7. Ellora ir Ajanta olos ir urvai Maharaštros regione

Ajanta urvai – 30 nepaprasto grožio urvų, laikomų UNESCO pasaulio paveldu Indijoje, išlikusiu nuo II amžiaus. Ellora ir Ajanta urvai – didžiausias pagal plotą istorinis kultūros paveldas Indijoje, kuriame gyveno budistų vienuoliai ir besimokantieji. Urvai pirmą kartą buvo aptikti tik 1819 m., kai Johnas Smithas, britų pareigūnas, bemedžiodamas tigrą, atsitiktinai pamatė arklio pasagos formos olą.

Būsite tiesiog sužavėti budistų ir induistų darbais – konstrukcijomis ir raižiniais. Architektūrinės savybės ir dekoratyvumas yra vieni geriausių kada nors Indijos istorijoje padarytų meno kūrinių. Pavyzdžiui, skulptūros ir paveikslai, kurie yra vertinami už neįprastą stilių ir originalumą. Freskos, kuriomis yra išdekoruoti didelių sienų paviršiai. Daugybė šių dienų menininkų pasisėmė įkvėpė iš meno kūrinių, esančių Ajantos olose.

Ellora urvai – meno šedevras, taip pat UNESCO paveldas Indijoje. 34 urvai, išraižyti monolitiniame Charanandri kalne, ir Jain olų grupė yra vieni iš didžiausių išpjaustytų olų kompleksų pasaulyje. Šie šedevrai yra dekoruoti Budos statulomis ir išraižytais momentais iš jo ir induistų gyvenimų. Garsiausiu urvu yra laikomas urvas, kuriame stovi didžiulė Budos statula.

Užbaigti struktūrą, pagamintą iš 200 000 tonų uolų, užtruko maždaug penkis šimtmečius, o tai yra puikus žmogaus pasiekimas. Kad aplankytumėte visas olas, užtruksite dvi dienas. Geriausia metas aplankyti yra sausuoju sezonu – nuo spalio iki balandžio mėnesio. Vasaros mėnesiais urvai būna užsemti vandens, kadangi jie yra giliai žemėje.

8. Vajanadas Keralos regione

Vajanadas – „Žaliasis Indijos rojus“ – tai vaizdingas plokščiakalnis, esantis 700–2100 metrų aukštyje virš jūros lygio ir įsikūręs Western Ghats kalnyne Keraloje. Be keturių krioklių, istorinių urvų, patogių viešbučių džiunglėse, Vajanado apylinkės garsėja ir savo prieskonių plantacijomis bei laukine gamta.

Vajanadas labiausiai žinomas dėl laukinės gamtos rezervatų, kuriuose apstu dramblių ir leopardų. Yra idealu apylinkes išvysti žygeivio akimis, nes čia gausu kvapą gniaužiančių vietų gamtos mylėtojams. Pasimėgaukite žygiu į Chembra viršūnę, kurioje yra natūralus širdies formos ežeras Hridaya thadakam. Taip pat išvyskite Edakkalo urvus, kuriuose galite pasigrožėti 6000 metų senumo graviūromis, išlikusiomis nuo neolito civilizacijų laikų.

Vajanadas yra išties puiki vieta, tiems, kurie vertina egzotišką gamtą, žygius gamtoje, ajurvedines procedūras be masės turistų kelionės Indijoje metu. Geriausias metas keliauti yra nuo spalio iki gegužės.

9. Great Rann of Kutch – Druskos dykuma Gudžarato regione

Great Rann of Kutch – viena didžiausių baltosios druskos dykumų pasaulyje, anksčiau buvusi Arabijos jūros dalimi. Lygiai taip kaip ir Tadž Mahalas – dykuma skirtingu dienos metu nusidažo skirtingomis spalvomis. Jeigu dykumą aplankysite „Rann Utsav“ festivalio metu (prasideda lapkričio pradžioje ir tęsiasi iki vasario pabaigos), tuomet išvysite kasdieninius kultūrinius šokių ir muzikos pasirodymus, vietinių menininkų rankdarbius, galėsite pasimėgauti SPA malonumais prabangiose palapinėse druskos dykumoje.

Bet ką gi veikti druskos dykumoje? Kaip ir kiekvienoje dykumoje, taip ir šioje pagrindinis transportas – kupranugariai. Pasivažinėkite vežimais, traukiamais kupranugarių, išbandykite važiavimą keturračiais, skraidymą parasparniu su motoru.

Atsižvelgiant į klimatą, geriausias laikas ten keliauti – žiema, kuomet dykuma yra visiškai išdžiūvusi ir atrodo nepakartojamai per pilnatį, kuri apšviečia druskos paviršių ir jį padaro glotnų ir blizgantį.

10. Odišos regionas ir išlikusios gentys

Odišos regionas šiaurės rytų Indijoje – vieta, išsaugojusi tradicines kultūras ir paveldą. Regionas dalijasi savo žeme su 62 gentimis, kurios sudaro 24% visų šio regiono gyventojų. Šios gentys tarnauja kaip valstybės siela ir yra tos, kurios iki šiol nepakeitė savo kultūros ir tradicijų. Nors Kondh ir Santal gentys yra labiausiai paplitusios Odišos regione, kitos gentys, tokios kaip Munda, Oram ir Gond, taip pat daro didelę įtaką regiono identitetui.

Šios populiarios gentys daugiausia išgyvena iš žemės ūkio, žvejybos, žemdirbystės ir medžioklės. Tačiau, keičiantis laikams, dalis pasinėrė į kalnakasybą ir pramonę. Kitos garsios gentys, tokios kaip Koya, Mohali ir Loharas, specializuojasi tokiose srityse kaip galvijų veisimas, įrankių gamyba ir krepšių pynimas. Gentys išsiskiria savo aprėdais, veido bruožas ir papročiais.

Ką veikti Odišos regione? Regionas garsėja nuostabios architektūros šventyklomis, tokiomis kaip Jagannath, Sun, Lingaraja. Kadangi ten turistų nėra daug, tai yra puikus būdas išvysti tradicines gentis jų natūralioje aplinkoje – kaimuose, laukuose bedirbant ir turguose, pardavinėjant savo gėrybes.

Geriausias laikas keliauti yra sausuoju periodu nuo lapkričio iki kovo mėnesio.

Indija – didžiulė ir įvairiapusiška šalis, galinti pasiūlyti kryptis pagal kiekvieno keliautojo skonį. Kelionės Indijoje metu yra tiesiog lengva subalansuoti pažintinę kelionę po istorinį paveldą su poilsine kelione kalnuose, salose ar džiunglėse, nes viskas yra tiesiog vienas šalia kito...

„Nomaday travel“ kontaktai:
Internetinis puslapis: https://www.nomadaytravel.com/lt/
Facebook: https://www.facebook.com/nomadaytravel/
Pinterest: https://www.pinterest.com/Nomaday_travel/

Komentarai
Temos: 2 Kelionės Indija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:07
04:15
01:33

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje