Dabar populiaru
Publikuota: 2015 lapkričio 2d. 18:00

50 eurų už įvažiavimą į Kuršių neriją – kurortas bus tik užsieniečiams ir VIP'ams?

Eilė prie kelto Smiltynėje
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Eilė prie kelto Smiltynėje

Išskirtine gamta pasižyminti Kuršių nerija nuo kitos vasaros daugeliui lietuvių gali pasirodyti tolima kaip miražas. Ir ne tik dėl to, jog nuo Vilniaus ar kai kurių kitų Lietuvos vietovių ją skiria keli šimtai kilometrų.

Kur kas didesnis trukdis aplankyti Kuršių neriją gali tapti penkis kartus padidintas įvažiavimo mokestis: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio siūlymu, vasarą jis siektų nebe 10 eurų, kaip yra dabar, bet 50 eurų.

Šaltuoju metų laiku įvažiavimo nuosavu automobiliu į Kuršių neriją kaina išliktų tokia pat, kaip dabar – 5 eurai.

Savivaldybės tarybai ant stalo dar net nepadėta, tik garsiai išsakyta Neringos mero idėja sulaukė ir palaikymo, ir priekaištų.

Besipiktinantys aiškina, jog padidinus įvažiavimo mokestį pirmiausia nukentės patys neringiškiai – jie neteks dalies turistų srauto, taigi ir jų pinigų.

Be to, baiminamasi, jog padidinus mokestį Kuršių neriją virs VIP (angl. very important people) zona – joje laiką galės leisti tik turtingi poilsiautojai.

„Tai būtų nuosprendis Kuršių nerijai. Nidoje ir taip nieko nėra – nei SPA, nei baseinų ir panašių dalykų, kas trauktų turistus“, – sakė Klaipėdoje gyvenanti Kristina.

Iki šiol su vyru ji dažnai važiuodavo į Kuršių neriją, tačiau sako, jog padidėjus mokesčiui iki 50 eurų, atsisakytų tokių išvykų.

„Nebent su dviračiu. Mes apskritai baigiame atsisakyti labai daug ko Lietuvoje, nes po euro įvedimo viskas labai pabrango. Pigiau išvažiuoti svetur. Pavyzdžiui, savaitgalį skrisime į Romą, nes ten pigiau nei, tarkime, Druskininkuose: pica Romoje – 5-7 eurai, kava – 1,2 euro. O Lietuvos pajūryje ar kurortuose jos neatsigersi be 2 eurų“, – pasakojo pašnekovė.

Moteris juokavo, jog įvažiavimo į Kuršių neriją mokesčio didinimas naudingas klaipėdiečiams – kuo mažiau keltu į kitą krantą persikels turistų, tuo daugiau jų liks uostamiestyje.

Reikia sukurti alternatyvaus atvykimo sistemą

„Mokesčio didinimas piko metu nėra blogas dalykas. Automobiliai vasarą pas mus iš tiesų didelė problema. Tačiau prieš priimant sprendimą reikėtų pagalvoti apie alternatyvas – pasiūlyti žmonėms, kaip be automobilio patogiai atvykti į Kuršių neriją“, – savo nuomonę išdėstė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.

J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser
J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser

Jos teigimu, tokie sprendimai negali būti priimami skubotai, o pagrindinis tikslas neturėtų būti siekis surinkti kuo daugiau pinigų: „Pagrindinė mintis turi būti ne mokesčio didinimas, bet sprendimo, kaip sumažinti automobilių srautą, paieška“.

Svarbiausia – turistų kokybė. Būtina, kad jie žinotų, kur važiuoja. Atvykęs turistas negali galvoti: „Susimokėjau, tai galiu daryti, ką noriu“.

Kuršių nerija ir dabar nėra masinio poilsio vieta. Pasak A.Feser, čia visada laukiami sąmoningi turistai. Į šią sąvoką, anot pašnekovės, neįeina jų piniginės storis.

„Pinigai šitoje vietoje neturėtų lemti, kokie turistai atvyksta ir atvyks į Neringą. Svarbiausia – turistų kokybė.

Būtina, kad jie žinotų, kur važiuoja (į saugomą teritoriją su daug apribojimų, kurių reikia laikytis). Atvykęs turistas negali galvoti: „Susimokėjau, tai galiu daryti, ką noriu“.

Tiesa, žinant, kiek uždirba mokytojai, dėstytojai ir panašių profesijų išsilavinę sąmoningi žmonės, suprantama, jog padidėjęs mokestis jiems bus skaudus smūgis. Man norėtųsi, kad šitas kontingentas ir toliau atvažiuotų į Kuršių neriją. Būtent todėl ir kalbu, kad pirmiausia reikia kurti alternatyvaus atvykimo sistemą“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Poilsiautojai Nidoje
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Poilsiautojai Nidoje

Netiki, kad valdžia žengs nelogišką žingsnį

„Tai – muilo burbulas, skirtingų partijų žaidimas“ – taip pasigirdusias kalbas apie ketinimus didinti įvažiavimo į Kuršių neriją mokestį vertina kai kurie vietos verslininkai.

Kitiems atrodo, jog toks nelogiškas žingsnis yra šiaudas, kurio griebiasi Neringos savivaldybės valdžia, esanti ant bankroto slenksčio.

Galima būtų padidinti įvažiavimo mokestį tam tikrais savaitgaliais, per patį piką, kai mašinų srautas tikrai didelis. Tačiau ir tuomet suma neturėtų būti didesnė nei 15 eurų už automobilį, – sakė Nidoje dirbantis verslininkas.

„Didinti mokestį 5 kartus nelogiška. Jei sprendimas būtų ne toks drastiškas, aš net pritarčiau jam.

Pavyzdžiui, padidinti įvažiavimo mokestį tam tikrais savaitgaliais, per patį piką, kai mašinų srautas tikrai didelis.

Tačiau ir tuomet įvažiavimo suma neturėtų būti didesnė nei 15 eurų už automobilį“, – sakė tik vardu prisistatyti norėjęs Marius, kuriantis verslą Nidoje.

Nesąmone jis pavadino ir kai kurių politikų kalbas esą nebegalėdami atvažiuoti automobiliais, turistai persės ant dviračių – todėl reikėtų sukurti nuomojamų dviračių sistemą.

„Atvažiuoja šeimos su mažais vaikais – kaip jie su visais daiktais persės ant dviračių?“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jam antrino ir apartamentus Nidoje, Juodkrantėje bei Preiloje nuomojantys verslininkai.

Anot jų, nemaža dalis neringiškių gyvena iš turistų, tad sumažėjus srautui netektų gyvybiškai svarbių pajamų.

„Kas kad nebebus automobilių. Neliks ir žmonių. Nejaugi kambarius turėsime užpildyti patys savo mašinomis atsiveždami turistus?“ – ironizavo trumpalaikės nuomos verslą Kuršių nerijoje turintis Jonas.

Tie, kas norės, atvažiuos

Tačiau yra ir manančių kitaip. Vienos turizmo agentūros vadovas Udrius Armalis įsitikinęs, kad surinkti pinigai papildys Neringos savivaldybės biudžetą ir juos bus galima išleisti vietos gyventojų reikmėms.

„Svarbiausia, kad nebūtų, jog surinks pinigus ir ištaškys juos. Pavyzdžiui, skirs restoranui, kurį vėliau reikės nugriauti. Turi būti aišku, kam panaudos (pinigus – aut. past.): reklamai, infrastruktūros gerinimui ar pan.“, – įsitikinęs pašnekovas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Udrius Armalis
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Udrius Armalis

Jo teigimu, be turistų Kuršių nerija neliks, nes tai – vienas pagrindinių turizmo objektų Lietuvoje. Mirusias kopas ir kitus Kuršių nerijos turtus žino visas pasaulis.

„Kas norės, tas nuvažiuos – juk tai objektas numeris vienas. Iš tiesų vienadieniai turistai neatneša didelės naudos, tad praradus juos nieko blogo nenutiks. Lietuvoje tikrai yra žmonių, kurie galės sau leisti atostogas Kuršių nerijoje“, – įsitikinęs U.Armalis.

Kita vertus, Latvijoje ir Estijoje į panašias vietas įvažiavimas yra nemokamas arba mokestis simbolinis. 

„Tarkime, Ventspilis. Ten visa infrastruktūra – „ledas“. Vaikų žaidimų aikštelės, viešbučiai puikūs, mašiną net prie jūros gali pasistatyti. Tačiau įvažiavimas nemokamas“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad net tokiose VIP vietose kaip Prancūzijos Kanai įvažiuoti galima nemokamai. Tiesa, jei norėsite degintis ar „gaudyti bangas“ Kanų paplūdimiuose, turėsite susimokėti po keliolika eurų žmogui – tiek dažniausiai kainuoja „bilietas“ į privačius paplūdimius.

VTD: užsieniečiai didelio skirtumo nepajus

Valstybinio turizmo departamento (VTD) duomenimis, Neringos savivaldybės vietinių ir užsienio turistų apgyvendinimo skaičius 2015 metų pirmąjį pusmetį augo, tačiau lyginant su ankstesniais metais, šis augimas yra sulėtėjęs.

Šiemet vietinių turistų buvo apgyvendinta 3,8 proc., o užsienio turistų – 2,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2014 metais.

Užsienio turistai nėra jautrūs papildomoms išlaidoms, o kadangi Nida yra vienas brangiausių kurortų Lietuvoje, jų padidintas mokestis gal ir neišgąsdins.

„Jei žiūrėtume į 2014 metus, matome, kad apgyvendintų užsienio turistų mažėjo 12,5 proc, lyginant su 2013 metais, tuo tarpu vietinių apgyvendintų turistų skaičius didėjo 6,6 proc.

Tačiau bendras apgyvendintų turistų skaičius sumažėjo 2 proc. Taigi, vietiniai turistai kompensavo užsienio turistų mažėjimą“, – VTD Vietinio turizmo poskyrio vedėja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. 

Pasak jos, užsienio turistai dažnai nėra itin jautrūs papildomoms išlaidoms, o kadangi Nida yra vienas brangiausių kurortų Lietuvoje, jų padidintas mokestis gal ir neišgąsdins.

„Vietiniams turistams jau ir 10 eurų mokestis nėra mažas, o jį pakėlus iki 50 eurų, daliai žmonių jis taptų sunkiai įkandamu. Tad tai gali turėti įtakos vietinių turistų skaičiaus mažėjimui Neringos savivaldybėje vasaros metu“, – pažymėjo I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje