 |
| Ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvė Laura Tyrylytė |
„Nelabai aišku, ką mes ten rasim. Kai kurios kapavietės yra jau išnykusios, kai kurios yra tiesiog nuplautos lietaus, upių. Kai kurios nukentėjusios miško gaisruose“, – 15min.lt sakė misijos dalyvė Laura Tyrylytė.
Pasak jos, ruošiantis ekspedicijai teko įdėti nemažai darbo – pradedant žygio batų pirkimu ir išbandymu, kad kelionėje netrintų, baigiant fiziniu pasiruošimu – bėgiojimu rytais.
Mergina vylėsi, kad misijos dalyviams netrukdys prastos oro sąlygos. Rugpjūtį Buriatijoje prasideda rudens sezonas, orai ima sparčiai vėsti.
Kartu su pirmąja šių metų „Misija Sibiras“ grupe į Kazachstano Respubliką vykęs Gabrielius Liaudanskas-Svaras patikino, kad tokiose ekspedicijose sunkiausi būna ne fiziniai dalykai.
 |
| Gabrielius Liaudanskas-Svaras kartu su „Misija Sibiras“ šiemet lankėsi Kazachstano Respublikoje. |
„Sunkiausia būna tada, kai tu pabandai suvokti tai, ką tu matai, kur būni. Kai bandai įsivaizduoti, kaip gyveno tie žmonės, kas jiems atsitiko. Kai bandai suprasti, ką jiems reikėjo išgyventi“, – kalbėjo jis.
Ekspedicijos dalyviai pirmiausia traukiniu pasieks Maskvą. Iš ten jaunuoliai lėktuvu pasieks Buriatijos sostinę Ulan-Ude, o tada keliaus lietuvių tremtinių takais. Tikimasi, kad jiems pavyks aplankyti Zaigarajevo, Verchny Talcy bei Chorinsko vietoves.
Pirmoji šių metų „Misijos Sibiras“ ekspedicija praėjusią savaitę grįžo iš Kazachstano. Čia jaunuoliai aplankė ir užfiksavo sparčiai griūvančių lagerių teritorijas, rinko lietuvių pasakojimus bei tvarkė pavienes jų kapavietes.
Projekto „Misija Sibiras“ ekspedicijos rengiamas jau ketvirtus metus iš eilės.
