Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 30d. 22:37

Ar Lietuvai reikia vyriausybinio VIP lėktuvo? Kuo skraido kitų valstybių vadovai?

„Dassault Falcon 7X“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / „Dassault Falcon 7X“

Kartas nuo karto pasigirsta kalbų apie būtinybę turėti specialų lėktuvą, kuris į oficialius susitikimus užsienyje skraidintų Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Vyriausybės narius. Toks orlaivis suteiktų lankstumo, leistų aukštiems valstybės pareigūnams keliauti patogiai ir patikimai, tačiau kartu tai – prabanga. O gal ne? Kokiais lėktuvais skraido panašaus dydžio valstybių vadovai? Ir kiek kainuoja mažesni privatūs lėktuvai, kurie tiktų šiai užduočiai?

Lietuvos Respublikos specialaus VIP lėktuvo klausimas, žinoma, yra hipotetinis. Bent jau artimiausiu metu, panašu, toks orlaivis nebus perkamas. Daugybė žmonių mano, kad žino atsakymą, kodėl – lėktuvas mums būtų tiesiog per brangus. Tačiau viskas yra šiek tiek sudėtingiau nei manote. Nusipirkti tokį lėktuvą Lietuva galėtų – jie nėra neįperkami. Tačiau tai tiesiog būtų pinigų švaistymas, turint omenyje, kad darbo tokiems orlaiviams tiesiog nebūtų labai daug.

Kokio dydžio lėktuvo reikėtų Lietuvai?

Rinkoje yra ir itin mažų reaktyvinių lėktuvų. Tiesą sakant, yra ir per mažų. Štai „HA-420 HondaJet“, gaminamas nuo 2015 metų, yra dvimotoris aštuonvietis lėktuvas. Galbūt kai kuriais atvejais tų 6 vietų keleiviams pakaktų, tačiau turint omenyje apsaugą, padėjėjus ir kitus delegacijų narius, tai tiesiog nebūtų praktiškas pasirinkimas. Kita vertus, jis būtų pigus – toks lėktuvas kainuoja tik apie 5-6 milijonus eurų.

„Cessna Citation CJ4“ jau būtų realistiškesnis variantas – šiame dvimotoriame lėktuve sutelpa iki 10 keleivių. „Embraer Phenom 300“, „Learjet 70/75“ ir „Pilatus PC-24“ taip pat yra panašūs lėktuvai, galintys skraidinti 8-10 keleivių. Tokio dydžio salonas jau tiktų mažesnėms delegacijoms, tačiau šiek tiek didesnis lėktuvas nebūtų blogas pasirinkimas.

„Dassault Falcon 7X/8X“, „Bombardier Global 5500“ ir „Gulfstream G550“ yra gana populiarūs pasirinkimai tarp valstybių vadovų. Pastarasis lėktuvas gali susodinti ir visus 19 keleivių, kiti du – maždaug po 16. Žinoma, viskas priklauso nuo konfigūracijos. „Global 5500“ ir G550 jau drąsiai gali skristi ir į kitą Atlanto pusę, priešingai nei visi, kurie buvo paminėti anksčiau.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Gulfstream G550“
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Gulfstream G550“

Tiesą sakant, mažesniems reaktyviniams lėktuvams gali būti sunku nuskristi ir iki tolimiausių Europos taškų, ypač, jei jie bus užpildyti ir vyraus nepalankios oro sąlygos.

Ir čia yra vienas iš aviacijos paradoksų. Ne visi maži lėktuvai gali įveikti didelius atstumus, o trumpesnės kelionės gali būti tiesiog ekonomiškesnės važiuojant automobiliu. „Cessna Citation CJ4“ yra labai geras lėktuvas, tačiau maksimalus įveikiamas atstumas tarp sustojimų pasipildyti degalų tėra 4000 km.

Galiausiai, galima paminėti ir dar didesnius privačius lėktuvus, kurie tikriausiai būtų įtraukti į svarstymus, kokio vyriausybinio lėktuvo reikėtų Lietuvai. „Airbus Corporate Jets“ pasiūlytų ACJ320, sukurtą A320 pagrindu. Standartinėje komplektacijoje jis turi 30 vietų keleiviams, tačiau šį skaičių nesunku išplėsti. Kaip ir kiti ACJ šeimos nariai, ACJ320 turi porą išmontuojamų degalų bakų lėktuvo krovinių skyriuje. ACJ320 yra Armėnijos, Čekijos, Italijos, Malaizijos, Slovakijos, Ukrainos ir keletos kitų valstybių prezidentinis lėktuvas. Panašų variantą galėtų pasiūlyti ir „Boeing“.

Žinoma, ir tai dar nėra pabaiga – prezidentiniu lėktuvu be vargo pavirstų ir „Boeing 777X“, tačiau tokio dydžio lėktuvai Lietuvai turbūt nėra reikalingi. Ir čia yra pirmoji vyriausybinio lėktuvo bėda – kokio dydžio lėktuvo reikėtų?

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Boeing 777X“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Boeing 777X“

Per mažas lėktuvas neišspręs valstybinių vizitų klausimų. Per didelis bus tiesiog neekonomiškas, ypač skrendant į artimesnių valstybių sostines. Tačiau išradinėti dviračio nebūtina – daugybė panašaus dydžio valstybių į šį klausimą jau yra atsakiusios.

Kokiais lėktuvais skraido panašaus dydžio valstybių galvos?

Vengrija yra žymiai didesnė už Lietuvą – šioje valstybėje gyvena beveik 10 milijonų žmonių. Tačiau klausimas dėl būtino lėktuvo dydžio yra išspręstas labai paprastai – naudojamas vienas „Dassault Falcon 7X“ ir pora „Airbus A319“. Lėktuvas konkrečiam darbui pasirenkamas pagal atstumą ir delegacijos dydį. Keli skirtingi lėktuvai suteikia lankstumo, ypač laiku, kai į svečias šalis skrenda ne vienas aukštas valstybės pareigūnas. Be to, tai užtikrina, kad bet kuriuo metu veiks bent vienas lėktuvas.

„GetJet Airlines“ nuotr./„Airbus“ A319
„GetJet Airlines“ nuotr./„Airbus“ A319

Suomija, kurioje gyvena apie 5,5 milijonai gyventojų, neturi oficialių vyriausybinių lėktuvų. Tačiau Suomijos karinės oro pajėgos naudoja net tris „Learjet 35“, kurie gali skraidinti keleivius. Šie lėktuvai geriau tinka trumpoms ir vidutinio ilgio kelionėms Europos žemyne. Be to, jie yra gana maži, o dar ir numarginti kariniu kamufliažu, todėl į svarbesnius vizitus Suomijos politikai keliauja užsakomaisiais skrydžiais, nuomojasi privačius lėktuvus iš kitų kompanijų ar keliauja įprastais komerciniais skrydžiais. Buvęs Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipilä yra užkietėjęs aviatorius, todėl į ne vieną vizitą keliavo savo pilotuojamu privačiu lėktuvu.

Airija, turinti kiek mažiau nei 5 milijonus gyventojų, naudoja „Learjet 45“. Kai šis nedidelis lėktuvas netenkina oficialaus vizito iškeltų poreikių, nuomojami didesni privatūs lėktuvai. Airija dar visai neseniai naudojo ir vieną didesnį „Gulfstream IV“, tačiau vėliau šio lėktuvo buvo atsisakyta.

Armėnija, kurioje gyvena beveik 3 milijonai žmonių, naudoja vieną „Airbus A319“. Anksčiau čia kaip vyriausybinis VIP lėktuvas buvo naudojamas „Tupolev Tu-134“. Būtinybę turėti pakankamai didelį valstybinį VIP lėktuvą Armėnijos politikai motyvuoja geografine šalies padėtimi.

Albanija, kuri gyventojų skaičiumi visai nežymiai lenkia Lietuvą, ilgą laiką naudojo nuomotus privačius lėktuvus, tačiau šių metų sausį pasirašė ilgalaikės nuomos sutartį su Turkija ir dabar valstybinėms kelionėms naudoja „Airbus A319“ lėktuvą. Šį orlaivį jau puošia Albanijos simboliai, nors jis, žinoma, išlieka registruotas Turkijoje.

Tuo tarpu Lietuva naudoja Karinių oro pajėgų „Alenia C-27J Spartan“ lėktuvą. Tai – karinis transportinis lėktuvas, kuris gali būti pritaikytas keleivių gabenimui.

Ievos Budzeikaites nuotr./SPARTAN
Ievos Budzeikaites nuotr./SPARTAN

Šie lėktuvai nėra tobulai tinkami keleiviniams skrydžiams, tačiau jų privalumas tas, kad jie gali būti panaudoti įvairioms reikmėms. Kai prabangus privatus reaktyvinis lėktuvas stovėtų be darbo, C-27J gali vykdyti įvairias logistines operacijas, taip prisidėdamas prie humanitarinių ir karinių misijų.

Priežasčių, kodėl Lietuvai nereikia VIP lėktuvo – ne viena

Gražus, Lietuviška simbolika papuoštas privatus lėktuvas prisidėtų prie Lietuvos valstybės prestižo. Na, bent jau šiek tiek, nes įprastai į politikų transportą niekas nekreipia dėmesio. Be to, naujas lėktuvas būtų patikimesnis, patogesnis, greitesnis, galėtų potencialiai įveikti didesnį atstumą be sustojimų. Bet ar naujas VIP lėktuvas mums dabar yra reikalingas? Tikriausiai tenka pripažinti, kad ne.

Visų pirma, Lietuva yra santykinai maža valstybė ir kaimyninių valstybių sostinės yra lengvai pasiekiamos automobiliu. Taip, kartais tai gali būti per lėtas pasirinkimas, tačiau daugeliu atvejų kelionė limuzinu yra patogus ir sąlyginai pigus keliavimo būdas.

Iš tikrųjų, perkant lėktuvą reikėtų apsvarstyti ir vidutinį valstybinių kelionių ilgį. Kiek vizitų liktų, atmetus mūsų lėktuvui per trumpas ir per ilgas keliones? Čia ir antroji priežastis, kodėl mums VIP lėktuvo kol kas nereikia – kaina.

Prisiminkite, kad lėktuvo priežiūros ir eksploatacijos išlaidos yra labai rimta finansinė našta, tačiau ir patys lėktuvai nėra pigūs. Trimotoris „Dassault Falcon 8X“ yra puikus lėktuvas, tačiau jis kainuoja apie 53 milijonus eurų. „Gulfstream G550“ yra dar šiek tiek brangesnis, o žymiai mažesnis „Bombardier Global 5500“ vis tiek kainuotų apie 41 milijoną eurų. Ir tai – tik apytikrės kainos, kurios stipriai pasikeistų, kai ateitų laikas sudaryti pirkimo sutartį su lėktuvo gamintoju.

Žinoma, visada galima pirkti naudotą lėktuvą, tačiau tai ir vėl yra susiję su tam tikromis rizikomis ir santykinai išaugusiais priežiūros kaštais. Jei valstybinių vizitų būtų išties daug ir lėktuvas neliktų be darbo, tai kainą būtų galima pateisinti. Tačiau kiek aukštesnės klasės bilietų komerciniuose skrydžiuose galima įsigyti už 50 milijonų eurų?

Trečioji priežastis, kodėl Lietuvai toks lėktuvas bent kol kas nėra reikalingas – administravimas, priežiūra ir naudojimas sukeltų papildomų rūpesčių, kurių mums tiesiog nereikia. Kas prižiūrėtų mūsų VIP lėktuvą? Karinės oro pajėgos?

Visa tai gali pasikeisti. Gerėjanti ekonominė situacija, palankios sąlygos naujų lėktuvų rinkoje, suaktyvėjusi užsienio politika – yra daugybė faktorių, kurie galėtų paskatinti Lietuvą įsigyti specialų vyriausybinį lėktuvą svarbiausiems asmenims gabenti. Tačiau kol kas to tiesiog nereikia.

Alternatyvos

„Alenia C-27J Spartan“ yra kariniai transportiniai lėktuvai, galintys gabenti ir keleivinius modulius. Prie šių lėktuvų galėtų prisidėti ir dar vienas, kuris būtų šiuolaikiškesnis, lengviau pritaikomas keleivių gabenimui. Toks lėktuvas galėtų būti naudojamas ne tik svarbių asmenų kelionėms, bet ir humanitarinėms ar kitoms misijoms.

Pavyzdžiui, Karališkosios Danijos karinės oro pajėgos naudoja net keturis „Bombardier Challenger 604“ lėktuvus. Pagrindinė jų funkcija – oficialios karališkosios šeimos ir Vyriausybės narių kelionės, tačiau šie lėktuvai taip pat naudojami prižiūrint, ar laikomasi aplinkosaugos reikalavimų ir žvejybos taisyklių Grenlandijoje.

Kita, turbūt, logiškesnė alternatyva – užsakomieji skrydžiai arba privačių lėktuvų nuoma. Absoliuti dauguma valstybinių susitikimų yra ilgai planuojami, todėl suderinti tinkamą lėktuvą tikrai nebūtų sunku. Taip keliauja ne vienos Europos valstybės politikai. Pavyzdžiui, Kipro Vyriausybė nuomojasi „Dassault Falcon 7X“, kai planuoja valstybinius vizitus.

Galiausiai, lieka ir komerciniai skrydžiai – pigiausia, bet sunkiausiai planuojama alternatyva. Taip skraido didelė dalis Europos ministrų – jau minėti danai ir suomiai, norvegai, olandai ir daugybės kitų šalių vyriausybių atstovai keliauja įprastais komerciniais skrydžiais. Prezidentai, nors ir rečiau, taip pat keliauja komercinių lėktuvų salonuose. Taip keliauja ir Lietuvos politikai, nes tai – ekonomiškiausias variantas.

Ir tiek. Prabangus VIP lėktuvas Lietuvos valstybės galvoms būtų geras, bet brangus patogumas. Toks brangus, kad diskusijos apie tai nutyla vos pasigirdusios. Bet galima būtų pasinaudoti viena iš alternatyvų, nes „Spartan“ dabar dirba darbą, kuriam nebuvo sukurtas. Ir dirba jį nelaimingas.

Sugedęs „Alenia C-27J Spartan“ 2008 metais sugriovė kariuomenės vado planus apsilankyti Afganistane.

2018 metais Prezidentė neišvyko į Rygą, o vėliau premjeras įstrigo Briuselyje – vėl dėl „Spartan“ gedimų. Ir tai – tik keli pavyzdžiai, kuriuos galima surasti, ieškant informacijos apie sugedusius „Spartan“.

Technologijos.lt
Komentarai: 8

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

16:03
00:51
01:38

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje