Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 4d. 14:22

Balyje keliaujantis M.Bertulis – apie triuką, kaip sukuriamos „fake“ nuotraukos instagramui

M.Bertulio nuotraukos Balyje
M.Bertulio nuotraukos Balyje

Jau gal retas kuris tiki socialiniuose tinkluose rodomomis idealiomis nuotraukomis iš kelionių – kur žadą atimantys vaizdai, jokių žmonių ir viskas spinduliuoja tik pozityvumu. Suprantame, kad ta saldybė realybėje tikriausiai kartesnė, ir keliautojas Mantas Bertulis pateikė pavyzdį, kaipgi iš tiesų daromos tokios nuotraukos.

Kelionių entuziastas Mantas Bertulis šiuo metu vieši Indonezijos saloje Balyje, ir antradienį pasidalijo, atrodo, tobula fotografija: žymiosios Pura Penataran Agung Lempuyang šventyklos vartai, atsispindintys vandenyje, ir tarp jų – Mantas su drauge.

Tačiau kitą dieną M.Bertulis išsamiai papasakojo apie tokios nuotraukos darymo užkulisius. „Buvo, buvo spėta pagalvoti apie viso šito beprasmiškumą“, – savo profilyje feisbuke rašė jis paklaustas, kiek teko laukti eilėje.

Rojaus vartais („Gates of Heaven“) vadinama vieta Balyje puikuojasi bene visuose kelionių aprašymuose apie šią salą. „Turbūt viena labiausiai nuvalkiotų vietų visame Balyje, tačiau kartu ir viena labiausiai pasaulyje atpažįstamų lokacijų“, – rašė M.Bartulis.

Norėdami išvengti minios žmonių šventykloje, lietuviai kėlėsi 4.30 val. ryto ir išvyko 5 val. „Analogiškai taip pat pagalvojo dar keli šimtai žmonių. Todėl atvykus apie 7.20 val. jau pamatėme nusidriekusią ilgiausią dar tokių pat instagramerių kaip mes eilę“, – feisbuke rašė keliautojas.

Toliau jis atskleidė, kaip vyksta visas procesas. Keliautojams už 10 tūkst. rupijų (0,64 Eur) privalu išsinuomoti sarongą – tradicinį medvilninį audinį, dengiantį kojas bei kelius. Bilieto į šventyklą nėra, tačiau reikia paaukoti jai. Keturiese jie paliko 20 tūkst. rupijų (1,28 Eur).

„Tuomet pasijauti kaip užsukęs į kokią Valstybinę mokesčių inspekciją per paskutinę savaitę skirtą deklaruoti pajamas – pasiimi eilės numeriuką ir supranti, jog prieš tave stovi dar bent šimtinė tokių rimtai nusiteikusių nuotraukų medžiotojų, – pasakojo M.Bertulis.

– Kiekvienas turi šansą pademonstruoti savo neoriginalumą keturiomis ar penkiomis pozomis ir dar tiek pat gali skirti bendrai nuotraukai. Žodžiu – tikras konvejeris. Todėl daugelis laukiančiųjų visą scenografiją susigalvoja ir ją repetuoja iš anksto. Improvizacijai čia laiko nelabai yra. Ypač, kai dažniausiai girdima frazė yra „next pose“. Tačiau dažniausiai visų pozos būna identiškos, o kai kurios kinės prieš šuolį į aukštį labai nuvertina gravitacijos dėsnį.“

Lietuviai eilėje laukė daugiau nei dvi valandas. Nuotraukas, anot M.Bertulio, daro tam skirtas vienas žmogus, todėl ar jos pavyks – priklauso nuo to nepažįstamojo. „Jeigu nori, kad fokusas visur suvaikščiotų, tai neprošal būtų ir kokį 10–20 tūkst. rupijų palikti arbatpinigių prieš fotosesiją“, – pasufleravo keliautojas.

„Ir štai čia atsiranda magija! Instagramerių orgazmas! Bičiukas prie telefono kameros prideda tamsų matinio stiklo veidrodį, ir staiga nudremžtos šventyklos plytelės virsta vandeniu, o jūsų nuotrauka – atspindžiu jame. Ir taip kuriamos „fake“ nuotraukos, atrodančios tikrai įspūdingai, pritraukiančios šimtus „like“, – išdavė M.Bertulis.

Nors tokios nuotraukos susilaukia populiarumo soc.tinkluose (ir paties M.Bertulio feisbuke ir instagrame paskelbta pirmoji fotografija pritraukė daug dėmesio), anot jo, tai puikiai iliustruoja „mūsų šiandieninę visuomenę, kuri daugiau pasitenkinimo gauna ne ragaudama skanų patiekalą, o jį gražiai nufotografuodama“.

Kad instagramo nuotraukos tikrai toli gražu ne visada atspindi turistinių vietų realybę, galite įvertinti ir čia: 15 pavyzdžių, kad kelionių nuotraukos „Instagram“ rodo netiesą.

Ta pati Pura Penataran Agung Lempuyang šventykla šiemet susilaukė nemažai straipsnių tarptautinėje spaudoje, kai išpopuliarėjo vienos keliautojos žinutė tviteryje, kurioje ji, kaip ir M.Bertulis, atskleidė, kaip daromos tokios nuotraukos.

Britų „The Telegraph“ rašo, kad iki tiek išgražinti vaizdai, kai jie jau nebeprimena realybės, yra kasdienė instagramo influencerių duona. Specialiomis programėlėmis jie dailina savo kūno linijas ar valgomą maistą, naudoja montažo ar optinės apgaulės triukus, norėdami eilinę vietą parodyti neeiline. Tai – jų pragyvenimo šaltinis. Vargu ar užsidirbs iš nuotraukų, kuriose – turistais aplipusi Didžioji kinų siena ar šiukšlėmis nusėtas kalnas.

Pastaraisiais metais itin populiariai Balio salai susidoroti su keliautojų antplūdžiu yra gana didelis iššūkis. Nors salos ekonomika remiasi milijonais čia atvykstančių turistų, tokie srautai kelia pavojų gamtai, o ir skurdžiai gyvenantys vietiniai imasi bet kokių veiksmų, kad tik įtiktų dolerius mokantiems keliautojams. Praėjusiais metais Pasaulio gyvūnų apsaugos (World Animal Protection, WAP) organizacija paskelbė, kad Balyje delfinams buvo net traukiami dantys, kad šie negalėtų niekaip sužaloti su jais plaukiojančių turistų.

Salos valdžia svarsto, kad vertėtų net įvesti naują turistinį mokestį, kuris siektų 10 JAV dolerių. Kaip sausio mėnesį sakė Balio gubernatorius Wayanas Kosteris, taip būtų lengviau išsaugoti salos kultūrą ir gamtą. „Tai mums suteiks fiskalinės erdvės Balio vystymuisi palaikyti“, – aiškino jis.

Balis praėjusiais metais įvedė ir dar vieną taisyklę, kuri turėtų padėti kovoti su milijonų keliautojų atnešamomis neigiamomis pasekmėmis: nuo gruodžio 21 d. saloje uždrausti plastikiniai maišeliai parduotuvėse, plastikiniai šiaudeliai ir putplasčio dėžutės maistui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Skanumėlis

Video

20:27
01:03
01:22

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje