Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 21d. 16:07

Baugus žemėlapis: tėra 5 šalys, kuriose dar liko didžioji dalis laukinės gamtos likučių

Medžių kirtimas Amazonėje
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Medžių kirtimas Amazonėje

Mūsų planetoje kadaise buvo gausu nepaliestos laukinės gamtos, tačiau po intensyvios pramonės plėtros beliko tik keletas unikalių gamtos kampelių. „Nature“ paskelbė pasaulinį žemėlapį, kuriame matyti, kad vos 5-iose pasaulio šalyse liko 70 proc. laukinės gamtos likučių, ir didelis klausimas, ar ilgai dar jais džiaugsimės.

Kvinslendo universiteto (UQ) ir Laukinės gamtos išsaugojimo draugijos (WCS) mokslininkai pirmą kartą sukūrė pasaulinį žemėlapį, kuriame parodytos šalys, kuriose dar yra laukinės gamtos, nepaliestos pramoninės veiklos.

Tad ar daug beliko tos laukinės gamtos? Atsakymas – nedaug.

Tyrimai rodo, kad išskyrus Antarktidą ir dideles jūras, daugiau nei 77 proc. žemės ir 87 proc. vandenynų buvo pakeisti žmogaus veiklos. Tai reiškia, kad dabar tik 23 proc. sausumos vis dar galima laikyti laukine ir žmogaus nepaliesta gamta.

„Šie rezultatai yra ne kas kita kaip siaubo istorija, susijusi su paskutiniais mūsų planetos laukinės gamtos kampeliais“, – teigė tyrimo vadovas ir Kvinslendo universiteto biologinės įvairovės ir išsaugojimo tyrėjas Jamesas Watsonas.

123rf.com nuotr./Aliaska
123rf.com nuotr./Aliaska

Tyrėjai, siekdami išsiaiškinti, kas yra atsakingi už likusios laukinės gamtos išsaugojimą, sukūrė pasaulinį žemėlapį. Ir rezultatai yra netikėti. Pasirodo, kad 97 proc. laukinės gamtos yra vos 20-yje šalių.

O Rusija, Kanada, Australija, JAV ir Brazilija yra tos penkios šalys, kuriose liko didžioji dalis laukinės gamtos. Būtent šios šalys turės vaidinti neeilinį vaidmenį, siekiant išsaugoti laukinę gamtą ateičiai. Ir jei tai bus nedaroma – pasekmės bus sunkiai įsivaizduojamos.

Šios laukinės gamtos vietovės ne tik suteikia prieglobstį daugeliui gyvūnų ir augalų rūšių, bet ir sugeria didžiąją dalį anglies dioksido. Ir tai yra itin svarbus dalykas kovoje su klimato kaita.

Tačiau išsaugoti šias vietoves bus sunku, kadangi šalys turės riboti savo infrastruktūros plėtrą ir plataus masto kasybą, miškininkystę, žemės ūkį, akvakultūros ir pramoninės žvejybos plėtrą.

„Laukinės gamtos išsaugojimas pasauliniu mastu bus užtikrintas tik tuo atveju, jei šios didžiosios šalys imsis lyderystės ir rodys tinkamą pavyzdį. Šiuo metu tokių veiksmų trūksta, – teigė vienas iš tyrimo bendraautorių, WCS viceprezidentas pasauliniam išsaugojimui, primatologas Johnas Robinsonas. – Mes ir taip jau praradome labai daug. Turime tai suvokti ir pasinaudoti šia galimybe išsaugoti paskutinius laukinės gamtos likučius, kol jie amžiams neišnyko.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kanados gamta
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kanados gamta

Tyrimo autoriai reikalauja „tarptautinės politinės sistemos“, kuri 100 proc. apsaugotų likusią laukinę gamtą. Jie taip pat ragina oficialius pareigūnus įtraukti neapsaugotas ekosistemas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės strateginį planą ir Paryžiaus klimato kaitos susitarimą bei taip apsaugoti visą laukinę gamtą. „Laukinės gamtos praradimas turi būti traktuojamas taip pat, kaip ir visiškas išnykimas, – sako Watson’as. – Proceso nepakreipsi atgal, vos tik padaromas pirmasis žingsnis (pažeidžiama laukinė gamta) ir tai (laukinę gamtą) prarandame amžiams.“

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Nature“.

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje