Dėl minėtos kompensacijos už pavėlavimą į kitą skrydį turistai turės kreiptis į teismą specialiai nustatyta tvarka. Išmokų dydis priklausys nuo skrydžio atstumo, maksimaliai jis galės siekti 600 eurų. Tiesa, pavėlavimas bus skaičiuojamas tik galutiniame kelionės punkte. Pavyzdžiui, skrendama iš Vilniaus per Rygą į Madridą, persėdimas trunka 5 valandas, o turistas planuoja laisvu laiku išlenkti vieną kitą bokalą. Tačiau jei lėktuvas vėluoja pakilti iš Vilniaus ir keleiviui vietoj 5 laukimo valandų lieka vos viena, jokia kompensacija jam nepriklauso. Tačiau, jei dėl oro bendrovių vėlavimo turistas Madride atsiduria keturiomis valandomis vėliau nei turėjo būti ir dėl to pavėluoja į traukinį, važiuojantį į Seviliją, oro bendrovė turės jam sumokėti kompensaciją už nepatogumus.
Be kita ko, ES teismas numatė ir atvejus, kuomet oro bendrovės galės nemokėti išmokų: prie tokių atvejų priskiriami streikai, blogas oras ir kitos force majore situacijos.
Ši nauja oro vežėjams skirta taisyklė atsirado dėl vienos vokiečių turistės skundo, kuri skrido tranzitiniu reisu iš Bremeno į Asunsjoną (Paragvajus). Keliautoja turėjo dukart pakeisti lėktuvus, Paryžiuje ir San Paule. Tačiau dėl to, jog jos skrydis iš Bremeno vėlavo 2,5 valandas, visi jos tranzitiniai persėdimai sužlugo. Moteris Paragvajų pasiekė 11 valandų vėliau nei planavo.
