„Apšiko“, – taip situaciją neslėpdamas emocijų įvertino apie ją 15min pranešęs Erikas.
„Pirmadienį, rugpjūčio 22 d., Kunigiškėse esančioje poilsiavietėje „Vaivorykštės 11“ užsakiau namuką. Toliau nuo miesto triukšmo, prie jūros, gamtos apsuptyje. Viską suderinome telefonu. Pokalbio metu minėjau, kad atsiųsiu žinutę apie tai, ką kalbėjome, ir paprašiau, kad patvirtintų – ar viskas gerai. Kaip matyti SMS žinutėse taip ir įvyko: parašiau santrauką – ir paslaugų teikėjai patvirtino, o mes parašėme, kada ketiname atvykti. Avanso neprašė“, – pasakojo Erikas.
Ketvirtadienį, rugpjūčio 25 d., jis parašė nuomotojams klausdamas, ar prie namelio bus šašlykinė. Sulaukė atsakymo, kad ji yra. Nuomininkams tereikia atsivežti malkų.
„Penktadienį, rugpjūčio 26 d., pasiskambinau jiems ir vėl informavau, kad atvyksime. Viskas buvo gerai. Vakare parašiau žinutę, kad liko 250 km, ir paprašiau tikslaus adreso GPS įvedimui. Namelio nuomotojai atsiuntė adresą.
Po kiek laiko vėl parašiau jiems, kiek liko kilometrų: 130 km, 60 km... Ruošiantis rašyti, kad liko 5 km, gavome žinutę: „Atsiprasome, taciau negalime Jusu agyvendinti. Ivyko nesusipratimas. Labai apgailestaujame.“ Buvo 22 val. vakaro“, – pasakojo Erikas.
Ši žinia, pasak jo, prilygo perkūnui iš giedro dangaus: „Penktadienį likti be vietos, kai jau tamsu... Bandėme skambinti – telefonas buvo išjungtas. Skambinome daug kartų – kiek, net nežinau. Po kiek laiko signalas buvo geras, tačiau susisiekti su nuomotojais nepavyko“.
Vietoje Palangos – savaitgalis pas uošvius
Supratę, kad užsakytoje vietoje apsinakvoti tikrai nepavyks, vilniečiai puolė ieškoti alternatyvų. Taip beveik prieš vidurnaktį jie pradėjo atakuoti miegančius Palangos nuomotojus.
„Pradėjome skambinti visur, kur įmanoma. Vieni jau miegojo, kiti klausė, ar mėgstame juokus: tokiu metu – penktadienį, kai savaitgaliui pažadėti geri orai, ieškoti nakvynės paskutinę minutę?! Kambariai buvo užsakyti iš anksto ir rasti laisvų nebuvo jokių galimybių“, – pasakojo Erikas.
Situaciją apsunkino tai, kad į Palangą jis atvyko su vaikais ir augintiniu – šunimi. Tokių „paskutinės minutės“ klientų pageidauja tikrai ne visi būsto šeimininkai.
„Vaikai gale. Stresas. Nusivylimas. Nemoku apibūdinti, kiek buvo pojūčių... Galų gale nieko nepešę apie 1 val. nakties važiavome į Raseinius pas uošvius“, – nesėkmingą istorijos pabaigą nurodė pašnekovas.
Jo teigimu, dėl šios apgavystės jo šeima patyrė ir finansinių nuostolių: vien kelionei (degalams) ir kitoms išlaidoms „į balą“ buvo išmesta apie 300 eurų.
„Palanga skundžiasi, kad nėra klientų. O kaip jų bus, kai taip „paveda“?“ – piktinosi šią istoriją iškelti į dienos šviesą nusprendęs vyras. Teisybės ieškoti jis ketina oficialiose institucijose – ketina parašyti oficialų skundą Vartotojų teisių apsaugos tarnybai; neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl moralinių nuostolių kompensavimo. Įtardamas, jog šioje poilsiavietėje yra ir kitų neskaidrių sandorių, vyras svarsto galimybę kreiptis ir į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Bevardis verslininkas: „Čia ne kažkoks 5 žvaigždučių viešbutis“
15min susisiekė su poilsiavietės „Log Houses Vaivorykštės 11“ atstovais, o šie užtikrino, jog tokia situacija negalėjo įvykti, nes paprastai be avanso iš anksto nameliai nerezervuojami. Tiesa, interneto puslapyje nurodytu telefonu atsiliepęs vyriškis nesutiko prisistatyti – po painaus pokalbio galiausiai tik nurodė, kad yra vienas iš poilsiavietės savininkų.
„Sakykime, kad taip...“ – į konkrečius klausimus apie tai, ar yra šios vietos šeimininkas, daug nekalbėjo vyriškis. Be atsakymo liko ir tokiose situacijose įprastas klausimas apie vardą ir pavardę: „Kas jūs – policininkas? Aš galbūt prisistatyti nenoriu“, – aiškino bevardis verslininkas.
Pasakodamas apie poilsiavietėje galiojančią tvarką, pašnekovas neslėpė, kad čia dažniausiai nedirba. „Yra kitas žmogus, kuris administruoja poilsiavietę. Užsakymus priima du žmonės – jis ir aš. Bet aš retai“, – pasakojo.
Komentuodamas be nakvynės vietos likusio Eriko skundą vyras tvirtino, kad jis pats tokio užsakymo nepriėmė. O dėl kolegos turintis pasiklausti. Tačiau tai padaryti ketino tik kitą dieną: „Paskambinkite man rytoj. Dabar išvažiuoju“. Pasakyti minimo žmogaus kontaktus ar bent jau vardą ir pavardę pašnekovas taip pat nesutiko.
„Čia ne kažkoks 5 žvaigždučių viešbutis. Šiaip reti atvejai (kad nepažymima – aut. past.). Man nėra buvę, kad nepažymi. Dirbame sąžiningai“, – tikino vyriškis.
Tiesa, prieš tai jis spėjo papasakoti, jog paprastai visuomet užsakymai priimami tik kartu su avansu. Dažniausiai užsakovo iš anksto prašoma sumokėti už parą ar dvi.
„Be avanso retas (užsakymas – aut. past.). Nesąžiningi poilsiautojai – dažnai žmonės užsisako keliose įstaigose ir renkasi jau atvykę. Dažniausiai imamas avansas – minimalus. Už vieną-dvi naktis. Neimamame gegužės mėnesį, kai sezonas tik prasideda. Kai yra vasaros užsakymai, visada imamas avansas“, – sakė prisistatyti nesutikęs poilsiavietės atstovas.
Pasak jo, paprastai išankstiniai namelių užsakymai užrašomi specialiuose žurnaluose. Tačiau klausimas, ar šįkart Eriko užsakymas buvo užrašytas tokiame žurnale, pašnekovui akivaizdžiai nepatiko:
„Čia ne kažkoks 5 žvaigždučių viešbutis. Šiaip reti atvejai (kad nepažymima – aut. past.). Man nėra buvę, kad nepažymi. Dirbame sąžiningai“, – tikino vyriškis.
Vartotojų teises ginanti tarnyba: sutartis galioja ir be sumokėto avanso
Poilsiautojui Erikui kilusius įtarimus, jog namelius nuomojanti įmonė tai gali daryti pažeisdama įstatymus, išsklaidė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Kaip 15min užtikrino Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vida Okuličienė, nurodytu adresu yra vykdoma registruota veikla (asmuo yra įsigijęs verslo liudijimą „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“ veiklai nuo 2016-06-01 iki 2016-08-31.
Oficialiai ir teisėtai nameliai poilsiavietėje „Vaivorykštės 11“ nuomoti ir anksčiau: 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. VMI skundų šio asmens atžvilgiu nėra gavusi.
Jokių skundų dėl poilsiavietę valdančios įmonės veiklos ir suteiktų paslaugų nėra sulaukusi ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
Tačiau išnagrinėję poilsiautojo Eriko situaciją, šios tarnybos specialistai nurodė, jog jis turi realų pagrindą teikti skundą – sutartis, nepaisant to, jog nebuvo sumokėtas avansas, buvo sudaryta. Tad nuomotojai neįvykdė savo įsipareigojimų.
„Civilinio kodekso 6.162 straipsnio 1 dalis nustato, jog „Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais“. Vadovaudamiesi nurodyta teisės norma, pažymime, jog vertinant tai, ar tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo buvo sudaryta sutartis, yra atsižvelgiama į aplinkybių visumą.
Taigi, vien tik pinigų nesumokėjimo faktas, tuo atveju, jei paslaugų teikėjas nereikalavo iš anksto sumokėti įmokos už užsisakytą paslaugą, nėra pagrindas laikyti, jog sutartis nebuvo sudaryta, jei yra kitų aplinkybių, iš kurių visumos galima nustatyti, jog vartotojas su paslaugų teikėju susitarė dėl konkrečių sutarties sąlygų“, – nurodė VVTAT Vartojimo paslaugų saugos ir kokybės departamento direktorė Živilė Kazakevičienė.
Jei vartotojas su paslaugų teikėju susitarė dėl esminių nuomos sutarties sąlygų ir yra įrodymai, iš kurių galima tai nustatyti, jis turi teisę į žalos atlyginimą.
Pasak specialistės, nuomos sutartis pagal savo prigimtį yra konsensualinė, taigi, įsipareigojimai šalims kyla ne nuo jos realaus įvykdymo (šiuo atveju – apsigyvenimo namelyje – aut. past.), o nuo susitarimo dėl esminių sutarties sąlygų.
„Taigi, jei vartotojas su paslaugų teikėju susitarė dėl esminių nuomos sutarties sąlygų ir yra įrodymai, iš kurių galima tai nustatyti, arba nei viena sutarties šalis neginčija fakto, jog buvo susitarimas dėl nuomos, o paslaugų teikėjas atsisako vykdyti sutartį, vartotojas tokiu atveju turi teisę į žalos atlyginimą“, – sakė Ž.Kazakevičienė.
Pasak jos, vartotojams visada patariama esmines nuomos sutarties sąlygas su paslaugų teikėju suderinti raštu (elektroniniu paštu ar trumposiomis tekstinėmis žinutėmis ir pan.). Taip pat išsaugoti kitus įrodymus, iš kurių galima būtų nustatyti, jog sutartis buvo sudaryta.
Svarbu nepamiršti, kad vartotojai dėl nesąžiningo paslaugų teikėjo elgesio patyrę turtinę žalą turėtų išsaugoti įrodymus, pagrindžiančius jos dydį. Eriko atveju – degalams išleistos sumos čekius, telefono pokalbiams, bandant rasti kitą nakvynės vietą, išleistas sumas nurodančius dokumentus.
Vartotojas, manydamas, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turėtų kreiptis į paslaugų teikėją raštu ir išdėstyti savo reikalavimus.
„Jei per 14 kalendorinių dienų nuo raštiško kreipimosi į paslaugos teikėją vartotojui nebus pateiktas atsakymas, arba paslaugos teikėjo atsakymas vartotojo netenkins, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
Kreipiantis į VVTAT kartu su prašymu turėtų būti pateikiamos prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijos“, – nurodė tarnybos specialistė.
