Jeigu atrodo, kad Italija, Lenkija, Vokietija ar Austrija yra Kalėdų Europoje centras – rengia muges, šventes, iš anksto puošiasi, tai štai Filipinuose kalėdinės dainos pradedamos groti dar nuo rugsėjo mėnesio – filipiniečiai taip laukia Kalėdų, kad naktį iš Kūčių į Kalėdas net nemiega. Suomijoje Kalėdų dovanas atneša Kalėdų ožys.
Tam, kad gautų dovanų, prancūzų vaikai už durų pastato savo batus, mažieji italai rašo laiškus ne Kalėdų Seneliui, o tėvams. Japonams, išpuoštuose miestuose kepantiems kalėdinį pyragą, Kalėdos – ne religinė, o linksmybių šventė, kuomet populiaru eiti į pramogų parkus. Dar Kalėdų metu japonai masiškai mėgaujasi keptais viščiukais. Brazilai dažniausiai Kalėdas švenčia draugų rate paplūdimy.
Dar visai neseniai – prieš keletą šimtmečių, Kalėdos buvo uždraustos Anglijoje, o štai Pietryčių Azijos valstybė Brunėjus yra įvedęs vieną griežčiausių bausmių už Kalėdų paminėjimą – 5 metus kalėjimo, jeigu bet kokią kalėdinę simboliką turės musulmonas. Pietų Korėja prie pat Šiaurės Korėjos sienos pastato itin aukštą eglę, kuri puikiai matoma šiauriečiams, kurie Kalėdų nešvenčia.
Tai vos keli pavyzdžiai, daugiau jų rasite straipsnyje – pasidairyti, kas įdomaus tądien vyksta pasaulyje, kviečia kelionių organizatoriaus „West Express“ Egzotinių ir grupių kelionių skyriaus vadovė Alma Stanulionienė.
– Alma, lietuviams Kalėdos ir apskritai visas šis šventinis laikotarpis yra be galo svarbus. Ar yra daug jūsų klientų, kurie visgi nori išvykti Kalėdas pasitikti svetur?
– Kalėdinis laikotarpis – tikrai puikus metas pažinti kitas kultūras, pabėgti nuo šventinių rūpesčių Lietuvoje. Bet turbūt reiktų pradėti nuo to, kad mes dažnai kalbame apie kitas šalis, norime pažinti jų tradicijas, bet ne visada žinome savąsias. Mūsų proseneliai Kalėdas šventė net keturias dienas, didelę reikšmę turėjo ugnis ir šviesa, o Kalėdų Senis buvo Kalėda – kupriumi persirengęs žmogus, dėvintis išvirkščiais kailiniais ir turintis linų barzdą. Jis nešdavo vaikams obuolius ir riešutus, o trobas barstydavo grūdais, taip linkėdamas derlingų metų. Ypač svarbūs buvo linkėjimai – tikėta, kad viskas, ką pasakysi per Kalėdas, išsipildys, taip pat ir tai, jei ko prisidirbsi ar prisikalbėsi. Lietuviai turėjo daug nuostabaus tikėjimo šiuo laikotarpiu.
Ir nors šiandien Kalėdos sutrumpėjo, matome, kaip lietuviai vis anksčiau puošia savo namus, vis dažniau laikosi tradicijų, to moko savo vaikus. Kalbant apie keliones šventiniu laikotarpiu, tai pastebime, kad kelionės dažniau užsakomos iškart po Kalėdų, norint svetur pasitikti Naujus metus arba išvykstama iškart po jų. Nemažai tautiečių Kalėdų sutikti vyksta į Romą, kur kalėdinė dvasia išties įspūdinga, trumpoms kelionėms pasirenka aplankyti Vokietijos kalėdines muges, taip pat mėgstama Austrija, Ispanija, ypač Tenerifė. O Naujųjų metų pasitikti daug lietuvių skrenda į tolimesnes šalis, kur suderina šventes ir poilsį.
– Kur pasaulyje verta sutikti Kalėdas, kur jos švenčiamos ypatingai?
– Visose šalyse, kur Kalėdos švenčiamos, šventės yra savitos ir nuostabios. Išskirti galima būtų Meksiką, kur kalėdinės šventės yra nesibaigianti fiesta su artimaisiais, draugais, ir, žinoma, maistu ir dovanomis. Kalėdų laikotarpio pradžia Meksikoje skelbiama gruodžio 12 dieną, kai tūkstančiai piligrimų iš visos šalies keliauja į Mergelės Gvadelupės baziliką, esančią Meksiko mieste. Gruodžio 16 d. prasideda devynias dienas truksiančios Las Posadas, arba prieškalėdinis šventimas, kur dalyvauja visi artimieji ir draugai. Įspūdingai papuoštuose miestuose ir net namuose įrengiamos prakartėlės, giedamos kalėdinės giesmės, vaidinamos kalėdinės istorijos.
Meksikiečiai mėgsta švęsti didelėse kompanijose, kuomet šeimos suneša maistą. Ant stalo nebūna dvylikos patiekalų, kaip pas mus, bet visada būna kalakutas, tekila, ir, būtinai, Kalėdų punšas. Naktį iš Kūčių į Kalėdas vyksta pagrindinis Las Posadas vakarėlis, kuriame mėgaujamasi šeimos vakariene, keičiamasi įspūdingomis dovanomis, šaudomi fejerverkai, linksminamasi ir nemiegama iki paryčių. Kalėdų rytą namų šeimininkės kviečia visus artimuosius ateiti valgyti vakarykščio kalakuto sumuštinio. Dieną vieni eina į bažnyčią, kiti skuba su šventėmis sveikinti draugų ir kaimynų.
Brazilija taip pat švenčia įspūdingai, jų šventė taip pat koncentruojasi ne tik šeimose, bet tolimesnių giminių, kaimynų ir draugų rate – gatvėse ir aplink bažnyčias, kur vyksta iškilmingos apeigos. Brazilai moka švęsti – miestai ir kiemai pilni besilinksminančių, šokančių ir dainuojančių žmonių. Kalakutas ir įdarytas kumpis – pagrindiniai Kalėdų patiekalai.
– Visuomet buvo įdomu, kaip Afrikos valstybės švenčia Kalėdas. Žemynas, žinoma, didelis, bet kokios jų bendros tradicijos?
– Afrika tikrai didelė, tad rastume daug skirtingų papročių ir tradicijų. Bet jeigu kalbant bendrai, tai Afrikos žemyne Kalėdos yra labai laukiamos ir švenčiamos, daug dainuojama ir šokama. Švenčių metu ypač populiarios įvairios procesijos, kuomet giedamos giesmės, vyksta įvairūs pasirodymai. Namai puošiami eglutėmis, palmių šakelėmis, keičiamasi dovanomis, žaidžiami įvairūs tradiciniai žaidimai, į dangų šaunami fejerverkai, o kalakutas ir geltonieji ryžiai su razinomis yra pagrindinis valgis bene visose Afrikos šalyse.
Zimbabvės gyventojai neįsivaizduoja švenčių be ožkienos, duonos ir džemo. Ganoje kalėdinės šventės sutampa su kakavos nuėmimo derliumi, tad vietiniai turi daugiau pinigų, kuriuos leidžia grįžimui namo pas tėvus, dovanoms. Nairobyje (Kenijoje) palmės papuošiamos elektrinėmis žvakutėmis, o gatvėse prie parduotuvių pribarstoma dirbtinio sniego. Gambijoje per kalėdines eitynes vietiniai neša namų ir laivų formų žibintus. Liberijoje nepuošiama tradicinė eglė, čia ją pakeičia varpeliais puošiama aliejinė palmė. Krikščionims ortodoksams Etiopijoje Kalėdos yra viena svarbiausių metų švenčių, švenčiama sausio 7 d., čia kalėdinės dovanos nėra įprastos, praktiškas dovanas gauna tik vaikai.
Afrikos žemyne Kalėdos yra labai laukiamos ir švenčiamos, daug dainuojama ir šokama.
– Į kurią šalį reiktų pabėgti, norint išvengti kalėdinio šurmulio?
– Šventinio šurmulio visiškai pavyks išvengti tik Kalėdas radikaliai draudžiančiose šalyse. Tarkime, Somalyje uždraustos švęsti ne tik Kalėdos, bet ir Naujieji metai. Tokie draudimai galioja ir Tadžikistane.
Kalėdų nešvenčia ir tokios šalys, kaip Afganistanas, Uzbekistanas, Alžyras, Azerbaidžanas, Bahreinas, Butanas, Kambodža, Iranas, Kuveitas, Laosas, Libija, Maldyvai, Tailandas, Vietnamas, Šiaurės Korėja, Omanas, Saudo Arabija ir pan.
Nors Izraelyje taip pat nešvenčiamos Kalėdos, lietuviai itin pamėgę keliones į šią šalį kalėdiniu laikotarpiu. Panašiu kaip mūsų Kalėdos metu, kuris nustatomas pagal žydų kalendorių, aštuonias dienas žydai švenčia Šviesų šventę Hanuką. Pirmąją šventės naktį žydai uždega dvi žvakutes, antrą naktį – tris ir t.t. Paskutinę naktį uždegamos 9 žvakutės. Devynžvakės – menoros daugelyje žydų šeimų yra ne tik tikri meno kūriniai, bet ir perduodami iš kartos į kartą. Hanukos metu žydai ne tik dega žvakutes, bet ir vaišinasi, žaidžia tradicinius žaidimus, dovanoja vieni kitiems dovanas. O vaišės būna tradicinės – „Latkės“ bulviniai blynai, „Sufganiyah“ spurgos su uogienės įdaru. Žydai tiki, kad per šią šventę šviesa tampa prieinama kiekvienam žmogui, kad jis atnaujintų savo dvasinį gyvenimą.
– Egiptas – lietuvių mėgstama vieta žiemos metu. Ar atvykus per Kalėdas galima rasti tradicinės švenčių atributikos?
– Tradicinės žaliaskarės gal ir ne, bet išpuoštus miestus tikrai rasite. Egipto krikščionys Kalėdas švenčia sausio 7 d., čia poilsiaujantys ar gyvenantys, daugiausia europiečiai, pasitinka Kalėdas pagal savo papročius. Egipte Kalėdos – pakankamai santūri šventė, nes visgi didžiąja dalimi tai yra musulmoniška šalis. Egiptas labiau tinkamas sutikti Naujuosius metus – čia jie įspūdingi, vietiniai eina vieni pas kitus į svečius su dovanomis, ruošiami specialūs vakarienės valgiai, vyksta daug renginių.
Vieni triukšmingiausių pasaulyje yra kinų Naujieji metai.
– Tokios egzotinės šalys, kaip Tailandas, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ar Kinija nors ir nemini Kalėdų, visgi Naujuosius švenčia pakankamai griausmingai, ar ne?
– Tailande Naujieji metai švenčiami du kartus per metus – gruodžio 31 d. ir balandžio 13–15 dienomis. Nors svarbiausios Naujųjų metų tajų iškilmės vyksta balandžio mėnesį, turistų ir emigrantų gausa šalyje nulėmė pakankamai linksmą ir artimesnį tradicinį Naujųjų sutikimą. Visgi labiau kviesčiau į Tailandą sutikti tajų Naujųjų metų, kuomet vietiniai pilstosi vandeniu, taip apsivalydami nuo nuodėmių, ydų ir linkėdami gero. Įdomu matyti tradiciniais tajų kostiumais pasipuošusius gyventojus, apsikaišiusius jazmino žiedais ir lankančius vienuolius.
Vieni triukšmingiausių pasaulyje yra kinų Naujieji metai. Kadangi kinai išsibarstę po visą pasaulį, tai jų šventimas tikrai juntamas gan stiprus visuose jų paplitimo regionuose. JAE Naujųjų sutikimas, kaip ir visa šalis, yra prabangus, pilnas šviesų, reginių, koncertų, pasirodymų, įspūdingų fejerverkų, kuriuos konkuruodami tarpusavyje leidžia geriausi pasaulio viešbučiai. Kalbant apie fejerverkus, verta paminėti ir Australiją, juk ten jie – vieni įspūdingiausių pasaulyje.
– Australijoje yra nemažai lietuvių, kurie švenčia ir Kalėdas. Kokios tradicijos išlikusios ten, o galbūt jas pakeitusios kitos?
– Australijoje ne tik nemažai lietuvių, bet ir emigrantų iš Anglijos, Airijos, kurie taip pat atsinešė su savimi ir kalėdinius papročius. Jeigu šeimos daugiakultūrės, jos derina, pritaiko abiejų ar net kelių pusių tradicijas. Didžioji dalis Australijos lietuvių šeimų laikosi visų lietuviškų Kūčių, Kalėdų papročių, tik jų Kalėdos dažniau vyksta ne namuose, o gamtoje – ne tik kiemuose, bet ir paplūdimiuose, kur tradiciškai kepami įvairūs kepsniai.
Įspūdingas Kalėdų renginys yra „Giesmės prie žvakių“, kuomet vietiniai susirenka naktį lauke, uždega žvakutes ir gieda kalėdines giesmes.
Kalėdų rytą, po dovanų išsidalijimo, dažniausiai valgomas kumpis su kiaušiniais, pati Kalėdų diena Australijoje yra švenčiama labiau nei vakaras, o svarbiausi yra kalėdiniai pietūs – patiekimas kalakutas ar kumpis. Antroji Kalėdų diena yra vadinama „Boxing Day“, kuomet vyksta didelės nuolaidos šalies parduotuvėse.
Šeimos puošia savo namus ne tik eglutėmis, bet ir palmių, paparčių lapais, vasarinėmis gėlėmis.
– Šiais metais, panorėjus sutikti Kalėdas kokioje egzotinėje šalyje, gal ir per vėlu, bet minčių, kur sutikti kitas šventes, manau, ne vienam gali kilti. Kada reiktų pradėti planuoti skrydžius, viešbučius prieš kitas šventes, jeigu noras sutikti Kalėdas svetur išliktų ir kad kainos nebūtų pakilusios?
– Paskutinį mėnesį prieš atostogas viešbučių gal ir rasite, bet skrydžių geromis kainomis tikrai nebe. Juk tiek milijonų žmonių skuba namo! Tiesą sakant, šventiniam laikotarpiui žemų kainų nebūna apskritai. Bet apie pusė metų prieš šventes yra ta riba, kai dar skrydžiai nebūna taip stipriai pabrangę. Galbūt vertėtų pradėti žvalgytis dar pavasarį, jei prieš šventinio stalo nutarsite, kad galbūt kitais metais kartu su visa šeima Kalėdas norėtumėte sutikti naujai ir neįprastai! Kaip bebūtų, juk svarbiausia ne kur sutiksite, o kad artimiausi žmonės būtų šalia. Linkiu gražių ir prasmingų švenčių tiek švenčiantiems toli, tiek Lietuvoje.
