Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 4d. 15:54

Fotogalerija: Jugoslavijos brutalizmo architektūra žavi instagramo kartą

Brutalizmo architektūra buvusioje Jugoslavijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Brutalizmo architektūra buvusioje Jugoslavijoje

„Genex“ bokšto (Vakarinių miesto vartų) nepamatyti važiuojant greitkeliu iš Belgrado oro uosto į centrą neįmanoma. Du į dangų šaunantys blokai, juos jungiantis tiltas ir seniai uždarytas besisukantis restoranas, pūpsantis viršūnėje kaip kosminė kapsulė, yra neįprastas reginys. Dėl to 1977 m. pastatytas pastatas vis dar traukia turistus, nors daug metų yra neprižiūrimas, rašo „Reuters“.

Šis bokštas yra vienas iš žymiausių brutalizmo – šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose išpopuliarėjusio architektūros stiliaus – pavyzdys. Brutalistinės architektūros pastatai pasižymi stambiomis formomis, masyvumu (net jei nėra dideli), primena tvirtoves, vyrauja atviros betono konstrukcijos.

Brutalizmas klestėjo Rytų bloke, tačiau buvusioje Jugoslavijoje jo pavyzdžiai yra išskirtiniai – čia šis architektūros stilius tarsi buvo naudojamas pristatyti vizualinį šalies identitetą, esantį tarp Rytų ir Vakarų.

Pastaraisiais metais atgimė susidomėjimas brutalistine architektūra, praėjusiais metais Niujorko Modernaus meno muziejuje buvo surengta paroda „Betono utopija: architektūra Jugoslavijoje 1948-1980“.

„Kiekvieną savaitę turime tuzinus žmonių, kurie domisi mūsų „Yugo“ turu per žymiausius miesto pastatus, pastatytus nuo šeštojo iki devintojo dešimtmečių, – AFP sakė „Yugotour“ ekskursijų agentūros Serbijos sostinėje vadybininkas Vojinas Muncinas.

Vakariniai miesto vartai yra vienas įdomiausių statinių. Vienas jo blokas yra tuščias, kitame – gyvenamieji butai. Besisukantis restoranas paskutinį kartą veikė prieš daugiau nei du dešimtmečius.

Belgrado valdžia nesnaudžia, ir tikisi pasinaudoti susidomėjimu brutalizmo architektūra – pavyzdžiui, svarsto atverti bent dalį Palata Srbija, buvusių vyriausybės rūmų. Dabar šis pastatas lankytojams atidaro duris tik kartą per metus.

Josip Broz Tito vadovaujamoje Jugoslavijoje kelis dešimtmečius dygo betoniniai daugiabučiai, viešbučiai, valstybiniai pastatai ir paminklai. Tokia architektūra esą turėjo parodyti galybę šalies, esančios tarp dviejų pasaulio – demokratinių Vakarų ir komunistinių Rytų. Betoniniai monstrai buvo socialistinės utopijos simbolis.

Po Tito mirties prasidėjo ekonominė krizė, o naujoji valdžia norėjo atsiriboti nuo socialistinio rėžimo – įskaitant ir jo simboliu tapusios architektūros. 1991 po ilgai trukusių karų Jugoslavija žlugo.

„Dabar jau praėję pakankamai laiko, ir žmonės pradeda vertinti Jugoslavijos architektūrą“, – teigia Zagrebo universiteto architektūros fakulteto dėstytojas Alanas Braunas.

Daug pastatų, milžiniškų paminklų kovotojams su fašizmu dabar yra likę apleisti ir neprižiūrėti, tačiau pastaraisiais metais buvusios Jugoslavijos šalys pradeda gaivinti senuosius brutalizmo architektūros pavyzdžius.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:56
01:25
06:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje