Trečioji pagal dydį Viduržemio jūros sala Kipras, dažnai vadinama Meilės sala, skelbia padėsianti suorganizuoti tokias vestuves, kurios įtiks bet kokiam skoniui. Galimybė atšvęsti savo vestuves Kipre aprašoma visuose reklaminiuose lankstinukuose.
Išnaudoja geografinę situaciją
„Susituokite Kipre su tikromis karališkomis iškilmėmis, lygiai tokiomis pačiomis, kokiomis Anglijos karalius Ričardas Liūtaširdis Viduramžiais šioje saloje vedė Berengarią iš Navaros. Ir pakelkite vieno seniausių pasaulio vyno taurę už savo ateitį. Meilės deivės Afroditės saloje romantiška nuotaika visada sklando ore“, – skelbia vienas turistinis lankstinukas.
„Patikėkite mūsų vestuvių planuotojų komandai savo jungtuvių rūpesčius. Mes siekiame, kad poros atrodytų laimingos, atsipalaidavusios ir be proto įsimylėjusios“, – turistus vilioja prabangaus viešbučio bukletas. Jis skelbia, kad po vestuvių ceremonijos laimingi jaunavedžiai galės mėgautis visais viešbučio malonumais.
Santuoką įregistruoti siūloma ne tik municipaliteto patalpose, bet ir miesto parke, viešbučio kieme prie baseino, ant jūros kranto leidžiantis arba tekant saulei.
Užsieniečius viliodamas vestuvių malonumais Kipras tiesiog stengiasi išnaudoti savo geografinę padėtį. Izraelyje žydų kilmės asmeniui susituokti su kito tikėjimo žmogumi yra labai sudėtinga. Musulmonui susituokti su kito tikėjimo žmogumi irgi neįmanoma. Kipre įregistruoti santuoką gali bet kas. Tokias jungtuves pagal Tarptautinę teisę priverstos pripažinti visos šalys, net ir jaunavedžių gimtoji šalis.
Kipriečiai pasakoja, kad saloje nieko nestebina uostuose besišvartuojantys laivai ar oro uostuose besileidžiantys lėktuvai, perpildyti vien susituokti norinčių žmonių. Vienu metu ši situacija buvo įsiutinusi konservatyviuosius Izraelio gyventojų sluoksnius, šalyje virė karšta diskusija apie tai, kad „vestuvių turizmą“ reikia uždrausti.
Po kiek laiko kalbos nurimo, o įsimylėjėlių pilni lėktuvai iš Izraelio iki šiol leidžiasi Kipre.
Afroditės gimtinė
Kipras skelbiasi esąs meilės deivės Afroditės gimtinė. Senovės legenda byloja, kad iš jūros putos gimusi prie Graikijos krantų ir jūros bangų supama, švelnaus vėjelio nešama, Afroditė pasiekė Kiprą ir pirmą kartą į sausumą išlipo būtent šioje saloje. Afroditės istoriją savo kūriniuose aprašė senovės graikų poetas Hesiodas. Būtent jo kūriniai yra cituojami tada, kai pasakojama apie meilės deivę.
Viduramžiais Kipre tiesiog klestėjo Afroditės kultas, o šiomis dienomis deivės vardo nebeįmanoma nepastebėti. Meilės deivės vardu vadinami restoranai, poilsio centrai, viešbučiai, privačios įmonės.
Vieta, kurioje pagal legendą Afroditė pirmą kartą išlipo į krantą, yra gausiai lankoma turistų. Legenda skelbia, kad netoli istorinio Pafo miesto esanti uola, ant kurios iš jūros išlipo deivė, turi magiškųjų galių. Ją reikia tris kartus apiplaukti, jei norima atjaunėti ir atgauti jėgas.
„Kaip mes galime nesinaudoti tokia Dievo dovana? Juk esame Afroditės gimtinė. Mūsų saloje meilės dvasia tiesiog sklando“, – sako kipriečiai.
Jei aš kviečiu kaimyną, negaliu nepakviesti kaimyno brolio. O jei kviečiu ir kaimyno brolį, tai privalau pakviesti ir kaimyno brolio draugus. Nes mano draugo draugas yra ir mano draugas. Jei nepakviesiu jo, gali įsižeisti.Visos vestuvių procedūros Kipre supaprastintos iki minimumo. Norint įregistruoti santuoką šioje saloje, oficialiems asmenims tereikia pateikti prašymą, pasus, pažymą, jei būsimas jaunikis ar jaunoji yra išsiskyrę, arba pažymą, kad yra našlys ar našlė. Saloje galima įforminti ir civilinę, ir bažnytinę santuokas.
Dokumentus reikia pateikti prieš tris mėnesius. Tam visai nebūtina vykti iš anksto į Kiprą, tą galima padaryti ir faksu, ir elektroniniu paštu. Į salą reikia atvykti prieš kelias dienas iki jungtuvių ceremonijos. Laikas, kurį įsimylėjėliai privalo išbūti saloje, svyruoja nuo 3 iki 20 dienų.
Vestuvių registravimo mokestis užsieniečiams Kipre svyruoja nuo 107 eurų iki 277 eurų. Didžiausia kaina mokama tada, jei formalumus norima sutvarkyti per 2-3 darbo dienas.
Kadangi didžiausias užsieniečių vestuvių antplūdis Kipre tradiciškai jaučiamas pavasarį ir vasaros pradžioje, turistams patariama vietas viešbučiuose rezervuotis iš anksto. Taip pat iš anksto patariama susisiekti su municipaliteto atstovais, kad būtų suderinta vestuvių data. Beje, užsieniečių jungtuvių ceremonijos vyksta anglų kalba.
Būsimieji jaunavedžiai gali nesukti sau galvos dėl įvairiausių smulkmenų, susijusių su vestuvių organizavimu. Tą pasiruošusios padaryti vestuvių planuotojų komandos ir privačios bendrovės. Važiuojant per Kiprą, susidaro įspūdis, kad jos čia įsikūrusios kas antrame pastate. Vestuvių planuotojai teigia, kad jų patirtis įgalina svarbiausią gyvenimo šventę suorganizuoti be menkiausių klaidų.
Jaunavedžiams pasiruošę padėti ir dauguma Kipro viešbučių. Naujai iškeptų sutuoktinių porą jie ne tik apgyvendins specialiai tokioms progoms įrengtuose kambariuose ir pasirūpins vestuvių svečiais, bet ir pasiūlys patalpas ar erdves po atviru dangumi jungtuvių ceremonijai ir vestuviniam pobūviui, išnuomos limuzinus ar suorganizuos įvairiausių pramogų. Tereikia turėti pinigų ir būti pasiruošus juos išleisti.
Britams Kipre pigiau
Viename iš Agia Napos restoranų po atviru dangumi švęsdami vestuves siaučia apie trisdešimt britų. Sakomos laimės linkinčios kalbos, alus liejasi upėmis, įsišėlusios merginos šokti ropščiasi ant stalų.
Kiti restorano lankytojai beveik nekreipia dėmesio į besilinksminančius britus. „Tai vyksta kiekvieną savaitę. Ir ne tik mūsų restorane. Visi restoranai aplinkui didelę dalį savo pelno gauna būtent iš vestuves švenčiančių britų. Juk jie kartu su rusais ir graikais sudaro didžiausią dalį salos svečių, – sako restorano padavėja, dirbti į Kiprą atvykusi iš Bulgarijos. – Kodėl švęsti vestuvių britai vyksta į Kiprą? Aš pati sau tą klausimą dažnai užduodu. Kipre dirbu jau ne pirmus metus, tačiau atsakymo į šį klausimą taip ir neradau“.
Padavėjos įdėmiai klausęs kiprietis vairuotojas Mario tik gudriai šypsosi. „Viskas labai paprasta. Britams čia švęsti pigiau, – sako jis. – Aš pats savo vestuves prieš daug metų švenčiau Anglijoje. Patikėkit, net ir tais laikais vestuvės išleisti kainavo milžiniškus pinigus. Dabar jos Anglijoje kainuoja dar brangiau“.
Kaip mes galime nesinaudoti tokia Dievo dovana? Juk esame Afroditės gimtinė. Mūsų saloje meilės dvasia tiesiog sklando.Pasak Mario, už vestuvių vakarėlį bet kuriame iš Kipro restoranų maždaug dvidešimčiai ar trisdešimčiai žmonių britai išleidžia nuo vieno iki pusantro tūkstančio eurų. „Jų gimtinėje toks vakarėlis kainuotų daug brangiau. Pusantro tūkstančio svarų tikrai neužtektų. Britams čia viskas pigiau – net įskaičiuojant svečių skrydžius lėktuvu į Kiprą (skrenda jie visi kartu, bilietų iš karto užsisako daug, todėl gauna nuolaidų) ir gyvenimą viešbutyje. Tuokdamiesi ir švęsdami čia, jie daug sutaupo. Pridėkime dar romantikos elementą – vestuvės ant jūros kranto saulei leidžiantis – ir suprasime, kodėl britai mielai renkasi Kiprą“.
Didžiojoje Britanijoje yra ne viena kelionių agentūra, besispecializuojanti „vestuvių turizmo“ į Kiprą organizavimu.
Lietuvos kelionių organizatoriai, su kuriais bendravo „15 min“ žurnalistas, paklausti, ar daug mūsų tautiečių vyksta tuoktis į Kiprą, tvirtina, kad tarp lietuvių tai nėra populiaru. Pasak kelionių organizatorių, buvo keli žmonės, kurie tokia galimybe domėjosi, tačiau iki šiol jų buvo tik vienetai.
Kipriečių vestuvės
Karališkas vestuves užsieniečiams organizuojantys Kipro gyventojai savo jungtuves švenčia irgi įspūdingai. Tiesa, kipriečių vestuvės dažniausiai būna tradicinės, jų papročiai ir apeigos mena žilą senovę.
Kipre per vestuves svečių skaičiumi matuojamas šeimininkų svetingumas. Čia į vestuves susirenka nuo dviejų iki penkių tūkstančių svečių. „Jei aš kviečiu kaimyną, negaliu nepakviesti kaimyno brolio. O jei kviečiu ir kaimyno brolį, tai privalau pakviesti ir kaimyno brolio draugus. Nes mano draugo draugas yra ir mano draugas. Jei nepakviesiu jo, gali įsižeisti“, – maždaug taip kipriečiai kalba apie į vestuves susirenkančių svečių gausą.
Klysta tas, kuris galvoja, kad pakviesti į vestuves tokį skaičių žmonių, yra labai brangu. Priešingai – jaunieji iš to net uždirba.
Kipre nėra tradicijos jauniesiems dovanoti daiktų. Dovanojami pinigai. Kiek kas gali, tiek tas ir deda į jaunavedžiams skirtą voką – kas dešimt eurų, o kas ir visą šimtą. Jaunieji vestuvių dieną priversti kelias valandas stovėti ir priiminėti sveikinimus. Keli tūkstančiai svečių, susirinkusių į vestuves privalo asmeniškai pasveikinti jaunuosius. Vokai su pinigais įteikiami sveikinant šventės kaltininkus.
Į vestuves susirinkę keli tūkstančiai svečių vaišinami tik kukliais šaltais užkandžiais. Teigiama, kad taip yra dėl to, jog visi susirinko ne valgyti, o sveikinti jaunųjų. Rimtesnis vestuvių pobūvis vyksta vėliau ir jame dalyvauja tik artimiausi jaunųjų giminės bei draugai.
Užsieniečius visada stebina sena Kipro tradicija, pagal kurią jaunosios tėvai ką tik „iškeptiems“ sutuoktiniams privalo padovanoti namą. Jaunojo tėvai rūpinasi jaunos šeimos automobiliu. Šis paprotys yra išlikęs iki mūsų dienų. Tačiau visuotinės infliacijos laikais tradicija šiek tiek transformavosi, jos nebeprivaloma griežtai laikytis. Namus savo vaikams šiais laikais dovanoja tik pasiturinčios šeimos. Kiti tiesiog sudaro sutartį su jaunaisiais, kad namas jiems po kurio laiko atiteks kaip palikimas. Dar kiti jaunuosius remia finansiškai, jei šie iš banko pasiima paskolą namui pirkti.
Bus daugiau
