„Clinique Slaoui“ klinika įsikūrusi vienoje iš pagrindinių Maroko sostinės, Rabato, gatvių, viename iš prestižiškiausių miesto rajonų. Nepastebėti šios klinikos faktiškai neįmanoma. Šiuolaikinės architektūros, ryškiai nudažytas pastatas itin išsiskiria iš daugelio nykių Maroko ligoninių pastatų. Pasak klinikos savininko prof. Salehdine'o Slaoui, jo verslas klesti.
„Maroko moterys tampa vis labiau nepriklausomos ir vis sunkiau dirba“, – BBC žurnalistui pasakojo vyras. Keičiantis jų socialiniam ir ekonominiam statusui, marokietės vis dažniau gali sau leisti pakeisti ir savo fizinę išvaizdą. Pasiryžimo gultis po chirurgo peiliu priežastys skirtingos.
Kai kurios moterys tam ryžtasi norėdamos užkirsti kelią savo vyrų neištikimybei, kitų sprendimui įtakos turi „europietiška išvaizda“, pasakojo S.Slaoui. Panašu, kad daugeliui iš jų religiniai įsakymai susirūpinimo nekelia. Plastinių operacijų paklausa šalyje yra tokia didelė, kad, pasak profesoriaus, šalyje nėra pakankamai chirurgų, jog šią paklausą galėtų patenkinti.
„Chirurgų skaičius nepasikeitė. Iki šiandienos Maroke yra vos 50 plastinės chirurgijos specialistų“, – sakė vyras.
Kai kurios moterys tam ryžtasi norėdamos užkirsti kelią savo vyrų neištikimybei, kitų sprendimui įtakos turi „europietiška išvaizda“.
Apie 20 klinikų mažesnėmis nei daugelyje kitų šalių kainomis prisivilioja užsienio piliečius. Tačiau didžioji dalis jų pacientų – marokietės.
„Dievas pritartų“
Kai BBC žurnalistas lankėsi „Clinique Slaoui“, laukiamajame lūkuriavo daugybė prabangiai atrodančių klientų, tarp kurių daugiausiai buvo moterų.
37-erių Khadija į kliniką užsuko planiniam patikrinimui. Moteriai prieš savaitę buvo atlikta krūtinės padidinimo operacija. Khadija vilkėjo džinsus ir berankovę palaidinę bei atrodė labai patenkinta operacijos rezultatais. Moters nekankino jokie religiniai nuogąstavimai dėl galimybės dar ne sykį atsiduoti į plastikos chirurgų rankas.
„Po operacijos klinikoje pasilikau tris dienas... medicinos seselė prie manęs budėjo neatsitraukdama, – žurnalistui pasakojo moteris. – Kitą sykį norėčiau atlikti kokią nors plastinę operaciją veide. O galbūt riebalų nusiurbimą.“
Krūtų padidinimo operacija Maroke kainuoja apie 4 tūkst. JAV dolerių. Palyginimui, vidutinis mėnesinis atlyginimas šalyje siekia apie 600 JAV dolerių. Taigi tokia operacija prieinama tikrai ne visoms.
Viršutiniame klinikos aukšte, kuriuose po operacijų apsistoja pacientai, kambariai įrengti nepriekaištingai – tarsi penkių žvaigždučių viešbutyje. Viename iš jų ilsisi paauglė mergina – jai neseniai atlikta plastinė nosies operacija. Merginos akys pamėlusios, didelė dalis jos veido paslėpta po tvarsčiais.
Kita klinikos pacientė – 25-erių Fatima, kuriai netrukus bus padidintos krūtys. Po šydu pasislėpusi jos motina prieš operaciją drąsino savo dažytų plaukų šviesiaplaukę dukterį, laikydama ją už rankos. „Nebijau operacijos. Man ji labai svarbi. Kaip matote, mano krūtinė yra visai plokščia. Noriu atrodyti moteriškesnė“, – sakė Fatima. Mergina pridūrė, kad operacija padės jai psichologiškai ir pabrėžė, kad „Dievas tam pritartų“.
„Moralinis konfliktas“
Tačiau plastinė operacija yra prieštaringas klausimas šioje konservatyvioje musulmonų šalyje. Ypatingai kaimo vietovėse ir tuose miestų rajonuose, kurie nėra tokie pasiturintys, kaip tas, kuriame įsikūrusi minėta klinika.
Debatai dėl plastinių operacijų atspindi, kaip ši Šiaurės Afrikos karalystė yra persiplėšusi tarp šiuolaikiškumo ir tradicinio islamo. Jie atspindi ir šalies sąsajas su Europa bei Artimaisiais Rytais. „Kūno vaidmuo yra daugiau dvasinis nei šie tariami nepatogumai, – įsitikinęs islamo akademikas Ahmedas Boukililas. – Korane draudžiama keisti savo kūną kosmetiniais sumetimais. Žmonės pamiršta, kad jų vaidmuo Žemėje yra ne būti pamišusiems dėl kūniškų dalykų, bet veikiau pasinerti į dvasinius.“
Bendraudamas su moterimis Rabato kavinėse, BBC žurnalistas taip pat įsitikino, kad vieningos nuomonės jos neturi. „Labai liūdna, kai žmonės nori pakeisti save ir negali priimti savęs tokių, kokie jie yra, – sakė viena mergina. – Tačiau pritariu toms operacijoms, kurios reikalingos patyrus tam tikras traumas ir norint atrodyti taip, kaip žmogus atrodė prieš šią traumą ar nelaimę.“
Kita moteris žurnalistui sakė suprantanti „moralinį konfliktą“. „Tačiau jei operacija padeda žmogui pasiekti savo tikslus ir prasimušti visuomenėje, kodėl gi ne?“ – svarstė ji.
