Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 11d. 21:02

„LOT Polish Airlines“ vadovas Rafalas Milczarskis: ko galima pasimokyti iš pigių skrydžių bendrovių

Rafałas Milczarskis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Rafałas Milczarskis

Lenkijos avialinijos „LOT Polish Airlines“ užsibrėžusios ambicingus tikslus – siekia tapti populiariausiomis Centrinėje Europoje, o tam reikia užsiimti geras pozicijas ir Lietuvoje. „Visame šiame procese Lietuvos rinka mums yra be galo svarbi, ir jos reikšmė natūraliai auga. Mums lemta būti labai aktyviems Lietuvoje“, – interviu 15min teigė „LOT Polish Airlines“ generalinis direktorius Rafalas Milczarskis. Pokalbyje su juo – apie galimybes sulaukti naujų LOT skrydžių iš Lietuvos, problemas dėl „Boeing“ bei konkurenciją su žemų sąnaudų avialinijomis.

„Vilniui labai pasisekė“

– Apie naujojo „LOT Polish Airlines“ vykdomo skrydžio tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų svarbą Lietuvai jau daug kalbėta. O kiek jis svarbus jūsų avialinijoms?

– Labai svarbus, nes LOT tikslas – tapti keleivių mėgstamiausiomis Centrinės Europos avialinijomis. Dėl to nauja kryptis labai svarbi ir mums. Džiaugiamės, kad galėjome pridėti Londono Sičio oro uostą į savo žemėlapį – į jį pradėjome skraidinti ir iš Varšuvos bei Budapešto.

– Šis skrydis atsirado įgyvendinus PSO projektą verslo skrydžiams pritraukti (PSO – Public Service Obligation, Viešosios paslaugos įsipareigojimas). Ar turite tokių susitarimų ir su kitomis šalimis?

– Taip, žinoma. Nebūtinai tai pačiai krypčiai, bet PSO yra labai gerai žinomas Europoje, ir yra geras politikos įgyvendinimo būdas. Kai valdžia nusprendžia, kas jai labai svarbu, tuomet šis įrankis jai padeda pasiekti tikslą. Turime tokių susitarimų ir su Lenkijos, ir su Vengrijos valdžia.

– Tokio pat masto?

– Jeigu atvirai, nepasakyčiau, kad mastas labai skiriasi.

– Ar būtumėte galvoję pradėti šį skrydį be Lietuvos valdžios paramos?

– Manau, tai būtų sunku padaryti. Kiekviena nauja kryptis yra rizika, o ši – ypač. Tai yra labai ilgas skrydis – tiesą sakant, kilometražas yra beveik ant lėktuvo, kuris gali būti priimtas Londono Sičio oro uoste, galimybių ribos. Sakyčiau, Vilniui labai pasisekė, nes jis dar yra pakankamai arti, kad iš Londono Sičio į jį atskristų lėktuvas.

Dėl lėktuvų atskridimo ir pakilimo niuansų šiame oro uoste galima naudoti tik tam tikrus orlaivius, ir jų galimas skristi nuotolis yra mažesnis. (Kadangi pakilimo takas Londono Sičio oro uoste yra neilgas, o netoliese jau stūkso dangoraižiai, orlaivis pakilti turi greitai ir stačiu kampu, – red. past.).

Dėl visų šių priežasčių aš labai didžiuojuosi, kad pradėjome skrydį, ir tikiu, kad jis bus sėkmingas.

– Ar gali būti ir pelningas?

– Manau, kad taip. Ateityje, po kelerių metų – tam tikrai reikės laiko. Aviacijoje paprastai naujos kryptis pelną pradeda nešti po trejų, kai kurios – po dar daugiau metų. Tai nevyksta staiga.

– Kaip „Brexit“ daro įtaką šiam skrydžiui – ar tai prideda papildomos svarbos, ar daugiau rizikos?

– Mūsų pozicija tokia – „Brexit“ ar ne, Britanija neišnyks. Žmonės jau tokie, kad kai kyla panika ar stiprios emocijos, jie joms pasiduoda ir bėga paskui. Tačiau istorija rodo, kad Britanija visą laiką buvo labai svarbi šalis pasaulyje, ji dabar tokia yra ir, esu įsitikinęs, toliau bus. Žinoma, trumpalaikių trikdžių dėl to yra.

– Pavyzdžiui?

– Daug verslų svarsto, ką daryti – ar perkelti savo veiklą iš Britanijos į Europą. Dėl šito ilgo neapsisprendimo laikotarpio, kuris tęsiasi jau dvejus su puse metų, britai, manau, šiek tiek nuskurdo. Svaras sterlingų susvyravo, šalies ekonomikos augimas nebuvo toks spartus, koks galėjo būti, jeigu nebūtų buvę „Brexit“ referendumo.

Manau, kad mūsų pradėti vykdyti kasdieniai dvigubi skrydžiai iš Londono Sičio oro uosto į Centrinės Europos sostines yra labai svarbus pasitikėjimo ženklas iš Britanijos. Tai yra ir labai svarbus pasitikėjimo mums parodymas kiekviename mieste, iš kurio skraidinsime į Londoną.

Apie Lietuvos rinką ir naujų krypčių galimybes

– Kiek LOT yra reikšminga Lietuvos rinka? Skrydžių yra nemažai, tačiau krypčių – vos kelios.

– Lietuvos rinka mums labai svarbi. Mes turime 5 kasdienius skrydžius iš Vilniaus į Varšuvą, dar 6 kartus per savaitę – iš Kauno, 6 kartus – iš Palangos. Ir dabar dar 12 kartų per savaitę skraidiname į Londoną. Manau, būtų neteisinga apie mūsų veiklą Lietuvoje spręsti tik iš dabartinės situacijos. Turime prisiminti, nuo ko pradėjome – nuo žymiai mažiau.

Mūsų bendrovė, kaip ir daugelis Centrinės Europos oro linijų, apie 2012-2013 m. turėjo daug problemų. Tuo metu daug jų bankrutavo – pavyzdžiui, vengrų „Malev“, mūsų konkurentai Lenkijoje „OLT Express“, kurie, paaiškėjo, buvo dalis finansinės Ponzio schemos.

Manau, būtų neteisinga apie mūsų veiklą Lietuvoje spręsti tik iš dabartinės situacijos.

Mes turėjome tapti valstybės paramos gavėjais, ir 2012-2013 m. gavome 150 mln. eurų. Tai buvo labai sudėtingas procesas, buvo imtasi kompensacinių priemonių, turėjome sumažinti savo skrydžių tinklą. Pagal Europos Sąjungos taisykles bendrovė negali augti iš valstybės paramos, tad iki 2015-ųjų pabaigos negalėjome plėstis.

Kai tapau LOT vadovu 2016-ųjų sausį, sukūrėme augimo strategiją, kurios pagrindinis tikslas – LOT tapimas mėgiamiausiomis avialinijomis Centrinėje Europoje. Jeigu jau suformuluoji tokią strategiją, tai turi aptarnauti ne tik lenkus – o ir visą regioną. Visame šiame procese Lietuvos rinka mums yra be galo svarbi, ir jos reikšmė natūraliai auga.

Tarp Varšuvos ir Lodzės statomas naujas didelis oro uostas, o kai bus baigtas „Rail Baltica“ projektas, kelionė iš Vilniaus į Varšuvą tetruks dvi valandas. Turit omeny visa tai, mums lemta būti labai aktyviems Lietuvoje.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rafałas Milczarskis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rafałas Milczarskis

– Ar galima tikėtis naujų LOT krypčių iš Lietuvos?

– Mes jau dabar esame tikriausiai sparčiausiai augančios Europos avialinijos, ir vienos iš sparčiausiai augančių visame pasaulyje. Augame kasmet, ir dviženkliais skaičiais. 2015 m., kai aš dar nebuvau atėjęs į šią bendrovę, turėjome 4,3 mln. keleivių. 2018 m., per trečius mano vadovavimo metus, LOT turėjo 8,9 mln. keleivių – tad daugiau nei dvigubai. Tas pats ir kalbant apie lėktuvus, darbuotojus ir visa kita.

Žinoma, visuomet norime turėti dar daugiau skrydžių ir krypčių, bet kad tą galėtume, turime žinoti savo tempą. Jeigu nenorime sulaukti žlugimo, turime būti atsargūs. Todėl koncentruojamės į tuos dalykus, kurie yra patys svarbiausi strategiškai. Žinoma, ateityje bus įvairių skrydžių tarp Centrinės Europos miestų, bet negaliu pasakyti, kada.

„Small Planet Airlines“ ir pigių skrydžių įtaka

– Lenkijoje nemažą dalį jūsų skrydžių užima užsakomieji reisai. Galbūt sieksite to ir Lietuvoje?

– Lietuvos, kaip užsakomųjų skrydžių rinkos, nesvarstome. Bet mes aktyviai veikiame šioje srityje Lenkijoje, ir galiu didžiuotis, kad ji vystosi labai gerai.

– Kaip jūsų veiklą Lenkijoje paveikė užsakomųjų skrydžių konkurentų „Small Planet Airlines“ žlugimas?

– Sakyčiau, kad mes nebuvome tie, kurie pasipelnė iš to komerciškai. „Small Planet Airlines“ buvo specializuotos užsakomųjų skrydžių avialinijos. Mes darome daugiau ilgųjų nuotolių užsakomųjų reisų – skrendame į Balį, Meksiką ir pan., ir mažesnės avialinijos nepatenka į tą rinką.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Small Planet“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Small Planet“

Žengiame ir trumpųjų-vidutinių nuotolių užsakomųjų skrydžių rinką, bet tai darome palaipsniui. Ypač, kai turėjome netikėtų problemų su orlaiviais šiais metais – turiu omenyje „Boeing 737 MAX“ lėktuvų nuleidimus ant žemės.

– Kaip suprantu, dėl to siekiate kompensacijos iš „Boeing“?

– Dėl kompensacijų pasakysiu tiek. Aš padarysiu viską, ką galiu, kad įvykdyčiau savo pareigas, bet apie tai nekalbėsiu viešai ir visko neaiškinsiu. Istoriją apie šią kompensaciją tam tikri žurnalistai sugalvojo ir paskelbė. Jaučiausi dėl to įžeistas.

– Tai netiesa – nesieksite kompensacijos?

– Aš žurnalistams nesakiau nieko panašaus. Ar tai tiesa, ar ne – tai mūsų verslo sprendimas ir mūsų strateginė logika. Mes tuo ir vadovausimės, bet neketiname apie tai kalbėti viešai, ir aš tikrai to nesu sakęs žurnalistams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Boeing 737 MAX 8
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Boeing 737 MAX 8

– Paskutinis klausimas – ar laikote žemų sąnaudų avialinijas savo konkurentais?

– Žinoma, kad taip. Jos yra labai stiprios avialinijos, kurioms labai gerai sekasi. Jos yra komerciškai labai agresyvios, bet negali pasiūlyti to, ką mes – tokio gero susisiekimo. Jos siūlo skrydžius tris kartus per savaitę, o mes – du kartus per dieną. Tai yra esminis skirtumas, dėl to skiriasi ir reikalavimai.

Mūsų skrydžiai yra puikūs vienos dienos kelionėms. Pavyzdžiui, paimkime Londoną. Galite skristi su „Ryanair“ ar „Wizz Air“, ir tada namo reikės grįžti kitą dieną. Arba galite skristi su LOT, ir galėsite grįžti dar tą pačią dieną. Bet žinoma, šios avialinijos vis tiek yra rimti konkurentai.

Norime išnaudoti visas stipriąsias savo puses, o šioje srityje žemų sąnaudų avialinijos yra absoliutūs meistrai.

– Sakoma, kad jos pakeitė komercinės aviacijos rinką – atsirado mokesčiai už bagažą, už maistą. Ką jūs perėmėte iš žemų sąnaudų avialinijų?

– Žinoma, kad jos daug ką pakeitė. Ko mes stengiamės pasimokyti iš jų – tai produktyvumo. Norime išnaudoti visas stipriąsias savo puses, o šioje srityje žemų sąnaudų avialinijos yra absoliutūs meistrai.

Žinoma, negali lyginti tradicinių oro bendrovių ir žemų sąnaudų, nes pastarosios naudoja žymiai paprastesnį verslo modelį. Jos neturi ilgųjų skrydžių, neturi tokio masto bagažo tvarkymo. Yra daug skirtumų.

Bet mano mentalitetas – privataus sektoriaus, iš kurio aš esu atėjęs. Praeityje įkūriau vieną iš efektyviausių Europos traukinių vežėjų – „Freightliner PL“, ir, manau, išmokau LEAN sistemos principų, kuriuos LOT ir taikome.

Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Nepasiduokime ligai

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje