Dabar populiaru
Publikuota: 2015 gegužės 9d. 20:54

Nepale dirbantis lietuvis Laurynas Bolnis: „Jokiu būdu neveskite pinigų į valstybines sąskaitas!“

Nepalas po žemės drebėjimo
Lauryno Bolnio/Brrfilms.com nuotr. / Nepalas po žemės drebėjimų.

Prieš pusmetį į Nepalą atvykęs Laurynas Bolnis čia filmavo siužetus dokumentiniam filmui apie išskirtinės kultūros šalį. Tačiau dabar dalis jo užfiksuotose kadruose matomų šventyklų ir kitų istorinių pastatų sugriuvę – juos nušlavė balandžio pabaigoje Nepalą sudrebinę žemės smūgiai.

Šiuo metu Laurynas ir vėl filmuoja, tačiau įamžina nebe šalies grožį, o tragišką kasdienybę.

Jo vaizdo klipai, viešinami socialiniuose tinkluose, padeda pritraukti lėšų, labai reikalingų tarptautinėms organizacijoms, gerinančioms nuo žemės drebėjimo nukentėjusių nepaliečių kasdienybę. 

Asmeninio albumo nuotr./Laurynas Bolnis
Asmeninio albumo nuotr./Laurynas Bolnis
 

– Laurynai, kaip atsidūrėte Nepale?

– Dirbu „Brr Films“, šiuo metu kuriu dokumentinį filmą apie Nepalą „Top of the World. Nepal“. Tai filmas apie kultūrą, šventyklas, socialinį gyvenimą, gamtą. Dėl to Nepale praleidau daugiau nei pusę metų.

– Ar Nepale buvote ir per tragiškąjį žemės drebėjimą? 

– Likimas lėmė, kad prieš pat žemės drebėjimą išvažiavau į Indiją. Paties drebėjimo metu buvau traukinyje, važiuojančiame į Delį. Pats ne ką pajutau, bet mano keli draugai nukentėjo.

VIDEO: Lauryno Bolnio (www.brrfilms.com) dokumentinio filmo „Top of the world. Nepal“ ištrauka

– Bet dabar jūs vėl Nepale. Minėjote, kad dirbate su organizacija, padedančia nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo ir nuošliaužų. Papasakokite plačiau apie šią veiklą.

– Tai – ISKCON (International Society for Krishna Consciousness). Ši organizacija rengia programą, kuri vadinasi „Maistas gyvenimui“ (angl. „Food For Life). Jos veikla apima visą pasaulį, taip pat ir Lietuvą. Po žemės drebėjimo praėjus keletui dienų, organizacijos atstovai susisiekė ir manęs paprašė sugrįžti į Nepalą užfiksuoti, kas ten įvyko ir dabar vyksta.

Taigi, pats tiesioginės pagalbos neteikiu, tik filmuoju, kaip savanoriai ir darbuotojai padeda žmonėms, ir šią medžiagą viešiname socialiniuose tinklalapiuose. Kam tai daroma? Taip stengiamasi surinkti lėšų būtiniausioms priemonėms – vandeniui, maistui ir pan.

Nepalo valdžia platina melagingus pranešimus, kad nukentėjusiųjų šeimos gaus po 1000 JAV dolerių. Tai būtų tolygu kelionei į Mėnulį.

Nepalo valdžia labai korumpuota, per ją šalies gyventojai nesulaukia jokios pagalbos. Viskas, ką jie gauna, ateina per privačias organizacijas.

Žmonės neša maišus su ryžiais, kitokiu maistu tiesiai į ISKCON'o atstovybes ir prašo perduoti nukentėjusiesiems. Jie pasitiki šia organizacija, ko nepasakysi apie Vyriausybę.

Apie valdžią vietiniai sako, kad ten – didžiausia pinigų plovykla. Jau dabar Nepalo valdžia skleidžia melą – platina neteisingus pranešimus, kad nukentėjusiųjų šeimos gaus po 1000 JAV dolerių. Tai būtų tolygu kelionei į Mėnulį. Nieko panašaus nėra.

– Oficialiai skelbiama, kad žemės drebėjimas daugiausia žalos padarė kalnuose gyvenantiems žmonėms. Tačiau net ir dabar padėti jiems sudėtinga. Kur esate jūs? Ar pagalba pasiekia visus?

– Daugiausia žalos iš tiesų padaryta kalnuose. Žmonės ten namus stato iš plytų, molio ir medžių – tokie pastatai lengvai griūva. Kiek teko girdėti, daugiausia žalos ir padarė sugriuvę namai, palaidoję po savimi žmones. Nuošliaužos nebuvo tokios tragiškos.

Nukentėjusiems kalnuose reikia būtiniausių dalykų – šiltų rūbų, apklotų. Oras kalnuose naktį atvėsta, išsekę gyventojai lengvai pasigauna ligas. Žmonės ten kenčia ir kol kas sulaukia mažai pagalbos, nes juos pasiekti labai sunku – keliai prasti, pravažiuoti galima tik motociklais.

Žinau, kad situacija labai prasta kaimuose – ten beveik visi namai sunaikinti, žmonės miega palapinėse. Juos ir išlikusius naminius gyvulius puldinėja laukiniai žvėrys, tokie kaip lūšys, leopardai.

Žiauriai nukentėjo turistų pamėgta vieta Bhaktapuras, esantis maždaug 16 km nuo Katmandu.

Pati Nepalo sostinė Katmandu nukentėjo mažiau – ten pastatai tvirti, iš betono ir geležies konstrukcijų. Tačiau žemės drebėjimas nepasigailėjo istorinių pastatų, šventyklų. Išvysti jas dabar jau bus galima tik dokumentiniuose filmuose. Prie vieno jų, kaip ir sakiau, dirbau ir aš.

Katmandu rajonas Bhaktapuras
Lauryno Bolnio/Brrfilms.com nuotr./ Netoli Katmandu esantis turistų pamėgtas rajonas Bhaktapuras dabar atrodo baisiai.

– Ar tiesa, kad nepaliečiai elgiasi kitaip nei, tarkime, Haityje ar Filipinuose nuo žemės drebėjimų nukentėję žmonės. Jie patys nesėdi sudėję rankų ir padeda vieni kitiems. Papasakokite, kaip dabar ten gyvena žmonės? 

– Jie iš tiesų labai šaunūs žmonės. Vyriausybė mažai padeda, tačiau tai ne pirmas kartas (žemės drebėjimai Nepale paprastai vyksta kas 80–90 metų. Paskutinis buvo prieš 85-erius metus – aut. past.), tad žmonės moka susivienyti.

Jei ne tarpusavio pagalba, aukų skaičius būtų kur kas didesnis.

Jei ne tarpusavio pagalba, aukų skaičius būtų kur kas didesnis. Viename iš mano filmuotų siužetų matyti, kaip nepaliečiai padeda iškasti iš po griuvėsių žmones.

Unikalūs kadrai, įrodantys, kokie yra Nepalo gyventojai. Lietuviai ir kitos tautos galėtų pasimokyti, kaip reikia padėti vieni kitiems, užklupus nelaimei.

Jie be galo nuoširdūs ir paslaugūs. Atvykęs po keleto dienų nebeturėjau vietinių pinigų, man būtinai reikėjo patekti į centrą, kur „kursuoja“ vietiniai „mikriukai“. Vieno jų vairuotojas sustojo ir paklausė, kur man reikia. Pasakiau, kad į centrą, bet neturiu pinigų. Tai jis sutiko nuvežti nemokamai. Ir taip jie elgiasi dabar, kai dauguma liko be namų ir visko, ką turėjo.

Žmonės, kurių namai išliko, jau grįžo ten gyventi. Tie, kurie nebeturi kur grįžti, gyvena palapinėse. Katmandu centre yra didelė aikštė, kuri dabar virtusi palapinių miestu.

– Ko labiausiai reikia žmonėms?

– Stogo, maisto, paklodžių ir antklodžių – juk viskas, ką jie turėjo, subyrėjo kartu su namais.

Iškalbingos detalės
BRR Films.com nuotr./Iškalbingos detalės

– Daug organizacijų kviečia aukoti nukentėjusiems Nepale. Tačiau jūs pats užsiminėte, kad Nepalo valdžia korumpuota, siekia, jog visi pinigai eitų per oficialias valstybines sąskaitas ir gali būti, kad dalis pinigų nusės valdininkų kišenėse. Gal kol kas verta susilaikyti nuo aukojimo? 

– Jokiu būdu neveskite pinigų per valstybines Nepalo sąskaitas! Čia yra trys partijos, kurios dalijasi pinigus į savo kišenes. Kariuomenė padeda nukentėjusiesiems, bet ji dirba atskirai nuo Vyriausybės. 

Net ir turtingiausi Nepalo žmonės aukoja ne per vietinę valdžią, bet tarptautines organizacijas. Vienas toks nepalietis man sakė: „Aš nebūčiau čia su jumis ir neneščiau į ISKCON'ą maišų ryžių, jei pasitikėčiau Vyriausybe“. Tad jei vedate pinigus, įsitikinkite, į kieno sąskaitą.

VIDEO: Nepalas, Bhaktapuras po žemės drebėjimo praėjus 8 dienoms

– Kiek laiko jūs ten dar būsite? Ar dabar Nepale saugu? 

– Iš šalies atrodo, kad saugu. Mieste gyvenimas beveik grįžo į įprastą vagą. Tik kaimuose dauguma žmonių dar be namų. Tačiau saugus nesijauti – bet kurią sekundę gali pasikartoti žemės smūgiai. Pačiam teko pajusti – baugoka.

Nukentėjusiems žmonės aukoja tik tuomet, kai pateikia realius „įrodymus“ – filmuotus interviu, vaizdus.

Sakoma, kad pasikartojantys žemės drebėjimai tęsis mėnesį ar du, kol tektoninės plokštės atsistos į savo vietas. Šie drebėjimai trunka sekundę ar dvi. Pirmieji juos pajunta gyvūnai ir paukščiai – pasigirsta jų baimės kupini balsai.

Kiek laiko dar būsiu Nepale, nežinau. Matau, kad mano pagalba čia reikalinga: nukentėjusiems žmonės aukoja tik tuomet, kai pateikia realius „įrodymus“ – filmuotus interviu, vaizdus. Pamatyti juos galima socialiniame tinkle „Facebook“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje