Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 15d. 21:01

Praėjus metams po Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro – dar daug neatsakytų klausimų

Paryžiaus Dievo Motinos katedra: 2019 m. gaisras ir 2020 m. balandis
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Paryžiaus Dievo Motinos katedra: 2019 m. gaisras ir 2020 m. balandis

Prieš metus, 2019-ųjų balandžio 15 d., liepsnos apgaubė vieną geriausiai atpažįstamų vietų pasaulyje – Paryžiaus Dievo Motinos katedrą. Ekspertai kone kitą dieną jau pradėjo ruoštis bažnyčios restauracijai. Tačiau kada darbai gali prasidėti – išlieka neaišku. Dabar jiems koją kiša ir koronavirusas.

Visas pasaulis sulaikęs kvapą stebėjo, kaip liepsnos laižo 850 metų senumo katedros sienas, praryja stogą ir pasiglemžia smailę. Ne vienas stebintysis braukė ašaras, o televizijos tiesioginiame eteryje rodė, kaip ugniagesiai mėgina išgelbėti ką tik gali. Prancūzijos prokurorų teigimu, gaisrą tikriausiai sukėlė užgesinta cigaretės nuorūka arba netvarkinga elektros sistema.

Netrukus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Dievo Motinos katedra bus atstatyta „dar gražesnė nei buvo“. Ir tai bus padaryta per penkerius metus.

ŽIŪRĖKITE MEDIA PASAKOJIMĄ: Ikoniškoji Paryžiaus mergelė: įdomiausi faktai iš 800 Paryžiaus katedros istorijos metų

Architektai, inžinieriai, archeologai, mokslininkai, meno istorikai kruopščiai analizavo, kokia žala padaryta legendiniam pastatui, ir kaip įmanoma ją atitaisyti. Buvo vykdomi kai kurie darbai, tačiau visus veiksmus sustabdė koronaviruso pandemija.

Darbai Dievo Motinos katedroje sustabdyti nuo kovo 16 d., kai Prancūzija paskelbė griežtas karantino priemones, padėsiančias suvaldyti koronaviruso COVID-19 plitimą. Iki tol esminis darbas buvo išgabenti 40 tūkst. pastolių, kurie katedroje buvo sumontuoti prieš gaisrą, rengiantis renovacijos projektui.

Dabar baiminamasi, kad katedra gali tapti dar viena koronaviruso auka, nes dalis pastolių išsilydė per gaisrą – juos būtina išgabenti iš pastato, nes tokios nestabilios konstrukcijos gali padaryti dar daugiau žalos.

Generolas Jeanas-Louis Georgelinas, prezidento specialusis patikėtinis rekonstrukcijai, sausio pabaigoje Senatui sakė, kad dar per anksti sakyti, ar katedrą galima išgelbėti. Jis vardijo daugybę sudėtingų užduočių, kurias reikia atlikti dar prieš įvertinant tikrąją pastato būklę. Pastolių išgabenimas buvo paminėtas kaip vienas svarbiausių darbų, rašo CNN.

Praėjusį mėnesį Aline Magnien iš Istorinių paminklų tyrimo laboratorijos (LRMH) prakalbo optimistiškiau. „Notre Dame širdis buvo išgelbėta“, – pasidžiaugė ji „Science“ žurnalui.

„Kas yra svarbiausia – tai ne tiek stogas ar skliautai, o pati šventovė, kurią jie saugojo, – sakė ji. – Notre Dame bus atstatyta. Jos meno kūriniai, vitražai bus nuvalyti. Ji bus dar šviesesnė ir gražesnė nei iki šiol.“

Pastolių ardymą ir išgabenimą iš katedros buvo planuojama baigti birželio mėnesį. Kol kas nėra aišku, kada sustabdyti darbai gali būti vėl tęsiami. Negalima ir atsakyti į klausimą, ar tikrai katedrą atgaivinti pavyks iki 2024 m., kaip žada prezidentas. Šiuo metu Prancūzijos valdžios prioritetai kitokie – savaitės pradžioje E.Macronas paskelbė, kad karantinas pratęsiamas dar vienam mėnesiui.

Vienas iš nežinomųjų Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymo lygtyje – ir naujos smailės dizainas. Praėjusiais metais Prancūzijos premjeras paskelbė tarptautinį konkursą – architektai kviesti pateikti savo projektus, kaip galėtų atrodyti svarbus katedros eksterjero elementas, kuris griuvo prieš metus. Čia nebuvo apsieita be aistringų debatų. Ar smailė turėtų būti panaši į sugriuvusią, kuri pati buvo XIX a. restauracijos rezultatas? Ar sukurti naują, modernesnį vaizdą? Tikėtasi nugalėtoją paskelbti pirmoje šių metų pusėje, tačiau kol kas šiuo klausimu yra tyla.

Taip pat nėra atskleista, kiek iš tiesų pinigų yra gauta katedros restauracijai. Įvairus donorai yra pažadėję apie 850 mln. eurų. Viena iš paramą renkančių organizacijų – „Fondation du Patrimoine“ – praėjusią savaitę skelbė, kad 92 proc. iš jai pažadėtų 228 mln. eurų yra garantuoti įsipareigojimai. Visgi dar tik 38 proc. šios sumos buvo gauta.

„The Notre Dame Foundation“ – fondas, įkurtas po gaisro, skelbia surinkęs 55,8 mln. eurų, o daugiau nei pusė sumos yra panaudota. Dar jam pažadėta 319 mln. eurų. Yra ir daugiau fondų, kurie renka pinigus darbams.

Katedra karantino metu nėra visiškai nutilusi. Paryžiaus arkivyskupas Michelis Aupetit buvo vienas iš septynių žmonių, praėjusią savaitę įrašiusių Didžiojo penktadienio ceremoniją.

„Prieš metus katedra buvo sunaikinta, – arkivyskupas sakė BFMTV prieš ceremoniją. – Šiandien šalį siaubia pandemija. Visuomet egzistuoja vilties žinia, ir šios pamaldos katedros širdyje bus vilties ženklas.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Paryžiaus Dievo Motinos katedra
AFP/„Scanpix“ nuotr./Paryžiaus Dievo Motinos katedra

Paryžiaus Dievo Motinos katedra – tai tarsi keli šimtmečiai Prancūzijos istorijos, įamžintos pastato akmenyse. Gotikinė katedra simbolizuoja, koks svarbus ekonominis ir dvasinis centras Paryžius buvo XII a. Pastate esantys randai po Prancūzijos revoliucijos taip pat primena apie katedros ryšius su monarchija – dėl kurių ji kadaise vos nebuvo nugriauta.

Prisiminkite ir 12 įdomių faktų apie Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, kurie galbūt yra mažiau žinomi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje