Šalies gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. ketvirčiu, padidėjo 0,4 proc., vienadienių kelionių skaičius padidėjo 1,9 proc., remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,47 nakvynės (2016 m. tuo pačiu laiku – 2,51 nakvynės). Vienos kelionės metu keliautojas vidutiniškai išleido 83 eurų, o užpernai – 8 eurais mažiau. Mažiausiai pinigų vietiniai turistai išleido laisvalaikiui, poilsiui nuosavame būste bei kitiems tikslams , o daugiausia – sveikatinimui bei apsipirkimui. Daugiausia su viena ir daugiau nakvynių keliavo asmenys iki 54 metų amžiaus, jie sudarė 69 proc. visų šių keliautojų.
Trečdalis vietinių turistų kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė laisvalaikį, poilsį ir atostogas, mažiausiai (1 proc.) – apsipirkimą. Draugų ir giminių lankymą nurodė 24 proc. vietinių turistų, verslo reikalus – 23 proc., sveikatinimą ir poilsio nuosavo būsto lankymą – po 4 proc., kitus tikslus – 10 proc.
Keliaudami pusė visų vietinių turistų nakvojo viešbučiuose ar poilsio namuose (nameliuose), pas gimines ir draugus – beveik ketvirtadalis., nuosavame poilsio būste – 5, sanatorijose ir reabilitacijos centruose – 6, kitur – 16 proc.
Populiariausia transporto priemonė buvo lengvasis automobilis – juo keliavo 84 proc. šalies gyventojų. Autobusu keliavo 11 proc. turistų, traukiniu – 3, kita transporto priemone – 2 proc.
Vidinio turizmo dėmesio centre – pajūris ir sostinė
Daugiausia – 22 proc. vietinių turistų lankėsi Klaipėdos apskrityje, Vilniaus apskrityje lankėsi 21 proc. turistų, Kauno – 20, Alytaus – 14, Šiaulių ir Panevėžio – po 6, Utenos – 5 proc. Ne tokios populiarios buvo Marijampolės, Tauragės bei Telšių (po 2 proc.) apskritys.
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį beveik visi po Lietuvą keliavę šalies gyventojai savo keliones vertino labai gerai (53 proc.) ir gerai (46 proc.), tik 1 proc. – patenkinamai.
Kaip pagrindines priežastis, dėl kurių nevyko į keliones po savo šalį, Lietuvos gyventojai įvardijo didelį užimtumą (33 proc.), nepakankamas pajamas (23 proc.), nenorą keliauti (15 proc.), sveikatos problemas (10 proc.), šeiminius įsipareigojimus (4 proc.) bei kitas priežastis (15 proc.).
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos gyventojai vyko į vienadienes keliones 6,2 karto dažniau nei į keliones su viena ir daugiau nakvynių. Į vienadienes keliones vyko 45 proc. jaunesnių nei 45 metų amžiaus gyventojų. Vienadieniai keliautojai dažniausiai lankėsi Kauno (23 proc.), Vilniaus (17 proc.), Klaipėdos (14 proc.) apskrityse, rečiau – Alytaus, Panevėžio bei Šiaulių (po 9 proc.) apskrityse.
Nakvynė užsienyje – pas pažįstamus
Į užsienį 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį keliavo 344,8 tūkst. šalies gyventojų, arba 5,7 proc. daugiau nei per tą patį 2016 m. laikotarpį. Daugiau nei pusė (52,2 proc.) keliavusiųjų nakvojo pas gimines ir draugus ar privačiajame sektoriuje, 45,4 proc. – viešbučiuose ir moteliuose.
Kelionių į užsienį skaičius 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, padidėjo 12,1 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 464,8 tūkst. kelionių. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, sudarė 18,4 proc. visų kelionių, arba 60,1 proc. daugiau nei 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį. Lietuvos gyventojai į užsienį asmeniniais tikslais vyko 10,6 proc. daugiau, verslo reikalais – 16,5 proc. daugiau.
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 212,6 mln. EUR, arba 11,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tiesa, vidutinės išlaido pernai buvo keturiais eurais mažesnės nei užpernai.
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį daugiausia keliautojų vyko į Baltarusiją, Jungtinę Karalystę, Latviją, Rusiją, Lenkiją ir Vokietiją.