Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 31d. 10:48

Šie klaikūs „gyvieji akmenys“ Rumunijoje atrodo tarsi iš fantastinių filmų, bet yra visiškai tikri

Trovantai Rumunijoje
Trovantai Rumunijoje

Nedideliame Rumunijos mieste Costesti egzistuoja neįprastos geologinės apraiškos – išsipūtę svogūniniai rieduliai, vadinami trovantais. Šie akmenys jau seniai domina vietinius gyventojus – savo organiškai atrodančiomis formomis ir keistais cemento nutekėjimais, įkvepiančiais mitus apie akmenų gebėjimą augti ir judėti kaip gyvoms būtybėms.

Trovantai labai skiriasi savo dydžiu ir forma – vieni gali patogiai tilpti į delną, kiti yra virš 4,5 metrų aukščio. Iš šimto žinomų trovantų, matytų mažiausiai 20 vietų Rumunijoje, kai kurie buvo atkasti tik tada, kai aplink juos buvo iškastas smėlis.

Baimintis neverta, paslaptingai augantys akmenys greičiausiai niekur nedings. Tiesą sakant, kai kurie yra tvirtai įsikibę į žemę tvirtu uolienų pagrindu, pavyzdžiui, „Old Ladies“ iš Ulmeto.

Jų keisti, o kartais, atrodytų, gravitacijai nepaklūstantys išsipūtimai yra susiję su jų kilme.

Trovantai, tikėtina, susidarė prieš maždaug 6 milijonus metų įvykus žemės drebėjimams, ir yra betono rūšis – nuosėdiniai smėlio grūdeliai ar uolienos, sujungtos kalkakmenio (kalcio karbonato) cementu.

„Vieni gaminami iš smiltainio, kiti iš žvyro“, – dar 2010 m. „Radio Romania International“ sakė Buila-Vanturaritos nacionalinio parko vadovas Florinas Stoikanas.

Geologine terminologija jie gaminami iš kalkakmenio ir konglomeratų.

Tyrėjai nerado skirtumo tarp trovantų ir aplinkinio smėlio substrato. Taigi jie įtaria, kad sferoidines formas suformavo neįprastai ilgai trunkantis ir intensyvus seisminis vidurinio mioceno aktyvumas. Iš žemės sklindančios smūginės bangos sutankino smėlio nuosėdas ir sutelkė kalkakmenio cementą, kad suformuotų jų sferinius gabalėlius.

Laikui bėgant, išsinešiojo aplinkui esantis laisvesnis smiltainis, apnuogindamas tankesnius trovantus.

Trovantai Rumunijoje
Trovantai Rumunijoje

Esant stiprioms liūtims, dalis cemento gali nutekėti į jų paviršių, palaipsniui didindamas akmens išorinį apskritimą. Apie šį procesą nerašyta daug, tačiau teigiama, kad per 1200 metų jis paauga tik apie 4–5 cm.

Aplinkinėse smiltainio lovose yra keletas sluoksnių, o tai rodo, kad vietovė buvo senovinė jūrų aplinka, kai buvo klojami akmenys ir pagrindo nuosėdos, taip pat dvigeldžių ir pilvakojų fosilijos, kurias galima rasti kai kuriuose trovantuose.

Taigi, nors tiesiogine prasme šie akmenys negali būti „gyvi“, jie yra regėję daugiau gyvenimo nei seniausias žmogus.

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje