Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 28d. 20:08

Šie miestai kentė nuo turistų pertekliaus. Kaip jiems sekasi dabar?

Venecija
123RF.com nuotr. / Venecija

2019 metais turistų antplūdžiai kai kuriuose miestuose jau buvo pradėti laikyti problema. Dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos situacija pasikeitė kardinaliai. Niekas net ir baisiausiame sapne negalėjo numatyti, kad kažkur tolimoje Kinijoje prasidėjęs virusas beveik visame pasaulyje iki neįtikėtinų žemumų sumažins turizmo rinką.

Draudimai keliauti, šalyse įvestas karantinas, sienų uždarymai privertė didžiąją keliautojų dalį tiesiog likti namuose. Tad dabar vietovės, kurios anksčiau kovodavo su turistų antplūdžiu, svarsto, kaip reikės išgyventi be jų.

Tačiau ar turistų antplūdžių laikams jau tikrai atėjo pabaiga? CNN apklausė vietinius gyventojus populiariausiose pasaulio turistų vietose, kad sužinotų, kokia turizmo situacija ten yra dabar.

Dubrovnikas, Kroatija

123rf.com nuotr./Dubrovnikas, Kroatija
123rf.com nuotr./Dubrovnikas, Kroatija

Raudonų terakotinių stogų jūra, į tvirtovę panašus senamiestis ir asociacijos su vienu populiariausių 2010-ųjų televizijos serialų Kroatijos sostinę Dubrovniką pavertė tikra turistų Meka.

Per pastaruosius porą metų miesto meras Mato Frankovičius ir kiti miesto valdžios atstovai žadėjo sukontroliuoti situaciją, kadangi „Sostų karų“ seriale rodytas miestas vasarą būdavo tiesiog perkrautas turistų.

2019 metais įsigaliojo naujos taisyklės, ribojančios kruizinių laivų skaičių senajame miesto uoste, prisišvartuoti tapo leidžiama tik dviem vienu metu. Taip pat buvo pasiūlyta uždrausti naujus lauko restoranus, o 80 proc. miesto suvenyrų parduotuvių buvo uždarytos. Tik prasidėjus 2020 metams, miesto valdžia dar svarstė, ar šių priemonių pakaks turizmui suvaldyti.

Ir tada atėjo kovo mėnuo. Kroatija uždarė sienas ir turizmo sektorius sustojo.

Kai Dubrovnikas vasaros pradžioje kiek atlaisvino suvaržymus ir preliminariai atnaujino turizmą, į Dubrovniką grįžę turistai dažniausiai buvo kroatai, čia apsistoję tik vienai ar dviem dienom. Tarptautiniai lankytojai į šalį grįžo tik vasarą vėl atsinaujinus skrydžiams.

Tačiau tai truko neilgai. Koronaviruso skaičiams vėl pradėjus augti, turizmo sektorius vėl smuko žemyn.

„Didžioji Britanija mus įtraukė į raudonąjį sąrašą ir turistų srautai vėl smuko. Avialinijos viena po kitos atšaukė skrydžius. O be skrydžių ir Didžiosios Britanijos rinkos, Dubrovniko turistų skaičiai yra labai maži“, – tikina Dubrovniko mero pavaduotoja Jelka Tepšič.

Vietinis kelionių gidas Ivanas Vukovičius sako, kad buvo keista matyti tokį tylų Dubrovniką, nors iš dalies jam ir patiko pertrauka nuo gausių minių.

„Šią vasarą atmosfera yra tokia, kokia buvo aštuntajame dešimtmetyje, kai vyko karas, tik dabar granatos neskraidė per galvą“, – CNN sakė jis.

Skirtingai nuo daugumos Europos šalių, Kroatija įsileidžia į šalį amerikiečių keliautojus, jei jie pateikia neigiamą COVID-19 PGR testą, kuris nėra senesnis nei 48 valandos. Tačiau dėl skrydžių trūkumo vidutiniam amerikiečiui sunku tuo pasinaudoti. Tik elito keliautojai, turintys prieigą prie privačių lėktuvų, tai išnaudoja.

Prabangus turizmas, pasak J.Tepšič, mieste ir toliau bus skatinamas. Tuo tarpu miesto valdininkai ir privatus sektorius nori, kad sugrįžtų visokie lankytojai – jie tiesiog nori tvaresnės, tikslingesnės turizmo ateities.

Barselona, Ispanija

123rf.com nuotr./Guelio parkas Barselonoje
123rf.com nuotr./Guelio parkas Barselonoje

Katalonijos Barselonos miestas su styrančiomis Gaudi smailėmis, smėlio paplūdimiais ir lauko barais yra turizmo taškas dar nuo 1992 m., kuomet Olimpinės nardymo varžybos pademonstravo šio miesto grožį tarptautinei auditorijai.

„Turizmas sudaro nuo 12 iki 14% miesto BVP ir 9% viso užimtumo“, -sako Ksavieras Marce, Barselonos miesto tarybos turizmo ir kūrybinių industrijų patarėjas.

Tačiau pastaraisiais metais miesto valdininkai ir vietos gyventojai, pervargę nuo perteklinio turizmo, pradėjo kitaip vertinti šį atostogų verslą.

Iki pandemijos, Barselona pristatė ne vieną priemonę, skirtą kovai su turizmo pertekliumi. Buvo sumažinta trumpalaikės nuomos vietų, įvestas turizmo mokestis, o keliautojai buvo skatinami lankytis už perpildyto senamiesčio ribų.

Ksavieras Marce tikina, kad Barselona ir toliau laikysis šių valdymo strategijų.

Pasibaigus griežtam uždarymui, Barselona ganėtinai trumpai buvo lankoma tarptautinių keliautojų, nes Ispanija greitai pateko į kitų šalių draudimo sąrašus. Iki rugsėjo mėnesio tarptautinis turizmas Ispanijoje sumažėjo 77 proc.

Šiandien miestas, kaip ir likusi Europa, stengiasi suvaldyti antrąją COVID-19 bangą, dėl to netgi buvo įvesta naktinė komendanto valanda.

Barselonos miesto tarybos turizmo ir kūrybinių industrijų patarėjas K.Marce sako nesijaudinantis, kad turizmas ateityje neatsigaus, tačiau pabrėžia, kad miestui svarbu išvengti praeities turizmo spąstų.

Venecija, Italija

123rf.com nuotr./Italija
123rf.com nuotr./Italija

Venecija – tikriausiai labiausiai Europoje nuo perteklinio turizmo kentėjęs miestas.

Apsilankymas šiame Italijos mieste jau seniai buvo populiari savaitgalio kryptis. Tačiau, turistų skaičiui per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugus, vietiniai gyventojai vis labiau kovojo protestuodami prieš kruizinius laivus ir garsindami nerimą, kad Venecija greitai taps pramogų parku.

Per daugelį metų buvo įvestos įvairios taisyklės, skirtos lankytojų antplūdžiui valdyti, įskaitant draudimus kurtis naujiems viešbučiams ir greito maisto užkandinėms miesto centre. Buvo žadama įvesti ir lankytojų mokestį populiarioms datoms žmonėms, į miestą atvykstantiems vienai dienai, tačiau galiausiai jis buvo atidėtas.

Lyg perteklinio turizmo būtų negana, praėjusiais metais Venecijai teko tvarkytis su didžiulę miestą užliejusio potvynio padaryta žala.

Šiaurės Italija tapo vienu iš pirmųjų Europos regionų, pajutusių koronaviruso žiaurumą dar vasario pabaigoje. Venecijoje buvo įvestas karantinas ir prasidėjo mėnesiai be turistų.

Kai vasarą vėl atsivėrė tarptautinės sienos, lankytojų skaičius nė iš tolo neprilygo ankstesniems metams. Kai kuriems vietiniams gyventojams tai buvo keista kulminacija to, apie ką jie svajojo daugelį metų – tik baisiomis aplinkybėmis.

„Kasdienis gyvenimas yra daug malonesnis be spūsčių, kurias sukelia minios turistų, atvykusių didelėmis grupėmis“, – sako venecietė Jane da Mosto, pelno nesiekiančios asociacijos, jau kelerius metus siekiančios susigrąžinti Veneciją vietiniams gyventojams „We Are Here Venice“, įkūrėja ir vykdomoji direktorė.

Apskaičiuota, kad prieš COVID-19 pandemiją Venecijoje per dieną apsilankydavo per 32 tūkst. kruizinių laivų keleivių, tad buvo aktyviai diskutuojama apie kruizinių laivų poveikį miestui.

„Kuomet yra mažiau turistų, miesto grožis, jo architektūra, vanduo ir vaizdai yra daug gražesni ir aiškesni. Tačiau to sulaukėme sumokėję labai didelę kainą. Daug žmonių liko be darbo, parduotuvės parduoda nedaug, o kultūros sektorius buvo ypač smarkiai paveiktas“, – priduria Jane da Mosto.

Ekspertas: turizmas tikrai atsigaus

Pastaraisiais metais daugelis pasaulio vietų – nuo istorinių miestų, tokių kaip Amsterdamas ir Praha, iki nepaprasto grožio vietų, tokių kaip Tailando Maya įlanka ir Balio paplūdimiai (Indonezija) – taip pat patyrė, ką reiškia kentėti perteklinio turizmo pasekmes. O dabar ir jie susiduria su turistų trūkumo pasekmėmis.

123rf.com nuotr./Krizė turizmo versle
123rf.com nuotr./Krizė turizmo versle

„Turizmo pramonė tradiciškai rėmėsi labai stabiliais ir labai nuspėjamais augimo modeliais. Koronavirusas tai visiškai sunaikino. Dabar niekas nežino, kaip atrodys ateinantys šeši mėnesiai, 12 mėnesių ar net tolimesnė ateitis – todėl labai sunku planuoti tiek kelionių agentūroms, tiek ir patiems keliautojams“, – sako Tony Johnstonas, Airijos „Althone“ technologijų instituto turizmo vadovas.

Be to, atsiras ir tokių keliautojų, kurie ir toliau nenorės ar negalės vėl keliauti dėl sveikatos problemų.

„Tačiau yra priežastis, kodėl šios visos minėtos tarp turistų populiarios vietos tapo taip smarkiai lankomos – žmonės tiesiog nori jas pamatyti. Ir nepanašu, kad kas nors galėtų tai pakeisti, net jeigu skaičiams atsistatyti dar prireiks laiko. Turizmo pramonė yra labai atspari ir labai prisitaikanti“, – pridūrė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

07:46
01:30
01:20

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje