Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Skurdi, bet turtinga gamtos Kenija

Turistams skirtos knygelės apie Rytų Afrikoje esančią Keniją byloja, kad ji – universali šalis, tinkanti bet kokio keliautojo skoniui – ir išradingam turistui, ir žmogui, norinčiam tiesiog pasimėgauti saulės voniomis. Šioje šalyje skurdas ir prabanga „gyvena“ skiriami plonos sienos.
Turguje pardavinėjama viskas
Turguje pardavinėjama viskas / 15min skaitytojų Tomo ir Simonos nuotr.
Temos: 1 Kenija

Būtent šį tolimą kraštą atšvęsti savo medaus mėnesį pasirinko „15min“ skaitytojai Tomas ir Simona. „Susituokėme rudenį. Tuo metu labai norėjome važiuoti į Aziją arba į Karibus, bet ten tuo metu ne sezonas. Karibuose – uraganai, o Maldyvuose kur kas brangiau, tad pasirinkome dvi savaites praleisti Kenijoje“, – pasakojo Simona.

Šiukšlėta dykynė

Pora kelionę užsisakė per britų agentūrą internetu. Nuo Londono iki antrojo pagal dydį Kenijos miesto Mombasos jiems skristi teko 9 valandas. „Išlipę iš lėktuvo pamatėme, kad oro uoste tik du lėktuvai. Atsidūrėme vidury lauko. Ant tako buvo nupieštos „pėdos“ – suprask, pagal jas nueisi iki pastato“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi keliautojai. Norint apsilankyti Kenijoje reikėjo nusipirkti ir 50 JAV dolerių, maždaug 124 Lt, kainuojančią vizą. Tiesa, dar gerokai prieš kelionę Tomui ir Simonai teko pasirūpinti ir skiepais – nuo geltonojo drugio, hepatito A, B, vidurių šiltinės. Taip pat keliautojams siūlomos tabletės nuo maliarijos, tačiau pora jų atsisakė, nes vartojant jas negalima nardyti arba reikia įsigyti labai brangias.

„Buvo labai karšta, mus pasitiko autobusas. Vis galvojau, ką mes čia veikiame per povestuvinę kelionę. Visur buvo smarvė ir didelis šiukšlynas. Prabangus namas pas juos – kaip pas mus sugriuvęs tvartas“, – nemalonią kelionės pradžią prisiminė Simona. Pasak sutuoktinių, visur plytinčiame šiukšlyne vaikščioja žmonės, karvės, vištos. Jie perspėjo, esą oras Kenijoje labai sausas ir labai daug dulkių, tad geresnių drabužių vežtis neverta, žinoma, nebent jais pasipuošę vakarieniautumėte viešbutyje. Anot Tomo ir Simonos, visur esi dulkinas, o būtinas atributas – drėgnos servetėlės veidui ir rankoms.

Viešbutis

Pats Mombasos miestas niekuo neypatingas – daug namų-tvartų. Ten yra ir turtingųjų rajonas, kuriame apie 20 namų. Juose gyvena užsieniečiai ir baltieji. Jaunavedžiai apsistojo ne pačioje Mombasoje, bet netoli miesto esančiame kurorte Bamburi. „Visa baimė dingo, kai atvykome į viešbutį. Mus pasitiko su šalto gėrimo taurėmis, atnešė rankšluosčių nusivalyti veidą, nuvežė lagaminus. Buvome išsinuomavę namuką“, – sakė pora. Pirma savaitė Kenijoje buvo gana sunki, mat Simona susirgo. Daugiausia laiko pora leido viešbutyje, kurio gyventojai buvo anglai, vokiečiai, prancūzai, ispanai. Tomas visą tą laiką mokėsi buriuoti ir net gavo nardytojo pažymėjimą.

„Išlipę iš lėktuvo pamatėme, kad oro uoste tik du lėktuvai. Atsidūrėme vidury lauko. Ant tako buvo nupieštos „pėdos“ – suprask, pagal jas nueisi iki pastato“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi keliautojai.

Vandenynas ir maudynės

Kurorto krantą skalauja Indijos vandenynas. Jo vanduo skaidrus, žalsvas.Visą Tomo ir Simonos kelionės laiką laikėsi 29 laipsnių karštis dieną ir 24 laipsniai naktį. „Vanduo buvo karštesnis už orą, 32-33 laipsniai, kaip karšta vonia“, – pasakojo keliautojai.

Tiesa, išsimaudyti vandenyne – nemenkas išbandymas, nes paplūdimys knibždėte knibžda vadinamųjų beach boys – paplūdimio berniukų, kurie parduoda įvairiausias prekes ir yra labai įkyrūs. Čia siūloma viskas – vaisiai, skaros, indai, papuošalai, kelionės į safarį.

Ryškus skurdas

Simona džiaugėsi Kenijos gyventojų požiūriu į moterį – ji šioje šalyje lygiavertė vyrui. „Jei Tomui spausdavo ranką, tai ir man. Derėdamiesi, teiravosi, kuris mokės, kas bosas šeimoje. Negali lyginti su kokia Turkija“, – šypsojosi Simona. Nors Kenija neturtinga šalis, bet, pasak keliautojų, kainos nemažos. Tačiau prekyvietėse lauke visur galima derėtis.

„Kalbėjomės su viešbučio apsauginiu, jo atlyginimas – 8 doleriai per dieną ant popieriaus, į rankas jis gauna perpus mažiau, o dirba 12 valandų per dieną, 6 dienas per savaitę“, – pasakojo Tomas. Anot poros, Kenijos gyventojai yra šilti ir draugiški, bet liūdni, daug kalba apie korupciją, politiką, kad mažai uždirba, apgailestauja, kad šalis graži, bet varginga. „Ten toks jausmas, kad jie visi dirba, visur skuba, juda. Visuomeninis transportas brangus. Labai daug kas dviračiais važiuoja ar eina pėsčiomis, o eismas vyksta kaire puse. Maršrutiniai autobusiukai, beje, kainuoja maždaug kaip ir Lietuvoje“, – pasakojo keliautojai. Vienas didžiausių privalumų tas, kad anglų kalba Kenijoje antra valstybinė, visi ja laisvai kalba. Tomui ir Simonai į akis krito prašantys išmaldos, tokių žmonių yra labai daug. „Net maži vaikų, kurie dar nė kalbėti gerai nemoka, jau sako „džiambo give money“, – kalbėjo Simona. Džiambo – kenietiškai – „Labas“.

Safaris

Kenija garsi savo safariais ir nacionaliniais parkais. Kai Simona pasveiko, pora dviem dienoms ir vienai nakčiai išvyko į regioninį parką. Abiem kelionė kainavo 400 JAV dolerių (apie 987 Lt), bet keliautojai tvirtino smarkiai nusiderėję.

„Safario tikslas – pamatyti BIG 5 – didįjį penketą - liūtą, dramblį, raganosį, buivolą ir leopardą. „Retai, kam pasiseka pamatyti visus. Maždaug prieš 15 metų daug gyvūnų buvo iššaudyta, pavyzdžiui, dėl ragų, o dabar viskas sugriežtinta taip, kad net paplūdimy kriauklių negalima rinkti. Mums pavyko pamatyti visą didįjį penketą, nors raganosį matėme per žiūronus iš viešbučio teritorijos“, – džiaugėsi sutuoktiniai. Jie matė daug liūtų, žirafų, beždžionių, gazelių, antilopių, paukščių ir net begemotų. Tomui ypač patiko drambliai. „Tik įvažiavus į teritoriją, akis negalėjo priprasti, nes matai pilką lauką, ir neįžiūri gyvūnų, ir tik gerai įsižiūrėję pradėjome matyti. Vairuotojas sustodavo ir pasakojo – va, matote, antilopė, dramblys“, – safario subtilybes atskleidė Simona.

Vakare pora apsistojo viešbutyje, kuriame sutemus prie pritvirtinto medžio darbuotojai neša žalią mėsą, kad priviliotų leopardus. Juos safaryje itin sunku pamatyti, kaip ir raganosius. „Atėjo mažas leopardukas, patelė. Ten anksti temsta, ji buvo apšviesta ir graužė tą mėsą. Dar ten primetė bulvių ir atėjo dygliakiaulių. Pats viešbutis aptvertas siena, kad gyvūnai neįeitų, bet per langą gali matyti besiganančius dramblius“, – įspūdingus reginius prisiminė keliautojai. Safaryje gyvūnus griežtai draudžiama šerti, kad neišnyktų jų laukiniai instinktai, tačiau viešbučiai dažnai draudimus apeina.

Tomo ir Simonos istoriją pratęsime – jie papasakos apie jūros safarį, žvejybą, išskirtinius vietos gyventojus masajus, delfinus ir krašto maistą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius