Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 10d. 12:48

Turistai Baltijos šalyse: daugėja tik Lietuvoje, bet vis dar mažiau nei Latvijoje ar Estijoje

Turistai Vilniuje
123rf.com nuotr. / Turistai Vilniuje

Lyginant trijų Baltijos valstybių atvykstamojo turizmo srautus, kol kas 2019 m. augimas pastebimas tik Lietuvoje. Pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ surinktus duomenis, pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje užsienio turistų srautai augo 5,39 proc., tuo metu Latvijoje ir Estijoje matomas smukimas. Latvijoje turistų srautai krito 0,93 proc., o Estijoje – 4,88 proc. Nepaisant greičiausio augimo Baltijos regione, atsiliekame nuo minėtų šalių pagal užsienio turistų išlaidas. Bendras turistų skaičius Lietuvoje taip pat nors ir auga, bet vis dar nesiekia Estijos ir Latvijos.

Kaip rašoma pranešime spaudai, užsienio turistų srautą sudaro visos kelionės, kurių metu įvyksta bent viena nakvynė. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje užsienio turistų srautas buvo 287,8 tūkst., Latvijoje – 301,7 tūkst., Estijoje – 348,2 tūkst. kelionių su nakvyne.

Tendencijos neduoda ramybės

Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos turizmo sektorius yra tvariausias.

„Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos valstybių tuo, kad turistai iš trijų dominuojančių rinkų – Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos – sudaro tik trečdalį bendro srauto. Pas kaimynus ši dalis yra žymiai didesnė. Priklausomybė nuo kelių rinkų itin ryškiai matoma Estijoje, kur net 86 proc. turistų atvyksta iš trijų dominuojančių rinkų – Suomijos, Rusijos ir Latvijos. Esant tokiam scenarijui, neigiami svyravimai tų rinkų ekonomikose gali stipriai paveikti bendrą paveikslą, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas. – Estijos pavyzdys rodo tai praktikoje – ji buvo vienintelė iš Baltijos šalių, į kurią 2018 m. atvyko mažiau užsienio turistų nei 2017 m. Tam nemažai įtakos turėjo staigiai smukęs suomių turistų srautas.“

Anot agentūros atliktos analizės, turistų srautų pasiskirstymas apsaugo nuo atskirų rinkų svyravimų. Šiuo metu Lietuva orientuojasi į 21 atvykstamojo turizmo rinką, iš kurių siekiama kryptingai auginti turistų srautus, ypač akcentuojant rinkodarą ir Lietuvos žinomumo didinimą.

Kitas teigiamas Lietuvos išskirtinumas yra turizmo infrastruktūros išsidėstymas po šalies teritoriją. Latvijoje ir Estijoje matoma stipri sostinių persvara. Net 39 proc. visų Latvijos apgyvendinimo įstaigų siūlomų vietų yra Rygoje. Panaši padėtis ir Estijoje, kur Taline yra 29 proc. visų šalies apgyvendinimo įstaigų siūlomų vietų. Tuo metu Lietuvoje nakvynės vietų išsidėstymas yra tolygesnis, net 83 proc. vietų yra už sostinės ribų.

Tiesa, remiantis naujausia Europos kelionių komisijos prognoze, atvykstamasis turizmas Europoje nebeaugs taip greitai, kaip 2018 m., kai buvo užfiksuotas 6 proc. augimas. Šiemet, tikėtina, augimas Europos mastu neviršys 3,6 proc. Nors kol kas Lietuva lenkia Europos vidurkį, smukimas Latvijoje ir Estijoje rodo, kad neigiama tendencija gali neaplenkti ir Lietuvos.

„Džiaugiamės augančiais srautais, bet taip pat suprantame, kad didele dalimi jie yra nulemti šalių, iš kurių atvyksta turistai, ekonominės padėties, – aiškina Dalius Morkvėnas. – Siekiant atsverti neigiamus svyravimus, turime sutelkti daugiau pastangų į šalies rinkodarą tikslinėse rinkose. O kalbant apie perspektyvias tolimąsias rinkas, visų pirma, turime užsitikrinti Baltijos šalių kaip kelionių krypties žinomumą ir patrauklumą. Šiuo klausimu artimai bendradarbiaujame su partneriais Latvijoje ir Estijoje.“

Jeigu Estijoje užsienio turistų išlaidos siekia 939 eurus vienam šalies gyventojui, Lietuvoje ši suma kuklesnė – 346 eurai

Siekia išpešti daugiau naudos

Spartus užsienio turistų srautų augimas Lietuvoje stebimas ir pernai. Lietuvoje 2018 m. fiksuotas net 10,2 proc. augimas. Latvijoje augimas buvo mažesnis – 8,23 proc., o Estijoje turistų srautai iš užsienio iš viso smuko 0,72 proc.

Nepaisant stabilaus ir spartaus srautų augimo, į Lietuvą kol kas atvyksta mažiau užsienio turistų nei į kaimynines šalis. Pernai Lietuvoje užsienio turistų srautas buvo 1,75 milijono, Latvijoje – 1,93 milijono, Estijoje – 2,14 milijono kelionių.

Užsienio turistų srautams vertinti ne ką mažiau svarbus rodiklis yra keliautojų patiriamos išlaidos. Vertinant visų užsienio turistų išlaidas, 2017 m. Estijoje EBPO duomenimis buvo išleista 1,2 milijardo, Lietuvoje – 984 milijonų, Latvijoje – 812 milijonų eurų.

Nepaisant stabilaus ir spartaus srautų augimo, į Lietuvą kol kas atvyksta mažiau užsienio turistų nei į kaimynines šalis.

„Nors Estijoje užsienio turistai pernai išleido tik 11 proc. daugiau nei Lietuvoje, skaičiuojant išlaidas vienam šalies gyventojui, dviejų šalių rodikliai skiriasi daugiau nei dvigubai. Jeigu Estijoje užsienio turistų išlaidos siekia 939 eurus vienam šalies gyventojui, Lietuvoje ši suma kuklesnė – 346 eurai. Norėdami gauti panašiai naudos kaip estai, turėtume ne tik didinti bendrą atvykstamųjų turistų skaičių, bet ir orientuotis į aukštesnės perkamosios galios turistus, taip pat į tuos turistus, kurie linkę praleisti šalyje daugiau laiko. Kaip pavyzdys galėtų būti ne tik medicininis, bet ir aktyvaus laisvalaikio turizmas“, – aiškina nacionalinės turizmo skatinimo agentūros vadovas Dalius Morkvėnas.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje