Nors ką tik buvau grįžęs į Lietuvą po kelių mėnesių trukusios kelionės po Indiją, gavęs Indijos generalinio garbės konsulo Lietuvoje Rajinderio Chaudhary ir jo žmonos Linos Škutaitės-Chaudhary kvietimą vykti kartu su jais į jų draugų vestuves Delyje, nedvejodamas sutikau. Šios vestuvės buvo išskirtinės tuo, kad tuokėsi labai turtingų šeimų vaikai ir jose dalyvavo daug Indijoje garsių žmonių – diplomatai, karininkai ir didžiulių kompanijų savininkai.
Tuokiasi šeimos
 |
| Dariaus Tolušio nuotr./Vestuvių ceremonija |
Indijoje vestuvių dieną tuokiasi ne tik jaunieji, bet ir jų šeimos, taigi, dar vienas išskirtinis šių vestuvių bruožas buvo tas, kad tuokėsi skirtingų religijų atstovai – jaunikis išpažįstantis hindų religiją, o jo būsimoji žmona – musulmonų. Tai Indijoje gan unikalus atvejis, nes tokioms santuokoms paprastai prieštarauja ne tik jaunųjų tėvai, bet ir visa bendruomenė, kurioje jie gyvena.
Taip nutiko ir šį kartą – jaunosios tėvas, nepritardamas savo dukros norui tekėti už skirtingos religijos atstovo, į vestuves vykti griežtai atsisakė. Bet išeitis buvo rasta – jaunąją vestuvių metu lydėjo jaunikio šeimos draugai - Indijos generalinis garbės konsulas Lietuvoje R.Chaudhary ir jo žmona. Šis neeilinis įvykis mums, europiečiams dar kartą įrodė, kokia yra didelė harmonija ir pasitikėjimas vienas kitu draugų rate Indijoje.
Šventė savaitę
Viskas nuo pirmos iki paskutinės vestuvių minutės tviskėjo prabanga, o pagrindinėje vestuvių šventėje dalyvavo daugiau nei 500 žmonių. Auksu ir kitais brangiais papuošalais padabinti moterų rūbai – sariai, profesionalūs virėjai, kurių šventėje buvo 60 ir jų ruošiamas maistas, būgnų ritmai ir spalvotos gėlių girliandos – lankantis tokioje šventėje nuo įspūdžių sukosi galva.
Jaunosios tėvas, nepritardamas savo dukros norui tekėti už skirtingos religijos atstovo, į vestuves vykti griežtai atsisakėNors visiems svečiams oficialūs ir kvepiantys vestuvių kvietimai buvo išsiuntinėti keturioms dienoms, visa vestuvių šventė tęsėsi daugiau nei savaitę. Kiekviena šventės diena buvo skirtinga ir kažkuo ypatinga – pirmąsias dienas buvo supažindinami svečiai, kita diena – išvyka prie ežero, prie kurio indiškos dainos netilo iki ryto, o svečiams buvo organizuojami įvairūs teatralizuoti pasirodymai, indiško masažo seansai, kopimo į kalnus mokymai.
Vestuvių dienos indiškose vestuvėse turi skirtingus pavadinimus. Vienos iš didžiausią įspūdį palikusių šios šventės dienų – tai Mehendi vakaras (chna dažais įvairiais raštais buvo marginamos visų vestuvėse dalyvavusių moterų rankos) ir tradicinių indiškų šokių ir dainų vakaras – Sangheet, kuriame linksmybės tęsėsi iki vėlaus vakaro.
Jaunikis – ant balto žirgo
Pagrindinę vestuvių dieną, kuri Indijoje vadinama Shaddi, ryte ant jaunosios rankos buvo dedamos daugybė apyrankių, kurias ji turės nešioti mėnesį laiko, taip parodydama visiems aplinkiniams, kad ji neseniai ištekėjusi. O vakare, jaunikiui atjojus ant balto žirgo, ir dalyvaujant vietiniam maldininkui sanskrito kalba buvo sakomos priesaikos, į ugnį metamos ryžių saujos ir taip linkima sotaus gyvenimo jauniesiems. Vestuvių dovanos jaunavedžiams labai įvairios – daugiausiai dovanojami prabangūs papuošalai ir rūbai.
Paskutinioji vestuvių diena, dar kitaip vadinama Reception day buvo švenčiama privačiame Indijos aukštuomenės klube, į kurį leidimus patekti turi tik Indijos elitas, o priklausymas tokiems ir panašiems klubams kartais yra paveldimas iš kartos į kartą.
Jaunoji, kaip ir visos šios šventės viešnios kasdien vilkėdavo vis skirtingus sarius puoštus auksu, kurių grožiui ir spalvų gausai regis, nebuvo ribų. Svečiai taip pat turėjo paisyti aprangos etiketo, todėl man pačiam, jau atvykus į vestuvių iškilmes reikėjo pasirūpinti iškilmingu vyrišku vestuviniu rūbu – sherwani, kuris dabar guli mano spintoje primindamas kelionę.
Indijoje lankiausi ne pirmą kartą, tad atsiradus skaitytojų, kuriems įdomi informacija apie šią šalį, mielai pasidalinsiu su jais savo žiniomis el. paštu: darius.tolusis@yahoo.com .
