Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 12d. 17:30

Akmeniniai kapai, kuriuose niekas nelaidota, o kerpių rūgštis ėda skitų atmintį

Akmeniniai kapai Ukrainoje, kuriuose niekas nepalaidota
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr. / Akmeniniai kapai Ukrainoje, kuriuose niekas nepalaidota

Ukrainiečiai visus nelygumus neaprėpiamoje stepės lygumoje vadina „mogylomis“. Vertimas – kapais. Čia tikrai ne kapai, tačiau skitų genčių gyvenimo liudininkai. Dar čia yra „akmeninių bobų“ – tai akmenys, kuriuos skitai aptašė ir suteikė žmogišką veidą. Viskas labai įdomu, tačiau galvoje sproginėja mintys – kaip, po galais, kažkam kilo rankos skulptūras ir aukojimo vietas judinti iš vietos?

Netikėtas nuotykis – Ukrainos stepėse aplankyti objektus, kuriuos jie vadina „akmeniniais kapais“. „Mogylomis“ vietiniai vadina praktiškai viską, kad lygioje lyg stalas stepėje yra išsikišęs ir kliūna už akių.

Jeigu horizonte kažkas matosi, tai turėjo būti klajoklių genčių orientyru tūkstančius metų ir puikia erdve žmogaus fantazijai.

Pėsčiomis per gyvatynus

Autobusas važiuoja į stepės gilumą – apie 70 kilometrų nuo Mariupolio. Kelias iki šiol buvo permainingas. Vienas dar nesutvarkytas nuo tankų vikšrų. Kitas jau lygus lyg Kijeve ar Europoje.

Kai žvyrkelis virsta tiesiog lauko takeliu su žalia juosta, autobusas sustoja. Toliau gali judėti tik visureigiai arba lengvieji automobiliai, kurių negaila. Istorikai ir gamtininkai čia dažniausiai rieda motociklais.

Tiesa, dar porą kilometrų gali važiuoti moksleivių ekskursijas vežantys ir barškantys nedideli autobusai. Stepę kerta nedidelis upeliukas ir pastebimai pasikeitusi gamta. Čia visada yra vandens.

Prie upelio pasitinka vietinis reindžeris, šiek tiek primenantis kareivį. Perspėja vaikščioti tik takeliais, nes šiemet labai daug nuodingų gyvačių.

„Sirenki“ – spjaudydama kauliukus paaiškina mergina kariška uniforma.

Vietiniai nuo krūmynų pradeda rauti tamsiai mėlynas uogas ir grūsti į burną. Rūgščios ir traukiančios visą giminę, bet kažkuo ypatingai skanios.

Vienu metu pajunti, kad nebegali nuryti seilių, o gal jų ir nebeliko, tačiau akyse nušvito. Jautiesi lyg kažko stebuklingo užvalgęs. Jei išmanai gamtą, stepėje tikrai nepražūsi.

Pirmiausia prieiname nedidelę sodybą. Kaip paaiškėjo, čia lankosi, o kartais ir gyvena gamtininkai, istorikai ar kitokie tyrinėtojai. Iš jų – dar vienas perspėjimas apie gyvates, kurių viena čia pat žvitriai nuvingiavo. Vadinasi, tiesa!

Skitų palikimas išrikiuotas prie takelio

Reikėtų šiek tiek paaiškinti, kokia čia vieta. Gal vėliau nuo to paaiškės kai kurie dalykai, kurie civilizuotame pasaulyje buvo nesuprantami arba bent jau slepiami.

Stovi du sovietiniai motociklai. Vienas ypač senas, o su kitu dar ir iki Mariupolio galėtum nuriedėti. Už tvoros – stačiatikių koplytėlė. Panašu, kad jos atsiranda visur, kur tik yra bent šioks toks traukos centras. Taip pat pora lauko tualetų. Berniukams, sako, prastesnis.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Akmeniniai kapai Ukrainoje, kuriuose niekas nepalaidota
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Akmeniniai kapai Ukrainoje, kuriuose niekas nepalaidota

Tolumoje jau matosi ir kelionės tikslas – akmeniniai skitų kapai. Tai viena šios ekskursijos dalis. Jei nuo sodybos eisime į priešingą pusę, rasime kitą šios turistinės paslaugos dalį – abipus lauko keliuko išrikiuotas skulptūras, kurias kartais istorikai vadina „akmeninėmis bobomis“. Na, kai kurios jų barzdotos.

Palydovas tikina, kad viena šių skulptūrų, kuri iš pažiūros mažai kuo skiriasi nuo kitų, turėtų skaičiuoti jau pustrečio tūkstančio metų.

Paaiškėja, kad ir tos skulptūros buvo rastos tik dėl to, kad vienintelis vietos mokytojas su savo mokiniais vaikščiojo po šiuos gyvatynus ir ieškojo skitų kultūros likučių.

Už skulptūrų eilės – laužavietė lyg iš kokio fantastinio filmo – aštrios akmens plokštės surikiuotos ratu ir šiek tiek suvirtusios į laužo centrą. Jame pilna kapeikų – lyg ir laimę neša.

Čia palydovas – lyg tarp kitko – prasižioja ir išberia keistą frazę: „šią laužavietę radome už poros šimtų metrų, bet atnešėme čia ir tiksliai sudėliojome kaip buvo.“

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Akmeniniai kapai Ukrainoje, kuriuose niekas nepalaidota
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Akmeniniai kapai Ukrainoje, kuriuose niekas nepalaidota

Paaiškėja, kad ir tos skulptūros buvo rastos tik dėl to, kad vienintelis vietos mokytojas su savo mokiniais vaikščiojo po šiuos gyvatynus ir ieškojo skitų kultūros likučių. Ne mokslininkų ekspedicija?

Na, jei jau kažkas rado, tai atsakinga vietos valdžia sudėliojo prie sodybos, paskyrė atsakingus, nustatė lankymo kainą. Dar padėta ir nemaža girnapusė, akmeninis volas grūdams iškulti. Tiek ir liko skitų didybės?

Lietuvos humanitarinių mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius apie akmenines skulptūras yra užsiminęs. Jis teigė, kad akmeninės bobos yra klajoklių genčių kultūrinis palikimas, kuris gali būti baltų bei vakarų slavų genčių religinių tradicijų atspindys. Mat antropomorfinių akmenų rasta ir mūsų kraštuose.

Truputį keista – jei būtų galėję pakelti tolumoje matomas uolas, būtų ir jas pernešę kur nors – arčiau gero kelio. Beje, kas ten per skitų „mogylos“?

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Akmeniniai kapai Ukrainoje, kuriuose niekas nepalaidota
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Akmeniniai kapai Ukrainoje, kuriuose niekas nepalaidota

Barzdotas ir uniformuotas palydovas, kuris iki paties objekto nelydėjo, tikina, kad ten nieko nepalaidota. Apie laidojimus galėtų byloti V.Vaitkevičiaus minėtos „akmeninės bobos“, kurios galėjo vaizduoti mirusiuosius, o gal ir žymėti laidojimo vietas. Tačiau kas dabar gali pasakyti, iš kurios stepės vietos šios skulptūros paimtos?

Taip pat jis sakė, kad uolos, kurias dabar sparčiai graužia kerpių rūgštis, sudaro didžiulio ovalo formą. Gali būti, jog tai milžiniško priešistorinio vulkano angos žymės.

Panašu, kad tuo metu jie jau nebuvo klajokliai, tačiau buvo išsaugoję įgūdžius šaudyti lanku nuo jojančio žirgo.

Istoriniai šaltiniai teigia, kad skitai buvo klajoklių iranėnų tauta, gyvenusi Vidurio Eurazijos regione. Įtariama, kad ši tauta išnyko tiesiog susiliedama su aplinkinėmis gentimis. Pavyzdžiui, sarmatais.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Akmeniniai kapai Ukrainoje, kuriuose niekas nepalaidota
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Akmeniniai kapai Ukrainoje, kuriuose niekas nepalaidota

Aštuntame amžiuje prieš mūsų erą jie pradėjo stiprėti, o po kelių amžių net sukūrė savo valstybę. Gamino puikius kanapių pluošto audinius, kūreno pirtis, tiekė grūdus graikams ir buvo puikūs prekybininkai. Moterys išmanė kosmetiką iš gamtinių medžiagų.

Tuometinius graikus tai varė iš proto. Gal dėl to apie skitus jie kūrė nebūtas pašiepiančias istorijas. Graikai tyčiojosi, kad skitai dėvi kelnes ir jodinėja. Tuometiniai graikų mokslininkai net aiškino, jog tai nesveika.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje