Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 7d. 21:04

Ž.Norvilaitė-Petersen apie nerimą Mineapolyje: „Bijojom atsibusti ir pamatyti, kad dega namas“

Protestų nusiaubtas Mineapolio miestas JAV 15min tema
„Scanpix“/AP nuotr. / Protestų nusiaubtas Mineapolio miestas JAV

Nors didžiausių neramumų pikas Mineapolyje jau, atrodo, praėjo, net ir toliau nuo riaušių esančiuose rajonuose vis dar sunku atsikratyti baimės atmosferos. Visgi riaušes suvaldyti buvo lengviau nei išgyvendinti įsisenėjusią afroamerikiečių diskriminaciją. Pokalbyje su 15min Minesotos lietuvių bendruomenės pirmininkė Živilė Norvilaitė-Petersen papasakojo, kaip jos rajonas iš saugaus virto pasirengusiu kovai su gaujomis, kaip jautė liepsnojančio miesto kvapą ir kodėl nelygybės problema tokia opi Mineapolyje.

„Viskas keičiasi labai greitai. Bet jau, panašu, esame perėję bjauriausią periodą, kai iš tiesų jautėmės ir nesaugūs, ir pavojuje, – teigė 16 metų JAV gyvenanti lietuvė. – Tikrai buvo labai daug, atrodo, nevaldomų įvykių. Bet paskutines kelias naktis jau miegame šiek tiek ramiau.“

Minesotos lietuvių bendruomenė – nedidelė, bet artima, palaikanti tamprius tarpusavio ryšius. Užsiregistravę bendruomenėje yra apie 200 žmonių, manoma, kad jų Minesotoje iš viso gali būti penkiskart daugiau.

Bendruomenės nariai čia organizuoja renginius, turi lietuvišką mokyklą. Artimai bendravo ir vykstant neramumams – skambinosi vieni kitiems, teiravosi, ar viskas gerai. Pas draugus lietuvius toliau nuo miesto buvo išvykusi ir Ž.Norvilaitės-Petersen šeima, kai baiminosi į jų rajoną ateisiančių gaujų.

JAV lietuvių bendruomenė
JAV lietuvių bendruomenė

Ugniagesiai iš toli stebėjo gaisrus ir negalėjo nieko padaryti

Neseniai į Mineapolį iš kito priemiesčio atsikėlusi Ž.Norvilaitė-Petersen sakė niekada net nepagalvojusi, kad šiame mieste gali įvykti tokie įvykiai – jis atrodė be galo saugus. Tačiau po to, kai po policininko koja, įtariama, užduso prispaustas neginkluotas afroamerikietis George'as Floydas, Mineapolį apėmė masiniai protestai ir naktinės riaušės.

„Situacija labai keitėsi. Jau pirmadienį (gegužės 25 d.) žinojom, kad įvyko nusikaltimas, bet tądien buvo labai blogas oras – stiprus lietus, tad ir protestų nevyko, – pradžią prisiminė pašnekovė. – Antradienį žmonės pradėjo protestuoti. Trečiadienį, kaip dabar kalbama, jau pradėjo žmonės atvažiuoti iš kitų valstijų, kad pasinaudotų tokia situacija.“ Įkarštį protestai ir naktiniai neramumai pasiekė ketvirtadienį-šeštadienį.

Lietuvių bendruomenės pirmininkė prisipažino, kad šeimoje paprastai nežiūri vietos žinių, bet dabar kasdien sekdavo visus įvykius. Neramumai neapėmė viso miesto – jie koncentravosi viename rajone, tad net ir patys miestiečiai visą destrukciją daugiausiai matė tik iš žinių reportažų.

„Žinios dažnai tiesiogiai transliuodavo, kas vyksta gatvėse. Trečiadienį-šeštadienį vaizdai buvo tokie, kad didelės minios žmonių nekontroliuojamai siaučia. Rodydavo, kaip žmonės įsibrauna į verslus, daužo. Tiesiogiai matai – kaip jie, pavyzdžiui, braunasi į paštą. Daužo langą, lenda, ima siuntas, dėžes“, – pasakojo Ž.Norvilaitė-Petersen.

Daug verslų sudegė net be jokio bandymo juos gesinti - ugniagesiai negalėjo patekti.

Labai keistas jausmas, prisiminė lietuvė, tiesiogiai stebėti, kaip daužomos vitrinos, kaip dega policijos nuovada. „Ir pirmas kelias naktis niekas gaisrų negesino. Nebegesino dėl to, kad ugniagesiai negalėjo saugiai privažiuoti. Net ir jie iš tolo žiūrėjo“, – pasakojo moteris. Daug verslų sudegė net be jokio bandymo juos gesinti, gelbėti.

Pirmosiomis neramumų dienomis visiškai nesimatė ir policijos pareigūnų. „Buvo žurnalistai gatvėse, jie mums viską rodė tiesiogiai, bet policija niekur nedalyvavo. Iš pradžių atrodė tai gal ir logiška – kam erzinti, nes juk dėl policijos ir kilo viskas. Bet paskui pradėjom galvoti – kur pareigūnai? Kodėl niekas nestabdo žmonių? Kodėl niekas nekontroliuoja?“, – prisiminė Ž.Norvilaitė-Petersen.

Živilė Norvilaitė-Petersen
Živilė Norvilaitė-Petersen

Gegužės 29-oji, penktadienis, buvo tikriausiai blogiausia naktis Mineapoliui. Lietuvė pasakojo, kad tąnakt buvo sukelta daugiausiai negesinamų gaisrų, buvo daugiausiai įsilaužimų į verslus. „Bet jie nesilaužė į privačius namus, – atkreipė dėmesį ji. – Lauždavosi į verslus, grobdavo iš jų. Kartais net negrobdavo – tik išdaužydavo ir nueidavo tolyn. Tiesiog chuliganizmas.“

Naktimis siautę nepuldinėjo ir žmonių – nors kai kurios Mineapolio gatvės atrodė lyg karo zona, nėra nei žuvusių, nei rimtai sužeistų. Tačiau Lake gatvę būtų sunku atpažinti – Ž.Norvilaitės-Petersen teigimu, sunaikintos kelios mylios.

„Ketvirtadienį, penktadienį nubusdavom, ir kadangi langai atidaryti – jausdavom dūmų, gaisro kvapą. Nematydavom visos tos destrukcijos, bet kvapą jausdavom“, – prisiminė lietuvė.

Rengėsi blogiausiam – tvėrė rajono gatves, budėjo

Matydami prastėjančią situaciją, veiksmų ėmėsi ir rajono gyventojai. „Nes policijai juk nepaskambinsi – tai žmonės patys save ėmė saugoti“, – aiškino pašnekovė. Kaimynai pradėjo tartis, strategiškai galvoti, kaip apsaugoti savo namus, jeigu gaujos pasiektų rajoną. Žmonės savo automobiliais blokavo gatves, atsirado savadarbės barikados. Gyventojai būrėsi į savanorių grupes, besikeisdami naktimis vaikščiodavo gatvėmis ir stebėdavo situaciją.

„Mes nedalyvavom, nes turim mažų vaikų, bet sėdėjom su vyru naktį virtuvėje ir matėm – vis poromis praeina kaimynai, su žibintuvėliais, apžiūri tvoras, apžiūri, ar niekas nepasikeitę“, – prisiminė pašnekovė.

Neramumai Mineapolyje ir Živilės namai
Neramumai Mineapolyje ir Živilės namai

Lietuvės šeima taip pat namuose ėmėsi atsargumo priemonių. Pavyzdžiui, žarna visada buvo prijungta prie vandens – jeigu staiga tektų gesinti gaisrą. Šiukšlių konteineris patrauktas toliau nuo namo, kad jeigu būtų padegtas, nesukeltų grėsmės.

„Mąstymas persiorientavo į kažkokį kovinį, išgyvenimo. Šita trauma, man atrodo, dar visiems ilgam liks“, – apie nuolatinį nerimo jausmą pasakojo ji.

„Aš gyvenu pakankamai gerame rajone, ir buvo labai keista matyti, kaip šitoks rajonas, kur jautiesi visiškai saugus, pasidarė visiškai nesaugus“, – sakė Ž.Norvilaitė-Petersen.

Laimei, neramumai iki rajono ir neatklydo. „Bet jautėm gaisrų kvapą, girdėjom kariuomenės sraigtasparnius“, – prisiminė ji. Kariai iš oro mieste ieškodavo siautėjančių gaujų. Pirmą kartą Minesotos istorijoje buvo pašaukti visi 7 tūkst. savanorių karių.

„Scanpix“ nuotr./Protestai Mineapolyje
„Scanpix“ nuotr./Protestai Mineapolyje

Nusprendė palikti namus: „Nenorėjom atsibusti ir pamatyti, kad dega namas“

Savaitės pabaigoje sustiprinus pajėgas, galiausiai ir pradėta atsiimti kontrolė iš riaušininkų. „Kai pagaliau susiorientavo, kaip suburti kariuomenę, policiją, visus – šeštadienį jau pamatėm, kad gaujos pradedamos kontroliuoti. Net buvo padedama ugniagesiams pasiekti gaisrus“, – pasakojo Ž.Norvilaitė-Petersen.

Visgi nežinodama, ar neramumai negali atsiristi iki jų rajono, Ž.Norvilaitės-Petersen šeima šeštadienį paliko namus – apsistojo pas lietuvius draugus toliau nuo Mineapolio. Matė, kad kasdien situacija blogėja, o šeštadienio ryte dar ir gubernatorius įspėjo, jog tą naktį laukiama didžiausio gaujų aktyvumo.

„Nusprendėm, kad nenorim vidury nakties atsibusti ir pamatyti, kad dega namas, – aiškino moteris. – Nežinojom, į kurią pusę gaujos mesis. Čia privažiavo visokių žmonių, kurie šiaip Minesotoje negyvena.“

„Labai baisi situacija buvo. Susikrovėm viską – pasus, grynuosius, šiek tiek rūbų, ir užrakinom duris. Nežinojom, į ką grįšim po nakties“, – prisiminė Ž.Norvilaitė-Petersen.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestų nusiaubtas Mineapolio miestas JAV
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestų nusiaubtas Mineapolio miestas JAV

Praleidę naktį pas draugus ir per žinias stebėdami, kad pareigūnams bei kariams visgi pavyksta sėkmingai susidoroti su neramumais, šeima nusprendė grįžti namo. „Bet ta baimė, šokinėjimas nuo kiekvieno vartų ar langų užsidarymo garso vis dar neapleido“, – prisipažino ji.

Nežinojom, į ką grįšim po nakties, – prisiminė Ž.Norvilaitė-Petersen.

Dėl neramumų kuriam laikui mieste buvo įvesta ir komendanto valanda. Ž.Norvilaitės-Petersen šeimos gyvenimo ritmo tai nepakeitė, tik ji pastebėjo, kad tai dar geriau atskleidė, kaip pasikeitė atmosfera.

„20 val. prasidėjus komendanto valandai, jeigu važiuoja pro šalį mašina, jau pradedi galvoti – kas čia važiuoja? Iškart atsiranda nerimas“, – pasakojo ji.

Dabar situacija Minesotoje, panašu, vis rimsta, komendanto valanda irgi atšaukta. Ž.Norvilaitės-Petersen teigimu, dabar neramumai didesni kitose JAV vietose. „Pastarąsias naktis jau žymiai ramiau. Mes viską skaičiuojame naktimis. Dienomis yra viskas gerai, tik naktį, kai saulė nusileidžia, bijom, kas įvyks“, – dalijosi lietuvė.

Tačiau jau kelias paras mieste nebėra didesnių gaisrų, išpuolių. Dienomis vis dar vyksta protestai, mitingai – bet jie kaip ir buvo taikūs pradžioje, taip ir dabar.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas Mineapolyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas Mineapolyje

Lietuvių bendruomenės Minesotos pirmininkės žiniomis, per neramumus lietuviai ar jų verslai nėra nukentėję. Dauguma jų gyvena priemiesčiuose, užmiestyje – situaciją stebėjo tik iš šalies. „Tik emociškai, morališkai nukentėję“, – prisipažino ji.

Neaiškių grupuočių žala „Black Lives Matter“ judėjimui

Ž.Norvilaitė-Petersen pabrėžė, kad nereikia painioti dviejų grupių žmonių – taikių protestuotojų ir naktimis siaučiančių naikintojų bei riaušininkų.

„Labai svarbu nemalti į vieną, akcentavo ji. – Aišku, gal maža dalis yra ir tų pačių žmonių, bet dabar jau po truputį aiškėja – žmonės atvažiavo į Minesotą iš visiškai kitų valstijų, jie priklauso anarchistinėm, alternatyviom grupuotėm, nusistačiusiom prieš valstybę, įvairiom skaitmeninėse platformose susibūrusiom grupėm. Jie ginklus nešioja bet kur, nori kažkokio antro pilietinio karo, yra visiškai nepažįstamos grupės mineapoliečiams.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestai Mineapolyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestai Mineapolyje

Moters teigimu, tokie atvykėliai tikriausiai pamatė progą pasinaudoti masiniu piliečių nepasitenkinimu ir taip imtis savo tikslų įgyvendinimo. Kalbama, kad jie į miestą atvežė ir sprogmenų, dalijo juos vietiniams, ragino atakuoti pareigūnus, viską tiesiogiai transliuodavo ir feisbuke, o tuomet tiesiog pabėgo iš valstijos.

„Man gaila „Black Lives Matter“ judėjimo, nes jis dabar malamas į tuos pačius agresyvius, destrukcinius veiksmus, kurie čia vyko, – Ž.Norvilaitė-Petersen ji. – Reikia atskirti: dieną vyko taikūs masiniai protestai, o kas kita – kas vyko naktį.“

Nelygybė – ir iš norėjimo vengti opių temų

„Tai labai opi problema, – paklausta apie rasizmą Minesotoje sakė lietuvė. – Mes to nepatiriame, nes dauguma lietuvių čia yra baltaodžiai, bet tai labai opi problema. Aš dirbu sveikatos sistemos srityje ir matau – ta nelygybė net dėl priėjimo prie sveikatos sistemos, prie teisingumo sistemos visada labai aiškiai matoma tarp skirtingų rasių.“

Minesotos gubernatorius paprašė atlikti visuotinį, gilų tyrimą policijos departamente, kuris padėtų atrasti sistemines problemas dėl juodaodžių diskriminavimo.

Zumapress/Scanpix nuotr./Black Lives Matter protestas
Zumapress/Scanpix nuotr./Black Lives Matter protestas

„Bet juk tie duomenys yra prieinami ir dabar – net žurnalistai jau juos skelbė, kad brutali jėga yra 6 kartus naudojama dažniau prieš juodaodį, o ne baltaodį nusikaltėlį, – teigė Ž.Norvilaitė-Petersen. – Tai yra žinoma ir yra labai įsisenėję.“

Didelė problema yra ir tai, kad visuomenė nemoka kalbėti apie šią problemą. „Nežinom, ką šita tema sakyti. Jeigu nesi juodaodis, nežinai nei kaip kalbėti, nei ką daryti, kad situacija būtų geresnė, – kalbėjo Ž.Norvilaitė-Petersen. – Jeigu nesi jų vietoje, sunku viską suprasti, artikuliuoti problemas.“

„Aš irgi save galiu priskirti tai grupei žmonių. Matau negerovę, bet nežinau, kaip ją pakeisti, ko imtis. Deja, esu tik pasyvi stebėtoja, – pripažino ji. – Tokių žmonių, manau, yra dauguma – ir dėl to būtent niekas ir nesikeičia“.

Amerika yra unikali ta prasme. Atrodo, lygių galimybių šalis, bet jos tikrai labai nelygios, – pripažino lietuvė.

Nors JAV vis supurto masiniai protestai dėl rasinės nelygybės, Ž.Norvilaitė-Petersen pastebėjo, kad šįkart jie išsiskiria visuomenės, įstaigų reakcija. Pavyzdžiui, miesto mokyklos ir parkai paskelbė nutraukiantys bendradarbiavimą su Mineapolio policijos departamentu – vyksiantiems renginiams bus samdoma privati apsauga, o ne kreipiamasi į policiją.

„Organizacijos pradeda rodyti savo poziciją, – atkreipė dėmesį ji. – Jos sako – mums reikia pokyčių, o kol jūs nepasikeisit, mes nebenorim jūsų paslaugų. Tai yra nauja.“

Protestai, jos manymu, galbūt ir išmokys pačius žmones kalbėtis apie opius dalykus, nevengti skaudžių temų. Tuomet tai gali vesti ir prie konstruktyvių sprendimų, kaip mažinti nelygybę.

„Amerika yra unikali ta prasme. Atrodo, lygių galimybių šalis, bet jos tikrai labai nelygios, – pripažino lietuvė. – Ir odos spalva, ir tavo pašto kodas dažnai nulemia, kokias tu turi galimybes.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje