Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 17d. 11:35

1200 km žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ dienoraštis: Jurbarkas – Smalininkai (17 km)

1200 km žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ dienoraštis: Jurbarkas – Smalininkai (17 km) Žalias
1200 km žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ dienoraštis: Jurbarkas – Smalininkai (17 km)

Įspūdžiais ir patyrimais dalinasi žygeivis Gintaras Digaitis, nuotraukos organizatorių ir žygeivių. Kalba neredaguota.

62 diena
Spalio 16 d
Jurbarkas – Smalininkai (17 km)

Esu Gintaras, naujas žygio dalyvis. Jau kurį laiką stebėjau atsiliepimus apie šį žalią nuotykį ant draugės Andželikos facebook sienos. Ir žygiui artėjant į pabaigą pagaliau mečiau viską ir nusprendžiau kelioms dienoms prisijungti ir patirti bent kažką panašaus…
Šiukšles žinoma esu rinkęs jau ir anksčiau, kartą išėjau į mišką pasivaikščiot ir grįžau su kalnu šiukšlių, kurias vos galėjau panešt, negana to grįžau dar kartą surinkt ir tas, kurių jau nepaėmiau pirmu kartu…

Važiuodamas namo pamenu galvojau „Kas su manimi negerai, kad išėjau į mišką lengvai pasivaikščiot pramogai, o grįžau lyg darbinis arklys vilkdamas kalną svorio? Na ir pradėjau stebėt mintis ir oho – ką radau. Tai, kad rinkdamas jas jaučiausi lyg geresnis, paslapčia jaučiau neapykanta šiukšlintojams, o aš va toks šviesuolis...“ Vos pastebėjęs tai atsipalaidavau, pajaučiau dėkingumą tiems žmonėms, kad leido man pasijaust tokiam ryškiam supratau, kad nesu niekuo už juos geresnis ir šiukšlės man dingo iš horizonto ilgam, iki šio žygio, bet ir čia pataikiau į poilsio dieną pasirodo, na ir gerai sau galvoju, galima gi išgyvent ir be atliekų, o patirtys įdomios, vakarienė, stebiu kokie unikalūs žmonės čia susirinkę, vienas jų veganas su savo išrankumu padavėjai pasakoja ko jam nedėt į lėkštę, tuo tarpu kitų veidai spindi šypsenom ir juokas galiausiai užvaldo supratus, kad ten išimt teks beveik viską, liks tik „bulka“. Gerai jau gerai – aš nuo šiol jau nebeveganas, dėkit tą sūrį jau ir vėl pasipila juokas.

Kai prisijungiau nujaučiau, kad bus linksma, taip ir buvo…

Vakare Dovilė grojo kanklėmis, prisėdau šalia ir mėgavaus kiekvienu virpesiu, rodos buvau trumpam kažkur išskridęs, ten kur dar niekada nesu buvęs, taip tikra, gražu ir suprantu, kad jau vien dėl to buvo verta prisijungt, o kas dar manęs laukia?

Kristina jau kurį laiką moko Mantrimą piešt, piešia butelį, iš kur tiek kantrybės pagalvojau… štai jau ne tik muzikai, bet ir menui šiame žygyje vietos užtenka, kas toliau? Šokiai? Esu matęs, kaip Andželika šoka festivalių metu, bet ar ji šoka čia?


Ryte t.y. penktadienį prie mūsų prisijungė dar viena dalyvė iš Kauno Inga, spėjo dar ir papusryčiaut kartu… stebėjausi kaip lengvai viskas vyksta, užtenka noro žygiuot kartu.

Pajudam sutartu laiku, žygiuojam pro Grybo muziejų ir užsukam vidun. Čia prie mūsų prisijungė dar vienas dalyvis iš Vilniaus Saulius, jo gimtinė Jurbarke iš jo sužinome legendą apie medkirčius Jurą ir Barkų, kurie besimėtydami vienu kirviu per upę ir suteikė šiai vietovei pavadinimą.

Muziejuje trumpas pasakojimas apie Grybą, skulptūras, miniatiūras, vitražus… Trumpa ekskursija.

Judam toliau link Smalininkų. Gaunu nešt „Ciklopą“ vardu Liudas, kuris gyvena gertuvės vandenyje, prisemtame dar Baltijos jūroje, ten jį ir grąžins… Prasideda „linksmoji“ dalis, keliaujam rinkdami viską, kas pasitaiko pakelėse, o ten daug visko. Galiausiai Dovilė pasuka į miško keliuką, ten nugirdau vieno dalyvio nuomonę apie ką tik matytas padangas, kad už jų sąmoningą išmetimą miške, turėtų būt skiriama mirties bausmė. Tyliai su juo nesutinku, bet į diskusiją nesiveliu.
Kol pietaujame miške ant kelmo, paėjęs toliau į mišką, darau video, pasakoju, kad padangas išmeta žmonės, kuriems iki sąmoningumo dar toli… todėl ir bausmė jiems tokia būt per griežta.

Žygiuodami toliau pastebime miške du gražius fotelius, mintyse sukasi sistema, kaip padaryt, kad surinkt būtų galima ir stambiagabarites šiukšles, fotelius, lovas, padangas ir visa kita iš gamtos… Mintyse taip viskas paprasta, vieni fiksuoja šiukšles ir kelia fotografijas su gps koordinatėm ant žemėlapio, o kiti jas surenka įkeldami švarios gamtos foto… Belieka sugalvot – kas tie kiti?

Smalininkai mus pasitinka šiltais saulės spinduliais ir baltai sužymėtomis liepomis. Rūšiuojant šiukšles apima keistas jausmas, pašnekesiai apie galimą taršos mažinimą priverčia susimąstyti. Kiek daug vienkartinių pakuočių, kurios atlieka vienkartinę funkciją ir ilgam nugula kur nors pamiškėje.

Ryt, šeštadienį, prisijungs dar devyni žygeiviai, nekantrauju pamatyt, įdomu pabendraut, išgirst kodėl jie čia, kas visus mus sieja, ką ant kelio rasim ir vienas kitame atrasim?

Už priėmimą nakvynei dėkojame Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos bendrabučiui.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

00:14
01:53
23:12

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje