Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 22d. 19:53

15+ įdomių vietų važiuojant alternatyviu keliu pajūrio link – aplenkiant Kauno spūstis

Labūnavos dvaro bokštas
Indrės Bungardaitės / 15min nuotr. / Labūnavos dvaro bokštas
Jau trečiadienį didelė dalis Vilniaus pajudės pajūrio link. Joninės, karštis, jūra, tikriausiai ir susikurtas ilgasis savaitgalis žada smagų poilsį. Kad jį kuo mažiau gadintų stovėjimas spūstyse, kelininkai rekomenduoja aplenkti Kauną, kuriame vykdomi intensyvūs kelio remonto darbai.

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija jau mėnesio pradžioje įspėjo, kad dėl magistraliniame kelyje ties Kaunu vykdomų darbų ribojamas automobilių eismas, todėl savaitgaliais ir piko metu formuojasi automobilių spūstys.

Keliaujantiems iš Vilniaus į pajūrį rekomenduojama rinktis alternatyvų maršrutą – per Musninkus, Jonavą, Kėdainius.

LAKD iliustr./Lietuvos automobilių kelių direkcija siūlo rinktis alternatyvų kelią pajūrio link
LAKD iliustr./Lietuvos automobilių kelių direkcija siūlo rinktis alternatyvų kelią pajūrio link

Kad kelionė neprailgtų ir nebūtų tokia nuobodi, štai 15+ vietų šiame kelyje, kur verta stabtelti ir pramankštinti kojas bei pamatyti šį tą išskirtinio.

Beje, jeigu visgi nuspręsite rizikuoti ir vykti tradiciniu keliu, tai ir aplink ją gausu įdomybių. Jų sąrašą rasite čia: Išsukus iš A1 autostrados: 16 vietų, kurias verta pamatyti

PadaliųČiobiškio keltas

PamatykLietuvoje.lt nuotr./Čiobiškio - Padalių keltas
PamatykLietuvoje.lt nuotr./Čiobiškio - Padalių keltas

Tai srovės varomas lyninis keltas, kuriame nėra nei motorų, nei irklų. Tik tvirtas plieninis lynas prilaiko keltą, o galinga Neries upės srovė nuneša jį į kitą krantą. Neabejotinai unikalus Lietuvos technikos paminklas, jau daugiau nei 85 metus žavintis keliautojus savo išskirtinumu. Vienu metu gali persikelti du automobiliai, kelto kaina – 5 Eur vienam.

Istoriją, kaip atsirado vienintelis bemotoris keltas Lietuvoje, iš paties keltininko Gedimino Dzeventausko lūpų skaitykite čia: Trečios kartos keltininkas Gediminas: Lietuvoje esu vienintelis toks.

Čiobiškio urvas

PamatykLietuvoje.lt nuotr./Čiobiškio urvas
PamatykLietuvoje.lt nuotr./Čiobiškio urvas

Ženklo urvo link nėra, tai pravartu nusistatyti tikslias koordinates – 54.966655, 24.650364. Beveik 10 metrų gylio urvas unikalus visoje šalyje – jis vienintelis Lietuvoje yra kvarterio, prieš 1,8 mln. metų prasidėjusio geologinio periodo, dariniuose.

Viduje iš pažiūros du kambariai – tarpusavyje susisiekiančios landos. Ties įėjimu jų aukštis siekia apie pusantro metro, traukiant gilyn urvas žemėja, išsišakoja į mažyčius koridoriukus. Geologai įspėja, kad urvo skliautas gali užgriūti, tad būkite itin atsargūs.

Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

checkinlithuania.com nuotr./Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
checkinlithuania.com nuotr./Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Gegužinės kaime stovi įspūdinga akmeninė bažnyčia. Jos pamatai buvo pašventinti dar 1909 m., tačiau Pirmasis pasaulinis karas buvo sustabdęs darbus, statyba atnaujinta tik 1928 m. Bažnyčia iš tašytų akmenų galiausiai buvo pašventinta 1932 m. Ji dabar vadinama vienu įspūdingiausių istorizmo laikotarpio sakralinės architektūros statinių Kaišiadorių vyskupijoje.

Kaip rašo tinklaraštis checkinlithuania.com, bažnyčios kieme stovi informacinis stendas, aprašantis istoriją, kaip partizaninio karo metais joje buvo įrengta partizanų slėptuvė. Panašu, kad daugiau nei 100 metų nugyvenusi bažnyčia galėtų daug įdomių dalykų papasakoti.

Perelozų Viešpaties Kryžiaus sentikių cerkvė

Visai netoli nuo Gegužinės bažnyčios galima išvysti dar vieną išskirtinę gražuolę – sentikių cerkvę Perelozuose. Medinė dvibokštė cerkvė suręsta ant akmeninių pamatų, o pačios architektūra, detalės iš tiesų traukia akį. Cerkvės – senovinio rusų stiliaus, itin puošni, dailinta ornamentais. Gali ilgai akimis lakstyti po įvairias eksterjero detales.

Jonavos geležinkelio tiltas

„Wikimedia Commons“/Matasg nuotr./Jonavos geležinkelio tiltas
„Wikimedia Commons“/Matasg nuotr./Jonavos geležinkelio tiltas

Dabar rekonstruojamas tiltas – neabejotinai vienas įspūdingiausių šalyje. Tiltą per Nerį sprogdino tiek rusai Pirmojo pasaulinio karo metu, tiek vokiečiai Antrojo. Daugiau nei 200 metrų ilgio tiltą sudaro galingos geležinės konstrukcijos, besiremiančios į 3 iš plytų pastatytas atramas. Reikšmingas istorinis akcentas yra išlikęs Neries upėje sugriauto tilto tauras.

Skarulių Šv. Onos bažnyčia

Pravažiavus tiltą jau galima iš toliau pastebėti į dangų kylančią išskirtinės išvaizdos bažnyčią Skaruliuose, kuri tebestovi dabar jau pramoniniu virtusiame rajone. Tai yra viena autentiškiausių bažnyčių visoje šalyje, išlaikiusi ir seniausią medinį altorių Lietuvoje.

Kaip yra rašęs Rytis Sabas, knygos „Gaono kodas“ autorius, jį pribloškė jau vien šių maldos namų fasadas. „Ant jo kukliai prilipęs Jeruzalės kryžius, virš jo – dešimties Dievo įsakymų lentelių simboliai, kuriuos dažniau pamatysi ant sinagogos nei ant katalikų bažnyčios. Supratau, kad tai ypatinga vieta“, – pasakojo jis.

Daugiau skaitykite čia: Unikalieji Skaruliai: Jonava, senesnė už Jonavą

Mažųjų Žinėnų piliakalnis

Gamtiniu atžvilgiu tai viena įspūdingiausių vietų Jonavos rajone. Upės paplautame piliakalnio šlaite atsiveria 43 m aukščio skardis su puikiu vaizdu į Neries slėnį ir salas.

Žeimiai

Žeimių miestelis garsėja turtinga ir gilia istorija. Kaip rašo tinklaraščio „Vieškeliu dundant“ autorė Ada Alejūnaitė, jame tebestovi gausybę kilmingųjų regėjusi dvaro sodyba, grakščioji Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia, o pats miestelis dar vadinamas seniausiu protestantizmo židiniu Lietuvoje.

Itin dekoratyvūs XIV a. Žeimių dvaro rūmai yra gaivinami, tvarkomi, čia vyksta ir kultūriniai renginiai.

Kėdainių senamiestis

Jeigu reikėtų rinkti gražiausią Lietuvos senamiestį, Kėdainių senieji pastatai galėtų drąsiai konkuruoti su gerokai dažniau apžiūrimais Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. Senamiestyje išlikę nemažai vertingų gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stiliaus bruožų turinčių pastatų, kurie stebina spalvų ir originalių detalių įvairove.

Jeigu neturit laiko, bent jau stabtelkite Didžiosios Rinkos aikštėje ir apsukite ratuką iki Džiazo gatvės, kuri nustebins gatvės menu. Jeigu jau praalkote, sukirskite Kėdainių blynų – bulvinių blynų su mėsa – ir pamatykite prie geležinkelio stoties stovintį minaretą.

Labūnavos dvaro bokštas

Vidury laukų išlikęs išskirtinės išvaizdos, kulkų suvarpytas raudonų plytų bokštas man prieš kelerius metus tapo bene labiausiai nustebinusiu objektu kelionėse po Lietuvą. Jo storos (1 m) šešių metro aukščio mūro sienos saugo ir tragiškos istorijos atminimą.

1946 m. gruodžio 24 d. vakarą pas čia gyvenusias Derbutų ir Šimkūnų šeimas švęsti Kalėdų atėjo 11 partizanų ir jų šeimos narių. Ryte bokštas buvo apsuptas. Nors susišaudymas tęsėsi penkias valandas, visi partizanai (išskyrus išdavikus), jų artimieji ir bokšte gyvenę vyrai buvo nukauti.

Plačiau apie Kalėdas 1946 m. Labūnavos dvaro bokšte ir partizanų žūtį skaitykite čia.

Josvainių kabantis tiltas

Algimanto Barzdžiaus nuotr./Josvainių kabantis tiltas
Algimanto Barzdžiaus nuotr./Josvainių kabantis tiltas

Anksčiau jau kone avarinės būklės buvęs tiltas prieš kurį laiką seniūnijos jėgomis buvo sutvarkytas. Daug kabančių tiltų Lietuvoje būna gerokai sutvirtinti, tačiau šis – tikras „beždžionių“, einant smagiai siūbuoja.

Šaravų ąžuolas

Apmaudu, kad vienas seniausių ir storiausių Lietuvos ąžuolų jau yra virtuolis. Kaip rašė „Rinkos aikštė“, daugiau kaip pusę tūkstantmečio gyvenęs galingas medis, pasidavęs vėjo šuorui, atgulė į lietaus prisodrintą Šaravų miško žemę. Ten jis ir liks – nepaliestas, nejudinamas, pagarbiai ir oriai miškui atiduos save, kaip gamtos ir buvo numatyta.

Tad nors stovinčio milžino nepamatysite, bet galima jo mastą ir didybę suvokti atsistojus jau prie gamtos stichijai pasidavusio galingos istorijos ąžuolo kamieno.

Lietuviškoji „Europa“

Reda ir Rokas Zarauskai
Reda ir Rokas Zarauskai

Jonavos rajone įmanoma per porą valandų apkeliauti pusę Europos, juokauja Jonavos turizmo informacijos centras. Čia įsikūrę kaimai pavadinimais Londonas, Paryžius, Šveicarija, Venecija. Manoma, kad tokius vardus gyvenvietėms suteikė XIX a. jas valdę dvarininkai pagal panašumus į minimas Europos vietoves – ant kalno įsikūrusio kaimo peizažas priminė Šveicariją, o nuolat potvynių apsemiamas valdas pavadino Venecija.

Smagią idėją galite pasiskolinti iš kauniečių poros Redos ir Roko Zarauskų. Praėjusiais metais negalėdami išvykti į povestuvinę kelionę į Kubą, jie prie Venecijos, Šveicarijos, Londono ir Paryžiaus surengė fotosesijas – kiekvienai vietai sumanydami vis kitą idėją.

Jų istoriją prisiminkite čia: Nuotaikingas kauniečių medaus mėnuo – pora surengė fotosesiją Europoje, neišvažiuodama iš Lietuvos

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje