Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 27d. 22:08

15min skaitytojai rekomenduoja: 10 vaizdingiausių vietų Lietuvoje

Vaizdingiausios Lietuvos vietos
Vaizdingiausios Lietuvos vietos

Kur yra vaizdingiausia Lietuvos vieta? Kur akys apraibsta nuo grožio, o nuotraukos būna ypač įspūdingos?

To 15min kelionių rubrika „Pasaulis kišenėje“ paklausė savo skaitytojų feisbuke, o vienam iš atsakiusiųjų padovanojo bilietus į pagaliau šią vasarą sugrįžusio laivo „Raketa“ reisą iš Nidos į Kauną.

Sekite „Pasaulis kišenėje“ feisbuke ir dalyvaukite būsimuose konkursuose.

O štai kokias vaizdingiausias Lietuvos vietas rekomenduoja 15min skaitytojai:

Kadagių slėnis

„Kadagių slėnis – tai valstybinės reikšmės gamtos paminklas. Vaikštant šiuo pažintiniu taku atsiveria Nemuno ir Dabintos salos panorama. Savo grožį atveria kerinčios atodangos. Tai vienas įspūdingiausių pažintinių takų Lietuvoje su nuostabiausiais vaizdais“, – Gilmina Spurytė.

Arlaviškių kaime (Kauno r.) virš Kauno marių skardžio vingiuojantis Kadagių slėnio takas 2016 m. išrinktas gražiausiu Lietuvoje pažintiniu taku. Nuo jo atsiveria išplatėjusio Nemuno ir Dabintos salos panorama, Ronakalnio atodanga ir net 5 ha ploto unikalus Lietuvoje kadagynas, pripažintas valstybinės reikšmės gamtos paminklu. Kai kurių beveik šimtamečių kadagių aukštis siekia net 12,5 m.

Pastaraisiais metais ši vieta tapo labai populiari tarp romantiškų pasivaikščiojimų mėgėjų, įspūdingų „asmenukių“ ir vestuvių fotografų. Be to, dėl ypatingų kadagių išskiriamų eterinių aliejų oras šioje vietoje yra itin tyras, natūralios medicinos žinovų teigimu, net gydantis. Todėl rekomenduojame lankantis čia neskubėti ir neapsiriboti vien gražiu panoraminiu vaizdu.

Nida

„Gražiausia vieta man visada buvo – Nida. Kur bepažvelgsi, visur grožis – nameliai, kopos, jūra, marios...“, – Lina Belousova.

„Nida – pati gražiausia vieta Lietuvoje. Pirmą kartą Nidą aplankiau su vyru, pažymėdami mūsų medaus mėnesį. Nuo tos dienos Nida užėmė didelę vietą mano mūsų širdyse, į kur noriu vis sugrįžti“, – Roberta Cibulskytė-Bruneckienė.

Nida – ne tik lietuvių, bet ir užsienio svečių be galo pamėgtas Lietuvos kampelis. Jauki senovinė medinė architektūra, visoje Europoje pripažinimo sulaukusi pakrantė, įspūdingosios kopos...

Nida jau gerai pažįstama, bet čia atsirado ir naujovių. Aplink atnaujinta dešimtys pajūrio takų, kyla laiptai ant įspūdingo aukščio Preilos kopos. Ant pasakiškai skambančių vietų – Avino kalno, Meškos galvos ir ties kormoranų perimviete – įrenginėjamos naujos regyklos, nuo kurių atsivers nuostabūs Neringos vaizdai.

Didžiausia šių metų naujiena – atsiveriantis Nidos švyturys. Nuo jūreiviams kelią rodančio 29 metrų bokšto atsivers įspūdingas Kuršių Nerijos kraštovaizdis.

Sartų apžvalgos bokštas

„Vaizdas nuo Sartų apžvalgos bokšto!“, – Sergejus Timofejevas.

Visas Sartų ežero grožis bei prieš tūkstančius metų ledynų suformuotas Sartų regioninio parko kraštovaizdžio reljefas atsiveria iš Sartų ežero apžvalgos bokšto, stovinčio Baršėnų kaime, Rokiškio rajone, Sartų regioninio parko teritorijoje. 2006 m. jis pastatytas privačiomis lėšomis. Bokšto aukštis – 33 metrai.

Sartai – ketvirtas pagal dydį ežeras Lietuvoje. Didžiausias ežero plotis – 950 metrų, vidutinis – 500 metrų. Kranto linija vingiuoja beveik 80 kilometrų. Ežere yra 7 salos. Didžiausia sala yra 6,5 hektaro ploto.

Ventės ragas

„Ventės ragas – nuo mažens ši vieta man asocijavosi su gamtos grožiu ir vidine ramybe“, – Roberta Cibulskytė-Bruneckienė.

„Kuršių marios ties Ventės ragu. Tai neįstabus vandens ir vėjo kovų reginys. Vaizdai, garsai, kvapai – ten nerealūs!“, – Rasa Malkevičienė.

Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties – Ventės rago ornitologijos stoties. Čia rasite ir vieną seniausių Lietuvoje išlikusių švyturių. Nuo švyturio apžvalgos aikštelės matosi plati Kuršių marių panorama, Kuršių Nerija, Rusnės sala.

Pažaislis

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pažaislio vienuolynas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pažaislio vienuolynas

„Kauno Marių regioninis parkas, tiksliau Pažaislis. Nuostabusis paveldo paminklas su puikiais vaizdais. Vaikštant Pažaislio Taikos kalno papėdėje atsiveria kerintis Marių regiono parko peizažas, nuolat stebinantis įvairiausiais gamtos grožiais“, – Virginija Kasp.

Kauno marių regioninis parkas ypatingas savo istorine patirtimi ir gamtos apsuptimi. Daugiau nei prieš 50 metų atsiradusios Kauno marios tarsi į vieną krantų virtinę suvėrė daugybę įspūdingų gamtos ir kultūros paveldo objektų, kurie šiandien traukia lankytojų akį ir žadina jų smalsumą.

Kauno marių pakrantėje ant kalvos stūksantys Pažaislio bažnyčia su vienuolynu pripažinti gražiausiu Šiaurės ir Rytų Europoje brandžiojo baroko architektūros šedevru. Turistų pamėgta vieta pribloškia grožiu, nustebina istorija ir ypatinga atmosfera.

Nemuno ir Neries santaka

Karolinos Stažytės nuotr./Kauno santaka
Karolinos Stažytės nuotr./Kauno santaka

„Kauno miesto širdis, dviejų didžiųjų Lietuvos upių glėbys – Nemuno ir Neries santaka“, – Rūta Ma.

Santakos parką supa unikalūs istoriniai objektai – Kauno pilis, Šv. Jurgio bažnyčia ir vienuolyno pastatai, kiek toliau įsikūrusi kunigų seminarija ir Kauno arkivyskupijos kurija.

Parkas itin pamėgtas kauniečių ir miesto svečių, kaip pasivaikščiojimų, sporto, piknikų, fotosesijų, asmenukių („Selfių“), piršlybų ir vestuvių po atviru dangumi vieta.

Plocio ežeras

Luko Balandžio / 15min nuotr./Plazės ežeras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Plazės ežeras

„Atsiveriantis vaizdas šalia Plocio ežero... pajauti tą nuostabų atradimų jausmą, kai baigiasi žemė ir atsiveria neaprėpiama jūra“, – Indrė Jon.

Svarbus atminti, kad ežeras, anksčiau vadintas Plazės, patenka į Plazės gamtinį rezervatą. Prie ežero draudžiama lankytis, tik pakrantėje įrengtas paukščių stebėjimo namelis.

Jį pasiekti galima iš Karklės arba Nemirsetos gyvenviečių pėsčiomis arba dviračiu (apie 3 km), o tuomet – pasigrožėti Plocio ežerėlyje besiilsinčiais migruojančiais vandens paukščiais.

Vilsos upelio kriokliai

PamatykLietuvoje.lt nuotr./Vilsos upelio kriokliai
PamatykLietuvoje.lt nuotr./Vilsos upelio kriokliai

„Vilsos upelio kriokliai-kaip kažkur kalnuose, bet ne Lietuvoje. Tikras karantino atradimas“, – Milda Žvinienė.

Tai vienintelis upelis Lietuvoje su natūraliais kriokliais. Vos kelių kilometrų Vilsa tekėdama per klintinius tufus suformavo eilę mažesnių ir didesnių krioklių. Didžiausias siekia 1,5 m, bet kasmet kriokliai kinta, ar gali atsirasti naujų, rašo PamatykLietuvoje.lt.

Vilsos slėnis taip pat įspūdingas ir gilus, nors aplink upelį natūralus miškas ir pritaikytų takų nėra, tačiau nužygiuoti iki pat santakos su Nerimi būtina. Rekomenduojama ekstremalesnių pasivaikščiojimų mėgėjams.

Olando kepurė

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Olando kepurė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Olando kepurė

„Olando kepurė. Ta vieta stebuklinga. Akys grožisi vaizdingu jūros vaizdais, nuostabiais saulėlydžiais... Kojos stovi prie skardžio... Nusileidus – akmenuota jūros pakrantė. Tiesiog užburia“, – Karina St.

Atsitraukdamas ledynas Lietuvos pajūryje suformavo ir unikalų moreninį gūbrį, vadinamą Olando Kepure. Šis kalnas (24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa) nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16–18 m aukščio nuožulnuma. Manoma, kad kalnas gavo „Olando Kepurės“ pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės.

Olandų kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes apaugęs pušimis ir ąžuolais gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. Nuo skardžio atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo jo patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius.

Dubravos rezervatinė apyrubė

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Žaliuojanti Dubravos rezervatinė apyrubė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Žaliuojanti Dubravos rezervatinė apyrubė

„Dubravos rezervatinė apyrubė-gamtinis rezervatas. Per aukštapelkę nutiestas lentinis takas, kuris tęsiasi mišku. Viso tako ilgis – 1900 m, įveikti taką galima per 45-60 min. Čia atsiveria nuostabus kvapą gniaužiantis vaizdas“, – Gitana Vilčinskienė.

Dubravos rezervatinė apyrubė labiausiai vertinama dėl čia esančios natūralios aukštapelkės, kurioje auga nuo 1968 metų žmogaus neliečiamas miškas. Visas Dubravos apyrubės rezervatas apima 120 ha ploto teritoriją, kurioje auga sunkiai į vieno žmogaus glėbį telpančios pušys, savo viršūnes iškėlusios net į 33 metrų aukštį. Aukščiausia išmatuota rezervato pušis yra 38 metrų aukščio.

Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja 1,9 km ilgio pažintinis takas, su pakeliui išdėstytais 8 informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su vietovės floros ir faunos ypatybėmis.

Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

07:26
01:06
01:38

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje