Dabar populiaru
Publikuota: 2021 liepos 9d. 16:10

53 km turnė dviračiais per Kuršių neriją: 30 vietų, vertų nuklysti nuo tako

Kuršių nerija
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Kuršių nerija
Sklando legenda, kad gilioje senovėje Kuršių nerijoje gyveno daili, protinga, geros širdies mergaitė Neringa, nežemiška jėga garsėjusi. Siaučiant didžiulei audrai, milžinė Neringa prisėmė prijuostėn smėlio ir barstė jį kopas formuodama, taip supildama ištisą sausumos ruožą, Baltijos jūrą nuo Kuršių marių atskiriantį.

Ta smėlio juosta šiandien turistus džiugina dailiausiomis kopomis ir tokiais vandens stichijos vaizdais, kurie labiau primena užsienio valstybių kurortus, bet toli gražu ne Lietuvą.

Na o „Vilkmergės“ ambasadorius dalijasi rekomendacijomis į neeilinio grožio pusiasalį atvykstantiems dviračių entuziastams. Kur pradėti turnė dviračiais per Kuršių neriją bei kur verta nuklysti nuo tako – akims paganyti ir skrandžiui pamaloninti.

Jungia visas nerijos gyvenvietes

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Poilsio oazės su mediniais gultais Neringoje
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Poilsio oazės su mediniais gultais Neringoje

53 km per Kuršių neriją besidriekiantis asfaltuotas dviračių takas jungia visas šio ruožo gyvenvietes: Smiltynę, Juodkrantę, Pervalką, Preilą ir Nidą.

Trasa daugiausia vingiuoja miškingomis vietovėmis, atskirai nuo transporto eismo, todėl netgi neįgudusiam ar jaunam dviratininkui šį taką įveikti gana paprasta.

Reikėtų turėti omenyje, kad dviračių trasa vietomis ištrupėjusi ir laukia remonto, todėl, jeigu vis tik pasiryžote ją įveikti dar šią vasarą, būkite atidūs, važiuokite lėtai ir atsargiai, ypač – prasilenkdami su kitais.

Tiesa, reikėtų turėti omenyje, kad dviračių trasa vietomis ištrupėjusi ir laukia remonto, todėl, jeigu vis tik pasiryžote ją įveikti dar šią vasarą, būkite atidūs, važiuokite lėtai ir atsargiai, ypač – prasilenkdami su kitais. O paspirtukininkams apskritai reikėtų pasivažinėjimams rinktis kitas Baltijos jūros regiono kurortų trasas.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Kelionė dviračiu į Juodkrantę
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Kelionė dviračiu į Juodkrantę

Kai kurie turistai svarsto: vežtis nuosavus dviračius ar nuomotis Kuršių nerijoje? Abu variantai tinkami. O nuo kurios pusės pradėti dviračių taką? Mes startuoti patariame Smiltynėje – kuo toliau, tuo takas bus tik įdomesnis. Netgi jau apsistoję Nidoje, Juodkrantėje ar tarp jų, galite šokti į autobusą ir patogiai dviratį atsivežti iki Smiltynės.

Peizažų kolekcija

Kuršių nerijos dviračių takas skiriamas į tris ruožus. Klaipėda (Smiltynė) – Juodkrantė (21 km), Juodkrantė – Pervalka (16,5 km) bei Pervalka – Nida (14,5 km).

Pirmasis ruožas nutiestas greta jūros, vingiuoja pro gaisravietę ir nedidelius miškelius, antrasis ruožas keliauja palei pagrindinį kelią, jūrą bei mišką, galutinis – šalimais Kuršių marių ir pro pušynus.

Tarp kitko, vidurinio etapo trasa driekiasi per Naglių gamtinį rezervatą: pasigrožėkite juo pravažiuodami, nes vaikščioti jame draudžiama.

Dviratininkai taip pat įspėjami nevažinėti miško paklote, kadangi ekologiškos transporto priemonės padangos ją ardo. Užsigeidę patekti prie jūros per apsauginį kopagūbrį, naudokitės pakilimo laiptais – neardykite kopos šlaitų. O geriausia, jeigu iš anksto pasiruošite objektų, kuriuos norite aplankyti, sąrašą!

1. Pietinis molas

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Klaipėdos jūrų vartai
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Klaipėdos jūrų vartai

Dviračių taką pradėti verta nuo pietinio Klaipėdos uosto molo Smiltynėje. Tai – vadinamasis Kopgalis, kur marios susitinka su Baltijos jūra. Ši vieta susiformavo tik prieš keletą šimtmečių. Dėl bangolaužių rekonstrukcijos šią vasarą ant molo Smiltynėje patekti gali ir nepavykti, tačiau ateityje viskas tik į gera – ateityje bus įrengtos dvi apžvalginės aikštelės klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Verta luktelti!

2. Nerijos fortas ir delfinariumas

Luko Balandžio / 15min nuotr. /Jūrų muziejus ir delfinariumas
Luko Balandžio / 15min nuotr. /Jūrų muziejus ir delfinariumas

Tako pradžioje – ir Nerijos fortas, kurį Prūsijos karalystės kariai statyti ėmėsi 1864 m. Antrojo pasaulinio karo metu fortas buvo susprogdintas, 1976–1978 m. restauruotas, 1979 m. čia įkurtas Lietuvos jūrų muziejus. Tvirtovėje veikiantys Lietuvos Jūrų muziejus ir delfinariumas – fenomenalūs: kiek kartų lankaisi, tiek įdomu!

3. Etnografinės sodybos kompleksas ir laivai veteranai

Algimanto Kalvaičio nuotr./Didžiausias Jūrų muziejaus eksponatas – vidutinis žvejybos traleris „Dubingiai“.
Algimanto Kalvaičio nuotr./Didžiausias Jūrų muziejaus eksponatas – vidutinis žvejybos traleris „Dubingiai“.

Pajūrio žvejo etnografinės sodybos kompleksas – taip pat vertas dviračio stabdžių rankenėlės pasukimo. Pastatų kompleksas prieš 40 metų iškilo pagal Baltijos jūros pakrantės ruožo senųjų žvejų sodybų ir pastatų pavyzdžius.

Kokia senųjų žvejų sodyba pamaryje be laivų? Teisingai – jokia! Greta žvejo etnografinės sodybos komplekso veikia laivų-veteranų ekspozicija. Senųjų žvejybos laivų aikštelėje eksponuojamas ir iš vandens iškeltas žymusis laivas „Dubingiai“ – 43,6 m ilgio ir 7,6 m pločio laivas. Tarp kitko, lygiagrečiai senųjų žvejybos laivų aikštelės įrengtas Smiltynės šunų paplūdimys!

4. Senosios Kopgalio kapinaitės ir „Titanikas“

Klaipėdos jūrų muzijaus arch. nuotr./Liudvikas Stulpinas
Klaipėdos jūrų muzijaus arch. nuotr./Liudvikas Stulpinas

Kapinaitėse ilsisi XIX–XX a. Smiltynės ir Kopgalio gyventojai, tarp kurių – pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas. Pasaulyje jis geriau žinomas kaip skęstančiam „Titanikui“ į pagalbą skubėjusios „Birmos“ kapitonas.

5. Jachtklubas Smiltynėje

Bendrovės nuotr./„Smiltynės jachtklubas“
Bendrovės nuotr./„Smiltynės jachtklubas“

Daugmaž 2 jūrmylės nuo Klaipėdos uosto vartų įsikūręs Smiltynės jachtklubas. Jame – ir akis paganyti, ir skaniai užkąsti, kelionei pasistiprinti galite.

Visų pirma, Lietuvoje nedaug restoranų, iš kurių atsiveria unikalūs vaizdai į uostą. Antra, itališkas picas, mėsą ir žuvį restorano šefas kepa malkinėje krosnyje, kurioje maistas įgauna unikalų skonį ir kvapą.

Aplinka neįpareigojanti: užsukite patogiai apsirengę, su dviračiais, vaikais ar kompiuteriais, o pasipuošti galite teminiam vakarui su kolektyvu ar giminaičiais.

6. Karaliaus Vilhelmo ir Antano Smetonos ąžuolai

Audrius Gavėnas / 15min nuotr./Ąžuolas
Audrius Gavėnas / 15min nuotr./Ąžuolas

Karaliaus Vilhelmo ąžuolas yra maždaug 200 m. amžiaus. Vardinių medžių sodinimas – rytprūsių kultūrinė tradicija, bet didelė dalis proginių želdinių buvo sunaikinti žmogaus veiklos arba laiko tėkmės.

Germanizuotame Klaipėdos krašte taip pat neišliko daug tarpukario kultūrai būdingų tautinės savimonės ženklų. Vienas išlikusių – prezidento Antano Smetonos ąžuolas, sodintas 1934 m.


7. Smiltynės kurhauzas

Klaipėdos TIC nuotr./Smiltynės kurhauzas
Klaipėdos TIC nuotr./Smiltynės kurhauzas

Šis architektūrinis objektas – 1901 m. iškilęs įspūdingas dviejų aukštų su mansarda pastatas, kuriame veikė 60 kambarių viešbutis. Iki Antrojo pasaulinio karo tai buvo žymus kultūros centras Smiltynėje: vyko muzikos vakarai, rečitaliai, veikė ruletė.

8. Meškos galva

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Apžvalgos aikštelė: Meškos galva
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Apžvalgos aikštelė: Meškos galva

Dviratininkams verta stabtelėti Meškos galvos kopos apžvalgos aikštelėje. Aukščiausia apylinkės kopa stiebiasi į 35,7 m aukštį. Iš čia įrengtos regyklos atsiveria įspūdingi vaizdai į jūrą ir marias. Kalvos pavadinimas greičiausiai prigijo dėl jos panašumo į meškos galvą.

9. Juodkrantės švyturys ir istorinės vilos

Luko Balandžio / 15min nuotr./Juodkrantės švyturys
Luko Balandžio / 15min nuotr./Juodkrantės švyturys

Juodkrantėje 1950 m. statyto švyturio aukštis siekia 20 m, atstumas iki jūros – 900 m, o šviesos signalas regimas 33 km spinduliu. Architektūros mėgėjams patiks ir Juodkrantės istorinės vilos. Dabartinėse Kalno ir Miško gatvėse XX a. kūrėsi puošnios vilos, viešbučiai, restoranai, o garlaiviai aktyviai čia plukdė poilsiautojus.

10. Raganų kalnas

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Juodkrantė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Juodkrantė

Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija – neatsiejamas Juodkrantės atributas. 1979–1981 m. Lietuvos tautodailininkai išdrožė ir palei senąją kalno promenadą ant 42 m aukščio kopos išdėstė lietuvių liaudies pasakų herojų skulptūrų ekspoziciją.

11. Evangelikų liuteronų bažnyčia

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Kelionė dviračiu
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Kelionė dviračiu

Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia stovi gyvenvietės pietinėje dalyje, prie Kuršių marių. Parapijos centras iš užpustyto Karvaičių kaimo į Juodkrantę perkeltas XVIII a. Bažnyčia virto sandėliu, vėliau buvo restauruota, langai papuošti vitražais, o 1989 m. maldos namai grąžinti tikintiesiems.

12. Avikalnio kopos regykla

Luko Balandžio / 15min nuotr./Juodkrantės sengirė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Juodkrantės sengirė

Ant Avikalnio viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios matyti Avikalnio rago palvės kompleksas bei viena gražiausių Kuršių nerijos panoramų – slėnis, Pilkosios (Mirusios) kopos Naglių gamtos rezervate, Juodkrantės sengirės fragmentai.

13. Naglių gamtinio rezervato apžvalgos aikštelė

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Naglių gamtinis rezervatas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Naglių gamtinis rezervatas

Naglių gamtos rezervatas driekiasi 9 kilometrų ruože tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Čia saugomos Pilkosios ir Baltosios kopos, kurios pustomos po savimi palaidojo ne vieną žvejų kaimą. Įrengta ir Naglių gamtinio rezervato apžvalgos aikštelė.

14. Žirgų ragas

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žirgas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žirgas

Iš į marias nusidriekusio rago vykdavo Ordino kariuomenės kelionė į kitame krante buvusią Ventės pilį. Čia būta gerų ganyklų, kur ordino kariai ilsindavo žirgus ir apsistodavo nakvynei prieš sudėtingą žygį. Todėl prie rago ir „prikibo“ žirgų pavadinimas.

15. Pervalkos švyturys

Luko Balandžio / 15min nuotr./Pervalkos švyturys
Luko Balandžio / 15min nuotr./Pervalkos švyturys

Žirgų rago, arba Pervalkos švyturys – 1900 m. pastatytas ant nedidelės dirbtinės salelės, vienintelis aplink Kuršių marias, įrengtas ne sausumoje. Švyturio aukštis – 14 m. Jo skleidžiamas signalas regimas už 13 km.

16. Skirpsto kopa

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Poilsio oazės su mediniais gultais Neringoje
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Poilsio oazės su mediniais gultais Neringoje

Vienas iš devynių geomorfologinių gamtos paminklų Kuršių nerijoje. Nuo jos viršūnės matosi tolumoje baltuojančios Naglių gamtos rezervato Mirusios kopos.

17. Karvaičių kopa

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vėjo nešamas smėlis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vėjo nešamas smėlis

Valstybės saugomas gamtos paminklas tarp Pervalkos ir Preilos – apie 60 m aukščio, 97,5 ha ploto. Iki 1797 m. šioje vietoje buvo Karvaičių kaimas, kurio gyventojai, traukdamiesi nuo smėlio pustymo, buvo priversti kraustytis į kitas nerijos vietas. Šalia nuo marių pusės besidriekiančio Neringos dviračių tako netoli kopos stovi senas ąžuolo paminklas dingusių Karvaičių atminimui ir kalbininkui Liudvikui Rėzai.

18. Poilsiavietė su laužaviete „Rožių krūmas“

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos nuotr./Rožių krūmo poilsiavietė
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos nuotr./Rožių krūmo poilsiavietė

Viena iš nedaugelio vietų Kuršių nerijoje, kur galite gaminti maistą ant atviros ugnies, žinoma, tik naudodamiesi tam jau įrengtu inventoriumi.

19. Vecekrugo kopa

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vecekrugo kopa
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vecekrugo kopa

Mažaūgėmis kalnapušėmis apaugusi ir 67 m siekianti kopa yra aukščiausia nerijos vieta, nuo kurios atsiveria marių ir pušynų peizažai.

20. Bulvikio ragas

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Bulvikio ragas
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Bulvikio ragas

Plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,6 km. Nuo Bulvikio rago ir įlankos atsiveria Kuršių marių pakrančių panorama, matosi Ventės ragas.

21. Apžvalgos aikštelė „Itališkas vaizdelis“

visitneringa.lt nuotr./Itališkas vaizdelis
visitneringa.lt nuotr./Itališkas vaizdelis

Nidos prieigose įrengtas vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Tomo Mano vasarnamis, kuriame jis leido 1930–1932 m. vasaras. Kasmet vyksta klasikinės muzikos, poezijos vakarai, rengiamas rašytojo vardo festivalis. „Itališkas vaizdelis“ – peizažas nuo T.Mano namo verandos. Panorama, kurios neįmanoma ištrinti iš atminties.

22. Dvi Nidos bažnyčios

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1888 m. Po Antrojo pasaulinio karo ji veikė kaip Neringos istorijos muziejus. 1989 m. neogotikinis pastatas grąžintas evangelikų liuteronų bendrijai.

Miestelio centre 2003 m. pagal architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Algimanto Zavišos projektą buvo įrengta Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia. Šiuolaikinės architektūros mediniai maldos namai pastatyti ant sunykusios kopos.

23. „Varnos“ terasa

Asmeninio albumo nuotr./Vakaras „Varnos“ terasoje
Asmeninio albumo nuotr./Vakaras „Varnos“ terasoje

Daugelį vasaros sezonų Naglių ir Pamario gatvių sankirtoje, senajame Nidos restorane, girdėjosi tik varnų karksėjimai. Šis kampelis, ilgai vietinių gyventojų užmirštas, varnų užimtas bei naktinių paklydėlių pažymėtas, virto į jaukią, naują ir gardžią erdvę.

„Varnos“ kolektyvas rytais laukia spontaniškai į Nidą atvykusių užklydėlių su šiltu kavos puodeliu, šviežiais pusryčiais kiekvienam „Varnos“ virtuvės aromatų paviliotam. Pietums čia siūlomi šedevrai bendraminčių būryje, geri užkandžiai su protą ir kūną šaldančiais gėrimais, o vakariene pamaitinamas kiekvienas naktinėms šėlionėms besiruošiantis.

24. Skulptūra maestro V.Kernagio atminimui

J.Andriejauskaitės nuotr./Bardų skverelis V.Kernagio skulptūros kaimynystėje
J.Andriejauskaitės nuotr./Bardų skverelis V.Kernagio skulptūros kaimynystėje

Nidoje, pamaryje, 2009 m. atidengta iš bronzos išlieta skulptūra dainuojamos poezijos atlikėjui ir autoriui, dainuojamosios poezijos pradininkui Lietuvoje Vytautui Kernagiui atminti. Netrukus šalimais įsirengė Bardų skveras, kuriame sezono metu skamba gyvo garso koncertai, skaitoma poezija.

25. Nidos uostas

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nidos uostas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nidos uostas

Uostas turi dvi pagrindines prieplaukas, dažniausiai naudojamas priimti keleivinius keltus bei žvejybos ir pramoginius laivus. Uoste įrengtas jachtklubas, atvyksta buriuotojai iš kitų valstybių, veikia pasų ir muitinės kontrolės taškai.

26. Restoranas Nidos prieplaukoje

Nidos prieplaukos nuotr./Atsinaujinusi Nidos prieplauka
Nidos prieplaukos nuotr./Atsinaujinusi Nidos prieplauka

Atsinaujinusi, prieš kurį laiką modernizuota Nidos prieplauka tapo ypač lankoma vieta. Kurorto svečiai joje bruzda visą dieną, o vakarais čia verda naktinis gyvenimas. Antrajame pastato aukšte veikia restoranas, kuriame staliuką rezervuoti patariama iš anksto. Maistas, kalbama, nenuvilia – visai kaip ir panorama pro langus. Restorane rasite „A la Carte“, vėlyvųjų pusryčių ir specialųjį meniu.

27. Nidos švyturys

L.Andriušio nuotr. /Nidos švyturys
L.Andriušio nuotr. /Nidos švyturys

Senasis 27 m aukščio Nidos švyturys pastatytas 1874 m. iš raudonų plytų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje švyturys susprogdintas. Dabartinis 29 m aukščio gelžbetoninis statinys iškilo sovietmečiu. Jo siunčiami baltos šviesos signalai matomi jūroje už 41 km.

28. Nidos žvejo etnografinė sodyba

Neringos savivaldybės nuotr./Nidos etnografinė žvejo sodyba
Neringos savivaldybės nuotr./Nidos etnografinė žvejo sodyba

1974 m. Neringos istorijos muziejui buvo atiduota nuo Kuršių marių lyčių nukentėjusi sodyba Nidoje, kurioje įrengta XIX–XX a. žvejo sodyba, supažindinanti lankytojus su pusiasalio žvejų buitimi.

29. „Saulės baras“

Asmeninio albumo nuotr./„Saulės baro“ mėsainiai
Asmeninio albumo nuotr./„Saulės baro“ mėsainiai

Visai ant Baltijos jūros pakrantės Nidoje įsikūręs „Saulės baras“ – jame rasite ne tik kuo atsigaivinti karštą vasaros dieną, bet ir kuo pasistiprinti. Mėsainiai, azijietiškos virtuvės patiekalai ir dar daugiau – jūsų paslaugoms.

30. Parnidžio kopa, saulės laikrodis ir skulptūra „Prieš vėją“

Karolinos Stažytės nuotr./Parnidžio kopa
Karolinos Stažytės nuotr./Parnidžio kopa

53 m virš jūros lygio iškilusios kopos viršūnė atveria nuostabius smėlynų peizažus, čia pat įrengta apžvalgos aikštelė, pastatytas saulės laikrodis. 1999 m. laikrodį apgadino uraganas „Anatolijus“, o 2011 m. objektas buvo rekonstruotas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nidos saulės laikrodis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nidos saulės laikrodis

Visai netoli saulės laikrodžio – skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo kūrinys „Prieš vėją“.

Karolinos Stažytės nuotr./Skulptūra „Prieš vėją“
Karolinos Stažytės nuotr./Skulptūra „Prieš vėją“

Skulptūra įamžino prancūzų filosofo Jeano-Paulio Sartre vizitą Lietuvoje, vykusį 1965 m.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

01:07
14:06
01:01

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

15MAX
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje