-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Aktualiausi klausimai ir atsakymai apie COVID-19 Lietuvos turizmo verslui bei svetingumo sektoriui

„Keliauk Lietuvoje“ pranešime žiniasklaidai dalijasi atsakymais į aktualiausius klausimus turizmo verslui ir svetingumo sektoriui.
Gedimino prospektas
Gedimino prospektas karantino metu / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

– Kokių finansinių paskatų ir lengvatų gali tikėtis COVID-19 paveiktas turizmo verslas (ir visas svetingumo sektorius)?

– LR Vyriausybė ketina kuo skubiau suteikti skubias mokestines paskolas, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Taip pat ketinama sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus, vadovaujantis protingumo kriterijais, ir atleisti mokesčių mokėtojus nuo baudų bei sudaryti galimybę atidėti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą. Planuojama sudaryti galimybę verslui atidėti arba laike išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas UAB „Ignitis“. Taip pat rekomenduojama savivaldybėms atleisti verslą nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba dalimis išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją. Daugiau skaitykite čia.

– Kaip valstybė gali padėti darbdaviams išsaugoti darbo vietas?

– LR Vyriausybė ketina valstybės lėšomis iki trijų mėnesių prisidėti prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Darbdavys darbuotojui prastovos metu mokėtų ne mažiau nei 40 proc. minimalios mėnesio algos per mėnesį, o 60 proc. nuo minimalios algos prisidėtų valstybė.

Kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, numatoma nustatyti, kad darbdaviams būtų mokama darbo užmokesčio subsidija, kuri sudarytų 60 proc. nuo vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. Tai yra skatinimas mokėti darbuotojams ne minimalią algą, bet darbo sutartyje sutartą darbo užmokestį. Subsidija galės būti mokama iki 3 mėnesių. Už šią subsidiją darbdavys turės išlaikyti darbo vietą ne trumpiau nei 6 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius. Kai mažinamas darbo valandų skaičius per dieną, viena darbo diena gali sutrumpėti ne mažiau nei 3 valandomis. Kai mažinamas darbo dienų skaičius per savaitę, viena darbo savaitė gali sutrumpėti ne mažiau nei 2 darbo dienomis. Už dirbtą laiką darbuotojas gautų darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, o už prastovos laiką – kaip už prastovą. Dalinėms prastovoms taip pat planuojama pasiūlyti subsidijas.

Sumažėjus darbo apimtims, galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Jeigu darbuotojas sutinka, galima tartis dėl trumpesnio darbo laiko trumpinant dienos darbo valandas, darbo savaitę arba darbo mėnesį. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Tačiau darbdavys negali reikalauti ar versti darbuotojo susitarti dėl ne viso darbo laiko prieš jo valią. Už darbą neviso darbo laiko sąlygomis būtų mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Daugiau informacijos čia.

– Kaip gauti force majeure pažymą?

– Force majeure (nenugalimos jėgos) pažymas išduoda visi pagal veiklos teritorijas veikiantys Prekybos, pramonės ir amatų rūmai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Šios pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo. Nenugalima jėga pripažįstama ir šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jei įrodoma, kad įsipareigojimai buvo nevykdyti dėl aplinkybių, kurių šalis negalėjo kontroliuoti bei numatyti sutarties sudarymo metu, negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (Civilinio kodekso 6.212 str.). Įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės.

– Kaip valstybė gali padėti asmenims, teikiantiems turizmo paslaugas savarankiškai (pvz. gidams)?

– Vyriausybė planuoja savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, iki 3 mėnesių mokėti 257 eurų/mėn., kai šie dėl karantino negali vykdyti savo veiklos. Apie tai daugiau čia.

– Kur kreiptis apgyvendinimo paslaugų teikėjams, norintiems suteikti patalpas galimai infekuotų asmenų izoliavimui? Kaip pasiūlyti pagalbą?

– Dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo asmenims, kuriems privaloma izoliacija, derėtų kreiptis į savivaldybę. Viešbučių ir kitos patalpos galės būti naudojamos asmenims izoliuoti atskiru savivaldybių ir apgyvendinimo paslaugų teikėjų susitarimu arba savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu, valstybei apmokant už suteiktas paslaugas.

Vilniaus savivaldybė jau yra paskelbusi kvietimą fiziniams bei juridiniams asmenims, kurie gali suteikti laikino apgyvendinimo paslaugas (kartu su maitinimu arba be jo), maisto gamybos paslaugas (kartu su tiekimu arba be jo), maisto tiekimo paslaugas. Kvietimą rasite čia. Vykdančius verslą kitose šalies vietose raginame kreiptis į savo savivaldybę.

LR Vyriausybė taip pat ketina įsteigti COVID-19 pasekmių mažinimo fondą ir sudaryti galimybes juridiniams ir fiziniams asmenims aukoti lėšas.

– Ar karantino metu skatintinas vietinis turizmas?

– Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ rekomenduoja laikytis LR Vyriausybės ir Valstybės ekstremalių situacijų komisijos nurodymų.

– Ar planuojami kokie nors veiksmai, padėsiantys turizmo sektoriui atsigauti pasibaigus pandemijai?

– Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ svarsto ir planuoja rinkodaros veiklas turizmo verslo ir viso svetingumo sektoriaus atgaivinimui pasibaigus karantinui.

– Kas kompensuoja apgyvendinimo įstaigoms paskutinės minutės anuliacijas (turistų neatvykimą)?

– Kiekvienas apgyvendinimo paslaugų tiekėjas taiko anuliacijos sankcijas vadovaujantis jų galiojančiomis užsakymų atšaukimo taisyklėmis. Jei svečias atsisako užsakymo per trumpesnį nei numatytą sąlygose laikotarpį, pinigai jam negrąžinami. Šią riziką prisiima svečias, įsigijęs paslaugas. Tarptautiniai viešbučių tinklai ir kiti viešbučiai dėl susiklosčiusios situacijos šiuo metu taiko lanksčią rezervacijų atšaukimo politiką ir įprastai grąžina svečiui pinigus arba keičia jo užsakymą į vėlesnį laiką.

Su „Booking.com“ anuliacijos sąlygomis galite susipažinti čia. Informacija apie taisyklių pasikeitimus dalijamasi čia.

„Airbnb“ anuliacijos sąlygas rasite čia. Naujienas apie pasikeitusią kompanijos politiką galite rasti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius