Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 2d. 19:00

Ant Angelų kalvos su vaizdu į Trakų pilį galima ir pasimelsti, ir susituokti

Angelų kalva šalia Trakų
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Angelų kalva šalia Trakų

Tuoktis ne tik Santuokų rūmuose ar bažnyčioje Lietuvoje jau tapo įprasta. Vieni jaunavedžiai renkasi įspūdingas rūmų ar viešbučių erdves, kiti – gamtos prieglobstį. Trakuose tokių vietų irgi netrūksta. Viena iš jų yra ant Angelų kalvos, iš kur atsiveria puikus vaizdas ne tik į angelus, bet ir ežerus bei Trakų pilį tolumoje.

Angelų kalva šalia Trakų, tuoj už posūkio į Užutraukį, yra dar gana nauja lankytina vieta šiame rajone. Tačiau jau pakankamai žinoma ir mėgstama – tiek pro šalį važiuojančių, tiek atvykstančių specialiai čia pasigrožėti angelais.

Projektas Lietuvos Tūkstantmečiui

Vietos bendruomenė, kurios iniciatyva Būdos kaime ir nusileido būrys angelų, projektą sumanė kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, Lietuvai ruošiantis minėti vardo paminėjimo tūkstantmetį. Tuomet sugalvota, kad angelai būtų puiki dovana šaliai tokia proga.

Tačiau, kaip sako viena iš idėjos sumanytojų ir įgyvendintojų Lolita Piličiauskaitė-Navickienė, pradžia lengva nebuvusi ir viskas pavyko tik todėl, jog šalia atsirado geranoriškai nusiteikusių ir palaikančių artimųjų.

„Idėja gimė 2008 m., artėjo Lietuvos Tūkstantmetis ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos 600 metų jubiliejus ir reikėjo kažko tokio įprasminti tai. Mes norėjome, kad tai būtų ne vien pilis, ežerai ir kibinai, o kažkas dvasingo. Tada gimė tokia idėja kiekvienam Lietuvos šimtmečiui pastatyti po angelą. Kreipėmės į visus komitetus, visur, kad gautume finansavimą, bet valstybinėms institucijoms idėja pasirodė neaktuali, nelabai įdomi gal arba nereali, tada nusprendėme tai daryti savo jėgomis.

Tada gimė tokia idėja kiekvienam Lietuvos šimtmečiui pastatyti po angelą.

Pradėjome telkti žmones. Atėjo krizė ir Dominyka (Dominyka Semionovė yra antroji šios idėjos sumanytoja – red.past.) surado Algimantą Sakalauską iš Prienų, kuris vėliau pasakė, kad jam tai atrodė utopija. Bet mes pradėjome per pažįstamus... Pirmoji atsiliepė mano draugė, kuri finansavo Taikos angelą, sakydama, kad jeigu bus taika, tai bus visiems gerai. Meilės angelą fundavo mano tėtis, Gyvybės angelą – mano tetos. Taip ir prasidėjo – draugai, pažįstami, kaimynai. Ta žinia sklido ir vietoj dešimties atsirado 18 angelų“, – pačią šios vietos pradžią prisiminė Lolita.

Ji džiaugiasi, kad idėja šiam kraštui buvo prasminga – iširus sovietmečiu veikusiam kolūkiui „Akmena“ žmonės liko be darbų, jautėsi socialinė atskirtis, tačiau Angelų kalva juos suvienijo. Vien pačią kalvą paruošti angelams darbo buvę daug, nes kolūkis ne veltui vadinosi Akmenos vardu – čia, kaip sako Lolita, „akmuo ant akmens ir dar į tarpą akmenukas įsispraudęs“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Angelų kalva šalia Trakų
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Angelų kalva šalia Trakų

Nauja sutvarkyta erdvė paskatino ir vietos gyventojus tvarkyti savo sodybas. Per kelerius metus kaime atsirado 12 naujų namų.

50 angelų

Šiuo metu nuo kalvos su lankytojais sveikinasi 50 angelų. „Tikrai noriu pasidžiaugti, kad Angelų kalva yra vienas iš nedaugelio tęstinių pilietinių projektų, kurio pagrindinis tikslas – vienyti žmones. Ir tai iš tikrųjų veikia. Jeigu anksčiau susiburdavo organizacijos, draugai, kažkokie verslininkai arba prisijungdavo pavieniai verslininkai, tai dabar jau buriasi šeimos, giminės, netgi tiesiog žmonės iš visos Lietuvos.

Naujausias atvejis, kai susibūrė kelios giminės – tai Vilijos Babarskienės, aktyvios trakietės, iniciatyva, ir pastatė Giminės angelą. Taip pat yra dar vienas baltas angelas, kuris laiko žvaigždę, kurioje įstatytos saulės baterijos ir naktį ji spindi, tai irgi ryškus pavyzdys, kai visi Lietuvos bibliotekininkai susivienijo, susitelkė ir atsirado šitas angelas“, – pasakojo Lolita.

Kiekvienas gali būti šitos erdvės kūrėju. Mes raginame burtis, telktis tam, kad kitiems būtų geriau.

Ji pasidžiaugė, kad pavyko pritraukti ir buvusius STT darbuotojus, kurie pasirinko Arkangelo Mykolo siluetą. Vieningos Lietuvos simboliu tapo angelas su Vyčiu vietoj galvos.

„Viena moteris suvienijo savo šeimą. Tai pilietinio altruizmo pavyzdys, kai žmonės duoda lėšas, kad kiti atrastų šitą erdvę ir joje būtų geriau“, – kalbėjo viena iš Angelų kalvos įkūrėjų.

Ant kalvos galima rasti ir dėkingumo, meilės, šeimos ir dar daugybei dalykų skirtų angelų. „Tam, kad žmonės negalvotų, jog čia reikia didelių resursų, būti turtingam ir t.t., atsirado Šimtmečiui skirtas projektas – baltas Vardų angelas arba Šimtmečio sodas, tai projektas, kuriame kiekvienas žmogus gali dalyvauti ir kurti skrendantį bei pučiantį dūdą angelą. Viduje yra širdelė, akis, autorius yra žymus skulptorius, menininkas Kęstutis Musteikis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Angelų kalvos įkūrėja Lolita Piličiauskaitė-Navickienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Angelų kalvos įkūrėja Lolita Piličiauskaitė-Navickienė

Tas angelas po truputėlį didėja, trūksta apie 70 akmenukų ir jis bus pilnas. Šiuo metu yra jau arti 600 akmenukų, ant jų kiekvienas gali užrašyti savo vardą, kažkokią svarbią datą, kurią nori įprasminti – ar vestuvių metus, ar krikštynas, ar tėvams skirtą akmenuką. Tokiu būdu kiekvienas gali būti šitos erdvės kūrėju. Mes raginame burtis, telktis tam, kad kitiems būtų geriau“, – pasakojo Lolita.

Angelą su akmenine galva kalvai dovanojo verslininkė Birutė Jurgaitytė. „Tai dovana visiems tiems, kurie augo be mamų. Ji sako – kiek reikia vaikui jėgų išeiti į gyvenimą, simbolizuoja tas angelas su akmenine galva, nes jam tiek reikia jėgų globojant be mamos likusį vaiką. Šio angelo pastatymo istorija labai neįprasta, nes buvo lietus, vėjas, tik kai pastatė galvą viskas pradėjo rimti. Staiga išsigiedrijo ir tas vaizdas, kokie to angelo sparnai, atsikartojo viršuje – kelioms minutėms, maždaug dviem, atsirado sparnai. Čiupau telefoną ir spėjau užfiksuoti, tą unikalią nuotrauką panaudojau savo knygos apie Angelų kalvą viršeliui“, – pasakojo Lolita.

Tai dovana visiems tiems, kurie augo be mamų, nes jos mamą nušovė, kai ji buvo maža, ji liko su broliu našlaičiai.

Ši erdvė visada atvira, nemokama, teprašoma ją saugoti ir tausoti. Tarkim, čia nėra šiukšliadėžių, kadangi žmonės pratinami tai, ką atsivežė, išsivežti su savimi.

Lolita neslėpė, kad Angelų kalva dažnai lyginama su Kryžių kalnu, tačiau pačios projekto iniciatorės teigia nelyginančios – esą kryžius labiau kančios, skausmo simbolis, o angelas neša viltį, šviesą.

Renkasi ir jaunavedžiai

Įdomu ir tai, kad pastaruoju metu Angelų kalva populiarėja ir tarp jaunavedžių, kurie renkasi šią vietą ištarti priesaikos žodžius vienas kitam civilinės santuokos ceremonijos metu. Nors vestuvių kiekvieną savaitgalį čia nepasitaiko, tačiau Lolita tikina, jog karts nuo karto jai arba jos kolegei Dominykai tenka sušluoti žiedlapius, kuriais apiberiami ką tik susituokę jaunieji.

„Vis pastoviai čia būna tų žiedlapių, būna ir būna, – nusijuokia Lolita. – Prie Marijos pastato staliuką. Pas mus viskas nemokamai.“

Angelų kalvoje tuokiasi per metus po kelias poras – apie 2–3.

Čia yra ir Jaunavedžių angelas, kurį čia pastatė vienos jaunosios tėvas, kadangi dukra išsakė norą turėti savo angelą. Tad tėvas vestuvių proga šį norą išpildė. Tai žinomo skulptoriaus Jono Bugailiškio angelas dukrai ir jos vyrui.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Angelų kalva šalia Trakų
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Angelų kalva šalia Trakų

Angelų kalvos atidarymo proga sugalvota ir tokį savotišką meilės ratą padaryti, kuris taptų ritualo dalimi. „Mes su Dominyka sugalvojom, kad čia reikia tokios vietos, rato, kur ateitų per vestuves jaunieji, apsikabintų ir pasvajotų. Atvežėme iš Preilos akmenų, pradėsime daryti – ir įrankių nėra, o jau artėjo atidarymo diena, 2009 m. rugsėjo 12-oji. Trumpai tariant, mes atsivežėme cemento, viską maišėme rankomis, nes nebuvo kada grįžti“, – apie dar vieną vietą ant kalvos pasakojo Lolita, teigdama, kad čia atvykę jaunieji nebūtinai šioje vietoje tuokiasi, bet pabūna šiame rate, eina prie meilės, šeimos angelų.

Trakų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos tikina, kad Angelų kalvoje tuokiasi per metus po kelias poras – apie 2–3.

Trakų rajone pernai iš viso Civilinės metrikacijos skyrius sudarė 348, tiesa, skyriaus darbuotojai įregistravo 228 santuokas – dar 107 poros susituokė bažnyčiose ar cerkvėse, užsienio valstybėse. 71 poros santuoka buvo įregistruota jaunųjų pasirinktoje vietoje ir šis skaičius vis auga, kadangi 2018 metais tokių ceremonijų buvo 64, 2017 m. – 42. 2016-aisias – 62.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Angelų kalva šalia Trakų
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Angelų kalva šalia Trakų

Dažniausiai poros renkasi Užutrakio dvaro sodybą, ten pernai susituokė 15 porų. Taip pat mėgstami laisvalaikio kompleksai „Tony Resort“, „Margio krantas“, „La Villa Royale“, „IDW Esperanza Resort“, restoranas „Apvalaus stalo klubas“, kitos sodybos vaizdingose vietose.

Per šešis 2020 metų mėnesius Trakuose jau susituokė 72 poros, birželį iš įregistruotų 27 santuokų šešios poros jaunųjų rinkosi tokias vietas kaip „Tony Resort“ (2), „Margio krantas“ (2), „Riterio krantas“ (1), Užutrakio dvaras (1).

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje