Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Antrus namus švedė Fanny Eriksson rado Biržuose

Fanny Eriksson pamėgo Biržus ir Lietuvą
Biržų rajono laikraštis "Šiaurės rytai" / Fanny Eriksson pamėgo Biržus ir Lietuvą
Šaltinis: ŠIAURĖS RYTAI
0
A A

Prieš metus „Šiaurės rytai" rašė apie Medeikių vaikų globos namuose savanoriavusią švedę Tildą Johnson. Jau keli mėnesiai, kaip ją pakeitė Fanny Eriksson – taip pat švedė. 21-erių mergina nuoširdžiai džiaugiasi viešnage Lietuvoje ir kalba, jog ateityje mielai čia praleistų daugiau laiko.

Išsyk pamėgo Lietuvą

Fanny savanoriauti vaikų globos namuose „Vaiko užuovėja" pradėjo sausį. Prieš tai ne tik Biržuose, tačiau ir kituose Lietuvos miestuose mergina buvo ne kartą. Kaip sako pati, jos mėgstamiausias miestas Lietuvoje – Klaipėda.

Švedijoje Fanny gyvena kaimelyje, esančiame 30 kilometrų nuo didesnio miesto Vaxjo, iš kurio kilusi ir buvusi savanorė Tilda. Ji sako, jog greičiausiai dėl šios priežasties gyvenimas mažuose miesteliuose – Biržuose bei Medeikiuose – jai nesukelia sunkumų. Atvirkščiai – ji mažus miestelius mėgsta kur kas labiau nei didelius.

Į Lietuvą Fanny pirmą kartą atvyko prieš dvejus metus su buvusia klasės drauge Sofija. Jos tėtis bei bažnyčia, kuriems jie priklauso, bendradarbiauja su Medeikiuose esančiais vaikų globos namais ir į tai bėgant laikui įtraukia vis daugiau geros valios žmonių.

Fanny yra Europos savanorių tarnybos savanorė. Ji daugiau dirba su vyresnio amžiaus paaugliais, bet laiką leidžia su visais vaikų namų gyventojais.

Į Lietuvą Fanny pirmą kartą atvyko prieš dvejus metus su buvusia klasės drauge Sofija. Jos tėtis bei bažnyčia, kuriems jie priklauso, bendradarbiauja su Medeikiuose esančiais vaikų globos namais ir į tai bėgant laikui įtraukia vis daugiau geros valios žmonių. Po pirmos viešnagės Fanny ėmė periodiškai lankytis Lietuvoje.

„Lietuvoje vis sutikdavau daug draugų. Tuo metu apie aštuonias savaites dirbdavau Švedijoje ir savaitę – Lietuvoje", – pasakoja savanorė.

Fanny – darbšti ir vietoje nenustygstanti mergina. Ėmusis lankytis Lietuvoje, Švedijoje ji dirbo septynis skirtingus darbus.

„Ryte galėjau būti vaikų darželyje, vakare dirbti su senyvo amžiaus žmonėmis. Tuo metu dirbau padavėja, ledo ritulio arenoje ir panašiai", – dalinasi mintimis švedė.

Dirbti šeimos versle ji pradėjo būdama vos 14 metų. Fanny kalba, jog pinigų jai nereikia.

Ji tik užsibrėžia kokį nors tikslą, pavyzdžiui, kad jai reikia kompiuterio ar automobilio, ir jiems užsidirba. Bet išlaidauti bereikalingiems daiktams nemėgsta. Fanny išsitaria, jog jai nebūdingas merginų pomėgis leisti laiką parduotuvėse. Rūbai, kuriuos ji nešioja, daugiausia yra pirkti jos mamos.

Pagalba kitiems – savęs realizavimas

Dar besimokydama gimnazijoje mergina galėjo pasirinkti norimus kursus, per kuriuos įgyjama šiek tiek praktikos. Fanny pasirinko greitosios medicinos pagalbos automobilių vairuotojų, policininkų ir gaisrininkų mokymo kursus.

„Aš to nedarau vien tam, kad padėčiau žmonėms. Nedaryčiau nieko panašaus, jei tai mane verstų jaustis nelaiminga. Tai iš esmės darau dėl savęs, nes tai mane verčia jaustis gerai", – požiūrį į savo veiklą dėsto ji.

„Tai sritys, kuriose galima mokytis pažinti save skirtingomis situacijomis. Tai nėra nuobodus ir pastovus darbas, kiekviena diena atneša kažką nauja", – mintimis dalinasi pašnekovė.

Besišnekėdama supratau, jog visa Fanny veikla buvo ir yra susijusi su vienokia ar kitokia pagalba žmonėms.

„Aš to nedarau vien tam, kad padėčiau žmonėms. Nedaryčiau nieko panašaus, jei tai mane verstų jaustis nelaiminga. Tai iš esmės darau dėl savęs, nes tai mane verčia jaustis gerai", – požiūrį į savo veiklą dėsto ji.

Baigusi mokyklą Fanny įstojo į tęstines kriminalistikos studijas universitete. Tuo pačiu metu mergina dirbo vaikų žaislų gaminimo fabrike, kur tikrino, ar žaislai pakankamai saugūs naudoti vaikams.

„Man buvo labai nuobodu, aš visada turėdavau ką nors daryti. Dirbdavau nuo 12 iki 16 valandų, bet man tai patiko. Kai ėmiau važinėti į Lietuvą, daug savo laiko ir energijos atidaviau veiklai čia. Savyje tam radau įkvėpimą, aistrą", – kalba ji.

Švedijoje yra lietuvių-švedų bendruomenė, kuriai ji priklauso. Tai žmonės, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su Lietuva ir ja domisi. Daugiausia tai susiję su socialine pagalba kitiems. Ėmusi bendrauti su šiais žmonėmis Fanny susipažino su daug lietuvių iš įvairių Lietuvos kampelių. Švedų-lietuvių bendruomenėje Fanny dirba su jaunimu, kurį mergina stengiasi įtraukti į savanorystę, remia bendruomenės labdaringą veiklą.

„Man tikrai labai patinka Lietuva. Biržuose jaučiuosi puikiai, jaučiuosi esanti lyg tikruose namuose."

„Man tikrai labai patinka Lietuva. Biržuose jaučiuosi puikiai, jaučiuosi esanti lyg tikruose namuose", – kalba ji.

Kartu su drauge Sofija Fanny taip pat įkūrė organizaciją, kuri suteikia galimybę jauniems žmonėms savanoriauti bei užsiima labdaringa veikla. Daugiausia ji susijusi su organizacijomis, šeimomis ir vaikais iš Lietuvos.

Merginos Švedijoje nemažai dirba su vaikais, juos skatina vienokią ar kitokią savanorystę išbandyti bent dieną. Kartais Švedijos mokyklose ir jaunimo centruose jaunuoliams jos pasakoja apie Lietuvą ir kuo jų organizacija užsiima mūsų šalyje bei bando juos įkvėpti nebijoti siekti savo tikslų. Būtent merginų įkurtos organizacijos dėka Biržuose atsiras ir vaikų žaidimo aikštelė.

„Gyvenime tam, ką darau, visada turiu jausti aistrą. Manau, kad, jei tokios aistros žmogus nejaučia pats, jis turi padėti tiems, kurie viduje dėl savo tikslų dega", – apie skatinimą remti šeimas bei vaikus, kuriems pasisekė mažiau, kalba Fanny.

Stengtis kalbėti lietuviškai – svarbu

Biržuose mergina gyvena buvusios anglų kalbos mokytojos Reginos Kubiliūtės šeimoje. Būtent su šia mokytoja Fanny mokosi ir lietuvių kalbos. Kaip sako pati, beveik numojo į gramatiką, nes pastaroji švedei sunkiai suvokiama. Tačiau nevertėtų apsigauti – Fanny supranta beveik viską, kas yra kalbama lietuviškai, ir pati gali pasakyti taip pat nemažai.

Fanny kalba, jog daug kas mano, kad ji yra pamišusi, jog taip mėgsta Lietuvą.

Nežinau, kiek šimtų metų Švedijoje nebuvo karo ir mes esame laisvi. O jūs laisvi vos kiek daugiau nei 20 metų. Jūs turite dirbti, kurti visa tai, turit pastatyti kartu, o ne tiesiog sakyti, kad nekenčiate savo šalies", – mintimis dalinasi pašnekovė.

„Žinoma, jūs turite daug problemų dėl sistemos, bet tai suprantama. Nežinau, kiek šimtų metų Švedijoje nebuvo karo ir mes esame laisvi. O jūs laisvi vos kiek daugiau nei 20 metų. Jūs turite dirbti, kurti visa tai, turit pastatyti kartu, o ne tiesiog sakyti, kad nekenčiate savo šalies", – mintimis dalinasi pašnekovė.

Mergina įvardina kelis jos pastebėtus didžiausius skirtumus tarp Švedijos ir Lietuvos.

„Kas man nepatinka Lietuvoje? Akivaizdu, jūsų santykis su alkoholiu. Švedijoje alkoholio galima nusipirkti tik vienoje parduotuvėje, ir jos darbo valandos nėra ilgos, alkoholio ten gauti sunkiau", – pasakoja ji.

„Taip pat nesutinku su kai kuriais vaikų auginimo aspektais. Pavyzdžiui, buvimas lauke. Švedijoje mes labai daug laiko praleidžiame gryname ore, ten valgome pietus ir panašiai. O Lietuvoje, jei lauke nors kiek vėjuota, vaikai lieka namie. Arba požiūris į ligas – jūs labai bijote susirgti. Jei išeičiau į lauką ne taip šiltai apsirengusi, žmonės bijotų, jog susirgsiu. Bet juk nesusergi dėl to, kad tau šalta – susergi dėl virusų. Atvirkščiai nei mes, jei kūno temperatūra pakyla keliomis laipsnio dalimis, jūs jaučiatės, jog sergate, neinate į mokyklą, darbą. Bet turbūt taip yra todėl, kad mes labai pasitikime savo gydymo institucijomis", – mano švedė.

Fanny taip pat sako pastebėjusi, jog lietuviai lengvai neprisileidžia užsieniečių.

„Jei lietuvis persikeltų gyventi į Švediją, jam būtų nelengva, bet lengviau, nei man persikelti gyventi čia. Atrodo, jog Lietuvoje žmonės labai bijo tų, kurie atvyksta iš skirtingų kultūrų. Nemanau, kad tai dėl to, jog jūs esate rasistai, tiesiog mažai ką žinote apie svečias šalis ir užsieniečius. Manau, Lietuvoje daug žmonių, kurie niekada net nėra su jais kalbėję. Lygiai tas pats galioja ir kalbant apie žmones, kurie yra kitos seksualinės orientacijos. Švedijoje dviem merginoms yra leidžiama susituokti bažnyčioje", – kalba Fanny.

Atrodo, jog Lietuvoje žmonės labai bijo tų, kurie atvyksta iš skirtingų kultūrų. Nemanau, kad tai dėl to, jog jūs esate rasistai, tiesiog mažai ką žinote apie svečias šalis ir užsieniečius. Manau, Lietuvoje daug žmonių, kurie niekada net nėra su jais kalbėję. Lygiai tas pats galioja ir kalbant apie žmones, kurie yra kitos seksualinės orientacijos.

Vis dėlto merginai bendrauti su lietuviais paprasta, ir ji mano, kad jie yra labai draugiški – bent jau jei pokalbio pradžioje pati mergina bando kalbėti lietuviškai.

„Jei nepasakau net „labas" lietuviškai, jie gali būti gana atšiaurūs. Galbūt dėl to, kad daugelis anglų kalbos nesupranta taip gerai ir tada jaučiasi nepatogiai. Bet jei bandau kalbėti lietuviškai, žmonės būna labai draugiški ir paslaugūs", – patirtimi dalinasi pašnekovė.

Gilinasi į Lietuvos socialines problemas

Švedijoje vaikų globos namų nėra, tad pažintis su jais bei globotiniais švedei – nauja patirtis. Fanny kalba, jog savanoriaudama save pažįsta vis geriau, iš naujo atranda save.

„Gyvendama Lietuvoje mokausi, kaip su viskuo susidoroti pačiai, nes čia turiu gana mažai žmonių, su kuriais galiu leisti laiką bei bičiuliautis – arba dėl to, kad nesutampa mūsų laisvo laiko metas, arba dėl to, kad su manimi reikia bendrauti angliškai", – atvirauja mergina.

Pasak Fanny, ji nori kuo daugiau sužinoti apie socialinę sistemą Lietuvoje, labiausiai jai rūpi aspektai, susiję su šeimomis ir vaikais. Ji mano, jog vaikų globos namų egzistavimo priežastis yra ta, jog beveik neturime prevencinių priemonių padaryti, kad jų nebūtų.

„Pavyzdžiui, jei Švedijoje šeima išgyvena kokią nors krizę, kažkas turi įsikišti ir padėti šiai šeimai. Lietuvoje pagalba, kurią suteikiate, yra tai, kad vaikai gali kelias valandas praleisti dienos centruose, kur jie gali pavalgyti, nusiprausti. Tačiau paskui jie vėl grįžta į tas pačias šeimas. Švedijoje mes turime šeimų krizių centrus, o ne vaikų globos namus, ir pirmiausia stengiamasi padėtį taisyti šeimoje", – pasakoja mergina.

Grįžusi į Švediją mergina ketina studijuoti socialinius mokslus universitete. Ji norėtų tapti socialine pedagoge. „Studijuodama universitete taip pat galiu dalyvauti studentų mainuose Vilniuje ar Kaune, ir tikrai mielai šia galimybe pasinaudočiau. Norėčiau Lietuvoje praleisti daugiau laiko", – kalba Fanny.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje