Šių eilučių autorė prieš mėnesį buvo išsileidusi į europinio paveldo paieškų kelią Nemuno žemupiu, buvusiu Rytų Prūsijos ir caro laikų Rusijos (Lietuvą valdžiusios daugiau kaip šimtmetį), paribiu tarp Smalininkų (Jurbarko r.) ir Rusnės(Šilutės r.)
Smalininkuose, privačiame Justino Stonio senienų muziejuje, tokių atsitiktinių užklydėlių radau keliolika. Niekas nekontroliavo įeinančių į sodybos teritoriją, kurioje visas kiemas, sodas ir visi pašaliai yra pilni įvairiausių eksponatų. Senų padargų, žemės ūkio mašinų, įrankių, bitininkystės, linininkystės darbo priemonių, net paminklinių pirmojo pasaulinio karo laikų lentelių...
Tik dviaukščio namo viduje lankytojus sutiko ekspozicijų tvarkytoja, mielai aprodžiusi sukauptus šio muziejaus įkūrėjo J.Stonio lobius. Į klausimą, kodėl neapmokestina lankytojų, parodė aukų dėžutę. Kas kiek išgali, tokį pinigą ir įmeta. Kas paremti muziejų 1-3 litais pašykšti , niekas lauk neveja. Atskiro mokesčio už fotografavimą neima.Tik gido paslaugos 10 litų įkainotos.
Devynioliktojo amžiaus ir dvidešimtojo pradžios Rusijos, valdytos carų, paveldo objektų Smalininkuose – maži trupiniai. Nes šį kraštą valdė vokiečiai, čia šimtmečiais dominavo Vakarų Europos kultūra, kurios įspaudai ryškiausi
Devynioliktojo amžiaus ir dvidešimtojo pradžios Rusijos, valdytos carų, paveldo objektų Smalininkuose – maži trupiniai. Nes šį kraštą valdė vokiečiai, čia šimtmečiais dominavo Vakarų Europos kultūra, kurios įspaudai ryškiausi – architektūroje ir technikos paminkluose. Ir kraštovaizdyje, kurio išskirtinumą lemia beveik pusantro kilometro ilgio ąžuolų alėja. Ji vingiuoja išilgai miestelio, ir šis 186 išlakių ąžuolų kelias yra pats įspūdingiausias krašte.
Tokio ar bent panašaus nėra nei gretimoje Pagėgių savivaldybėje, taip pat – Šilutės ir Klaipėdos rajonuose, buvusiose Rytprūsių teritorijose. Nemuno žemupyje, potvynių kasmet mirkomame, vietiniai gyventojai pakelėse sodino ilgaamžius medžius – kad šaknimis sankasas tvirtintų ir važiuojamosios dalies ribas, jei vanduo kelius užlietų, ženklintų. Ir orientaciją lengvintų.
Šis žaliasis paveldas iš pakelių jau baigiamas išnaikinti, nes trukdo jų rekonstrukcijoms, platinimui. Naujųjų laikų europiniai kelių tvarkymo standartai verčia versti su šaknimis 19-ojo amžiaus žaliąjį paveldą. Gerai, kad Smalininkų gyvenvietės ąžuolynas, besitęsiantis abipus centrinės gatvės beveik pusantro kilometro ilgiu, yra paskelbtas gamtos paminklu. Tai – tvirtas apsaugos nuo pjūklo skydas.
Žinoma, po vieną kitą vėtrose ąžuolai virsta. Smalininkų moterys jų kelmuose tada sėja nasturtas.
Kai ta ąžuolų alėja atveda į vienintelį ir senienomis itin turtngą miestelio muziejų, nustebina keli faktai. Kad jis pradėjo veikti tik prieš dešimtmetį, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos dalimi. Dabar jame per 7 tūkst. eksponatų. O pradžia buvo J.Stonio tėvų ir senelių išsaugoti dokumentai ir daiktai.
Dabar J.Stonys viešai pristato viso savo gyvenimo sukauptus lobius, kurie liudija buities, amatų, technikos raidą. Čia pat gali pademonstruoti 34 senovinės gamybos technologijas ir 19 amatų. Nuo bitininkystės iki geležies išgavimo iš balų rūdos.
Bet tarp technologinę ir kultūrinę krašto raidą liudijančių vertingų eksponatų akis užkliūva už menkaverčio paminklinio biusto, skirto Rusijos bolševikų partijos vedlio Lenino įamžinimui. Kam kruvino režimo simbolis čia? Gidė sako, kad ir Hitlerio, taip pat kruvino vokiečių vedlio, portretas irgi kabo. Ir primena – jie valdė, o jiems keliaklupsčiavusių buvo milijonai. Visai ne pažangos labui.