Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 19d. 21:00

Dar viena susitikimų vieta sostinėje: Valdovų rūmų pašonėje sužaliuos renesansinis sodas

Tarp Valdovų rūmų ir Gedimino kalno – renesansinis sodas
A.Poškutė, UAB „Želdynėlis“ / Tarp Valdovų rūmų ir Gedimino kalno – renesansinis sodas

Valdovų rūmų muziejus, ruošdamasis antrosios dalies atidarymui liepos mėnesį, pateiks lankytojams staigmeną – tarp rytinio rūmų korpuso ir Gedimino pilies kalno prisėsti pailsėti vilios jaukus renesansinis sodas.

Planas Žemutinės pilies teritorijoje atkurti renesansinį sodą gimė kartu su užmoju atkurti Valdovų rūmus. Pagal pirminį įsivaizdavimą sodas turėjo būti didžiulis ir driektis iki tako, dabar vedančio nuo Pilies gatvės Rotondos link.

„Tačiau tai būtų buvęs didžiulis darbas, susijęs su dabartinio parko pertvarkymu, medžių kirtimu ir milžiniškomis sąnaudomis. Todėl laikui bėgant šios minties atsisakyta ir nutarta įkurti nedidelį sodelį“, – 15min pasakojo archeologas, Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centro vedėjas Gintautas Striška.

Juolab, kad išsamių duomenų, kaip iš tikrųjų atrodė sodas XVI amžiuje, kai čia rezidavo karališkoji šeima – Žygimantas Senasis su žmona Bona Sforca – nėra.

„Toje teritorijoje kultūrinio archeologinio sluoksnio priversta apie 5–6 metrai, todėl atkasti sodo laikotarpį labai sudėtinga. Vykdant archeologinius kasinėjimus atsiskleidė labai skirtingos epochos – rasta gausybė įvairiausių XVI, XVII, XVIII, XIX amžiaus reliktų. Bet kalbant konkrečiai apie sodą, toje teritorijoje esame radę drenavimo, šulinių sistemų liekanų, rodančių, kad gruntas tikrai buvo sausintas, rinktas vanduo“, – kalba G.Striška.

Sodui – Bonos Sforcos įtaka

Tokių iškalbingų radinių kaip, pavyzdžiui, Krokuvoje, kur archeologai rado sodo takelį iš plytų, lietuviams aptikti nepavyko.

„Tačiau turime šiokių tokių sėklų pavyzdžių, tarkime, radome vyšnių kauliukų ir vieną vynuogės kauliuką, kas sufleruoja, kokie augalai galėjo augti sode. Iš archeologinės pusės esame atlikę žiedadulkių analizę, kas irgi leistų spėti, kas ten galėjo augti. Tikėtina, kad vazonuose vešėjo prieskoniniai augalai, kurie dabar mums atrodo natūralūs, tačiau anuomet buvo egzotiniai: čiobreliai, bazilikai“, – dėsto archeologas.

Žinia, iš Italijos kilusi Bona Sforca į Lietuvą atvežė įvairiausių rūšių žalumynų, lapinių daržovių, žolelių. Pradėti auginti pastarnokai, žiediniai kopūstai, špinatai ir net artišokai. Manoma, kad dalis jų augo ir sode greta Valdovų rūmų.

Virtuvės daržo atsisakyta

Žinoma, kad Bona Sforca labai mėgo itališką virtuvę ir visokius prieskoninius augalus.

Tačiau prie Valdovų rūmų kuriant renesansinį sodą virtuvės daržo bus atsisakyta, sodinant dekoratyvių prieskoninių augalų – levandų, šalavijų, rūtų, diemedžio –lysves, juosiamas buksmedžių gyvatvore su centre trykštančiu fontanėliu.

„Tai – renesansinio sodo kanonas“, – sako R.Pukienė.

Dalis minėtų augalų nuo valdovo sodo per kelis šimtus metų atkeliavo į valstiečių darželius.

Be to, žalių prieskoninių kvapniųjų augalų ir dekoratyvių gėlių – baltųjų ir raudonųjų lelijų, tuščiavidurių bijūnų, žemuogių, pakalnučių, krokų ir raktažolių – kompozicijos suguls keturiose pakeltose lysvėse.

Rojaus obelys ir mirtos

Medžių juosta – dar vienas renesansiniam sodui būdingų atributų.

„Renkant sodui augalus buvo svarbu, kad jie atitiktų istorinį, klimatinį ir estetinį kriterijus. Atsisakėme augalų, kurie Europoje atsirado vėliau nei XVI amžiaus pabaigoje. Todėl mums netinka tujos, kiti iš Amerikos atvežti medžiai“, – pabrėžė dendrochronologė.

Remiantis istoriniais šaltiniais, vyšnių giraitė rūmų pašonėje labai tiktų: „Bet jos labai nepraktiškos, greitai suserga.“

Todėl naujajame renesansiniame sode sužaliuos ne tokie lepūs vaismedžiai – penkios rojaus obelys.

Be to, sodo lankytojų akį džiugins ir vazoniniai medeliai. „Žinoma, kad Bona bandė auginti citrusinius medžius, tačiau jie nušalo. Mes irgi planuojame konteinerinius augalus vazonuose. Juose tikrai bus ir mirtų, nes jų žiedadulkių rasta archeologinių tyrinėjimų metu“, – pasakoja R.Pukienė.

Taps mėgstama poilsio zona?

G.Striškos teigimu, renesansinis sodas Valdovų rūmų lankytojams, sostinės svečiams ir gyventojams turėtų būti atviras nuolat.

Pro sodelį bus galima pakliūti į kavinę, kurios darbo laikas turėtų būti ilgesnis nei muziejaus. Tikimasi, kad sodas taps dar viena pamėgta miestiečių susitikimo vieta.

Planuojama, kad sodas sužaliuos liepos 6-ajai, kai oficialiai duris atvers visos atkurtų rūmų dalys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

01:42
09:25
01:07

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje