Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 13d. 19:00

Dirbtinės salos – unikalus mokslininkų eksperimentas Kuršių mariose

Dirbtinė sala Kuršių mariose ties Gintaro įlanka
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos nuotr. / Dirbtinė sala Kuršių mariose ties Gintaro įlanka

Kuršių mariose mokslininkai vykdo eksperimentą – sumontavo dirbtines salas ir stebi, kaip jos padeda valyti vandenį, apsaugo krantus nuo erozijos. Bandomuoju vadinamas projektas bus tęsiamas: nauja sala turėtų atsirasti ir Klaipėdoje ties Jono kalneliu.

Kuršių nerijos lankytojai ties Gintaro įlanka gali pamatyti unikalų vaizdą – dvi dirbtines plūduriuojančias salas. Spalį mokslininkai salas parplukdė arčiau kranto ir stebės, kaip jos gali ištverti žiemą vandenyje.

Dirbtinės salos, anot Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Artūro Razinkovo-Baziuko, eksperimentinis projektas kovojant su klimato kaita. Lietuviai jį įgyvendina kartu su mokslininkais iš Lenkijos ir Vokietijos.

„Šio eksperimento tikslas – gerinti Kuršių marių vandens kokybę, mažinti nerijos krantų eroziją“, – teigė mokslininkas.

Plaukiojančios salos yra montuojamos iš specialių plūduriuojančių konstrukcijų, aptraukiamos kokoso pluoštu ir apsodinamos vietinei florai būdingais augalais.

Tokie eksperimentai jau įgyvendinami Prancūzijoje, Senos saloje, JAV, Airijoje. Salų kūrėjai buvo įvertinti už indėlį kovoje su klimato kaita.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos nuotr./Dirbtinė sala Kuršių mariose
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos nuotr./Dirbtinė sala Kuršių mariose

Kuršių mariose buvo sukonstruotos maždaug 12–15 metrų ilgio ir 9 metrų pločio salos ir apsodintos viksvomis, vilkdalgiais, rūgštynėmis ir kitais augalais. Augalai puikiai prigijo. Savo augimui jie naudoja maistines medžiagas, kurių yra marių vandenyje, kaip azotas, fosforas, ir pašalina šių medžiagų perteklių.

Viena sala nuo gegužės plūduriavo arčiau Gintaro įlankos. Kita – netoli kelio Smiltynė–Nida.

Kuršių nerijos nacionalinio parko ekologas Žilvinas Grigaitis pasakojo, kad viena sala, dar vadinama instaliacija, buvo pritvirtinta inkarais, kita sraigtiniais pamatais. „Iššūkių buvo: vėjas ir bangos kiek paardė salas. Tačiau įsitikinome, kad vietiniai augalai puikiai auga hidroponinėje aplinkoje, nors jie ir šlapiamėgiai“, – teigė ekologas.

Dr. A.Razinkovas-Baziukas pasakojo, kad jau pirmieji eksperimento metai nustebino. Pasirodo, kad šios iš segmentų montuotos salos mėgstamos paukščių. Antys pasinaudojo sala kaip buveine ir priperėjo pulką ančiukų.

Tokia apsodinta sala atsiras ir greta Jono kalnelio. Kartu, anot mokslininkų, ji atliks ir estetinę funkciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje