Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugpjūčio 20d. 09:13

Gastronominis turizmas Lietuvoje: užsieniečiai domisi uogomis ir pienu

Katros kaimo senbūvis Juozas spanguoliauja Čepkelių raiste
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Spanguolės

Lietuva gastronominio turizmo mėgėjams siūlo per tūkstantį unikalių kulinarinio paveldo patiekalų, tarp kurių – žuvienės, dzūkiškos bandos ir net Bonos Sforcos ragauta lazanija. Ir nors mūsų šalyje gastronominis turizmas priskiriamas nišinio turizmo rūšiai, šioje srityje galime drąsiai konkuruoti su kitomis valstybėmis. Taip sako laikinoji Valstybinio turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Kelionėje turistai nori patirti, o ne kuo daugiau fotografuoti

Pasak I.Trakimaitės-Šeškuvienės, gastronominis turizmas yra ne tik tai, kai turistai atvyksta į restoraną ir ten valgo. Tai – specifinių patirčių ieškojimas, susipažinimas su tuo, kaip gaminamas patiekalas.

„Iš tikrųjų mes turime tai, kas visame pasaulyje dabar labai populiaru – sveiką, švarų maistą, vandenį. Būtent sezoninis mūsų maistas labai išsiskiria iš kitų šalių, kuriose tokie dalykai jau yra retenybė. Pavyzdžiui, pavasarį mes turime įvairias žoleles, vasarą - vaisius ir daržoves, rudenį – grybus, uogas“, – sako ji ir priduria, kad tolimųjų rinkų turistus (kinus ir japonus) taip pat labai žavi ir lietuviški pieno produktai. Atvykę turistai lankosi ūkiuose, susipažįsta su tuo, kaip daromas sūris, sviestas, apžiūri gyvulius.

„Šiuolaikiniai turistai nori ne tik ragauti, bet ir patirti kažką naujo, įgyti patirties, išmokti.

Šiuolaikiniai turistai nori ne tik ragauti, bet ir patirti kažką naujo, įgyti patirties, išmokti.

Jie nori tapti edukacijos dalimi: savo rankomis mušti sviestą, iškepti pyragą. Šiandien turistui jau neužtenka atvykus į šalį tik nusifotografuoti“, – kalba I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

Turistus į Lietuvą atvilioja rekomendacija restoranų gide

Paklausta, ar dažnai į Lietuvą turistai atvyksta vien dėl to, jog nori išbandyti Lietuvos virtuvę, pašnekovė sako, kad tai sunku pasakyti, tačiau tokių žmonių be abejonės yra ir jų pastaruoju metu daugėja.

„Turistai sako, kad Lietuva juos traukia savo istorija, kultūra, tradicijomis ir papročiais. O gastonomija būtent ir yra susijusi su visais šiais dalykais“, – teigia ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė

Anot I.Trakimaitės-Šeškuvienės, gastronomija susižavėję turistai Lietuvoje aktyviau ėmė lankytis po to, kai Skandinavijos restoranų gide „White guide“ atsirado ir mūsų šalies vardas. Gide buvo sureitinguota 10 šalies restoranų. Vienas jų, esantis Vilniuje, užima 6 vietą geriausių Baltijos šalių restoranų sąraše.

Pašnekovė pasakoja, kad šiuo gidu skandinavai labai pasitiki, jie atvyksta į Lietuvą su tuo sąrašu norėdami aplankyti geriausias šalies maitinimo įstaigas.

„Restoranų savininkai kalba, kad dažnai turistai savaitgaliais atskrenda į Vilnių ar Kauną pavakarieniauti. Ypač daug užklausų ir apsilankymų būtent ir sulaukiama iš Šiaurės Europos šalių“, – pasakoja turizmo departamento vadovė.

Patiekalų, kuriais gali sužavėti turistus – apstu

Pašnekovės teigimu, Lietuva gastronominio turizmo srityje turi puikias perspektyvas, tačiau tam dar reikia padaryti nemažą įdirbį.

„Mes turime daugiau nei tūkstantį unikalių kulinarinio paveldo patiekalų, kurie yra labai specifiški ir išskirtiniai. Pavyzdžiui, Mažojoje Lietuvoje verdama žuvienė, kepamas varškės pyragas (gliumzinis). Dzūkijoje gaminamos bandos iš tarkuotų bulvių, kurios yra kepamos ant kopūsto lapo. Pati tik prieš kelis metus viešėdama pas bičiulę sužinojau, kad visai netoli nuo Vilniaus gali paragauti tokio patiekalo“, – sako ji.

Štai Kėdainiuose žmonės verda virtinius, o Šilutė turi puikų žuvienės virimo festivalį, kuris iš pradžių buvo tiesiog nedidelė šventė, o po kelių metų tapo grandioziniu renginiu.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Žuvienės edukacija
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Žuvienės edukacija

Anot jos, maisto renginiai visame pasaulyje yra įvardijami kaip vienas iš populiariausių būdų pritraukti tiek vietinių, tiek užsienio turistų.

Pašnekovė pasakoja šį pavasarį aplankiusi Baskijos kraštą Šiaurės Ispanijoje, kur vietiniai gyventojai labai aktyviai išnaudoja savo gastronominį paveldą. Vienas tokių renginių – aštuonkojų sriubos festivalis, į kurį suvažiavę žmonės tris dienas ragauja valgius.

„Štai Neringoje, Palangoje mes turime stintų šventes, kurios pritraukia turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Štai Neringoje, Palangoje mes turime stintų šventes, kurios pritraukia turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Atvažiuoja kaimynai iš Latvijos, Kaliningrado. Šios maisto šventės labai svarbios, nes leidžia pritraukti turistų ne vasaros sezono metu, kai kurortiniuose šalies miestuose tuo metu jų ir taip netrūksta. Pavyzdžiui, Varėnos grybų festivalis turistams yra vienas iš įdomiausių renginių, jiems grybų rinkimo varžybos yra kažkas išskirtinio. Švenčionyse vyksta vaistažolių rinkimo festivalis, žmonės iš užsienio atvažiuoja, renka tas vaistažoles“, – apie turistus į Lietuvą atviliojančias pramogas pasakoja ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė

Tačiau pašnekovė priduria, kad Lietuva turėtų stengtis labiau išnaudoti savo kulinarinį paveldą. Ji sako, kad reikia surasti kiekvieno regiono specifinius patiekalus, ieškoti receptų senose knygose, pakalbinti vyresnius tų kraštų gyventojus.

„Juk žmogus, atvažiavęs į kitą miestą, visada norės paragauti to, kas sena ir garsu tame regione“, – aiškina ji.

Maistas tampa kelionių tikslu

Pašnekovė pasakoja, kad pastaruoju metu gastronominio turizmo srityje Pasaulio turizmo organizacija fiksuoja 53 proc. augimą. Skirtingų skonių pojūčių ieškojimas užsienio valstybėse tampa madingas dėl to, jog šalys tampa vis labiau panašios dėl globalizacijos procesų, todėl gastronomija išlieka specifiška ir patraukli kitokių pojūčių ištroškusiems keliautojams.

„Seniau maistas buvo kelionių dalis, kai žmonės atvažiuodavo apžiūrėti šalies architektūros ar dar kažko. Dabar maistas tampa kelionių tikslu.

Apskritai Baltijos šalių regionas tampa vis labiau madingas. Šįmet sulaukėme nemažai užsienio žurnalistų, jie domėjosi, kokie restoranai pas mus geriausi ir ten lankėsi“, – kalba I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Halės turguje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Halės turguje

Pašnekovė išskiria ir tai, jog kai kurie Lietuvos turgūs bando lygiuotis į garsiausius Madrido ir kitų miestų turgus, kur žmonės ateina ne tik nusipirkti maisto, bet ir paragauti patiekalų praleisdami ten visą dieną.

„Praeitais metais sostinės Halės turguje lankėsi žurnalistės iš garsiojo „Elle“ žurnalo ir jos buvo sužavėtos, kokia tai įdomi vieta ir kiek joje visko daug“, – kalba I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Kelionė „The Coldest Ride“

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje