Vilniaus Aukštutinė pilis. Vilnius išaugo iš gyvenvietės, įsikūrusios Neries ir Vilnios slėniuose. XV a. ant Pilies (Gedimino) kalno stovėjo Aukštutinė pilis, jo papėdėje – Žemutinė, o ant Plikojo (dabar jį puošia Trijų Kryžių monumentas) – medinė Kreivoji. Visos trys pilys sudarė pagrindinį gynybinį miesto kompleksą.
Vilniaus senamiestis. Nuo Gedimino pilies bokšto atsiveria įspūdinga senamiesčio panorama. Pilies gatve nuo kalno papėdės pėsčiomis galima nukeliauti iki pat Rotušės aikštės. Gatvėje turistus vilioja kavinės, muziejai, suvenyrų parduotuvės.
Vilniaus Rotušės aikštė. XV a. aikštėje būdavo rengiami turgūs, pirkliai suvažiuodavo iš Rygos, Maskvos ir Krokuvos. Rotušė dabartinį vaizdą įgavo XVIII a. viduryje.
Aušros vartai. Tai vieninteliai išlikę miesto vartai XVI a. pastatytoje gynybinėje Vilniaus miesto sienoje. Juos puošia Aušros Vartų koplyčia.
Vilniaus Katedros aikštė. Aikštę puošia klasicizmo stiliaus Vilniaus arkikatedra bazilika, 57 m aukščio varpinės bokštas ir atstatyti renesansiniai LDK Valdovų rūmai.
Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Rūmų istorija siekia 1387 m., kai Lietuva priėmė krikštą. Nuo 1997 m. čia įsikūrusi LR Prezidentūra.
Vilniaus televizijos bokštas. Tai aukščiausias statinys Lietuvoje (326,5 m). 1991 m. sausio 13 d. žuvusių keturiolikos beginklių žmonių aukai atminti šalia pastatytas paminklas.
Modernusis Vilnius. Dešiniajame Neries krante įsikūrė Vilniaus miesto savivaldybė, iškilo dangoraižių, verslo centrų, visuomeninės paskirties pastatų.
Užupis. Tai vienas seniausių ir romantiškiausių Vilniaus miesto rajonų. Čia įsikūrusi menininkų ir verslininkų „respublika“, lyginama su Paryžiaus Monmartru.
Kairėnai. Kairėnų dvaras pirmą kartą paminėtas 1545 m. Dvarą valdė Isaikovskiai, Sapiegos, Tiškevičiai, Lopacinskiai. Nuo 1974 m. čia įsikūręs Vilniaus universiteto botanikos sodas.
Pūčkorių atodanga. Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai stebina gamtos turtais – parkus primenančiais miškais, ozais, keteromis ir gūbriais. Pūčkorių atodanga – aukščiausia Lietuvoje: 65 m aukščio ir 260 m pločio. Ją suformavo Vilnelės upės kilpa.
Medininkų pilis. XIV–XV a. pradžioje tai buvo viena didžiausių gynybinio tipo pilių regione. Išlikusi siena, 2011 m. rekonstruotas pagrindinis pilies bokštas – donžonas.
Aukštojo kalva. 2004 m. kalva buvo paskelbta aukščiausia Lietuvoje (293,8 m). Nuo apžvalgos bokštelio matyti Juozapinės kalva (292,7 m) ir apylinkės.
Daugiau įspūdingų Lietuvos vaizdų galite išvysti autoriniame Vytauto Kandroto fotografijų albume „123 graži Lietuva“ (išleistas ir angliškas albumo variantas „123 Beautiful Lithuania“), kurį galite įsigyti www.terrapublica.lt arba šalies knygų pardavimo vietose.
