Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 10d. 13:12

Lūšį pro savo namo langą pamatęs Gediminas: „Tai tikras stebuklas. Nepatikėjau!“

„Čia stebuklas. Kai pamačiau – nepatikėjau!“ – sako Klaipėdos rajone, Minijos senslėnio draustinyje, gyvenantis Gediminas Juozapaitis, kurio kieme trečiadienio ankstų rytą vaikštinėjo lūšis. Vyras sako tik girdėjęs, jog šie reti Lietuvoje gyvūnai įsikūrė kažkur pašonėje, bet negalėjo net pagalvoti,kad jie atkeliaus į jo namų terasą. Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis sako, jog tai itin gera žinia – vadinasi, miške visi procesai vyksta tik į gera. Baimintis lūšių nereikėtų, tačiau susirūpinti turėtų kačių šeimininkai, kurie augintiniams leidžia klajoti, kur panorėjus.

„Tai pirmas kartas. Lūšis atėjo anksti, apie šeštą ryto. Kaip tik prabudęs buvau, spėjau pamatyti, nufilmuoti. Tik gan trumpai, kol susiruošiau, tai ir vaizdo įrašas ne toks geras. Kad lūšys gyvena kažkur netoliese, mes žinojom. Kaimo žmonės mato ant kelio, kur slidinėjimo trasos, ten irgi buvo pasirodę. Erlandas (ekologas) girdėjo jauniklių garsus, – pasakojo Gediminas Juozapaitis.

– Mano sodyba yra visai prie pat miško, šalia didelė griova, nevaloma. Tai lyg mano asmeninė Punios giria, dažnai stirnos ateina, o čia iš viso stebuklas, kai pamačiau – nepatikėjau. Prie pat namo priėjo, bėgau prie vieno lango, prie kito. Stambus patinas, pažymėjo teritoriją, mačiau. Aplink labai daug stirnų, matyt, palei pėdas ir atsekė“.

Gediminas pasakoja svečio visiškai neišsigandęs.

Čia iš viso stebuklas, kai pamačiau – nepatikėjau. Prie pat namo priėjo, bėgau prie vieno lango, prie kito. Stambus patinas, pažymėjo teritoriją, mačiau.

„Kur gi čia išsigąsi tokį grožį pamatęs, – sako jis. – Norėjau, kad kuo ilgiau pabūtų, bijojau išgąsdinti. Į langus nežiūrėjo, manęs nematė ir praėjo, po veją pasivaikščiojo“.

Vyriškis sako dabar nuolat stebintis aplinką, netraukiantis net užuolaidų. Sako nė neabejojantis, jog aplink ir daugiau tokių „egzempliorių“ gyvena.

„Čia aplink kai kurios vietos tarsi džiunglės, tokios apaugusios daubos. Įdomu, kad yra tokie dalykai. Gamta tvarkosi, atsiranda, kas reikalinga joje“, – džiaugėsi vyras.

Gyvena už kelių kilometrų

Kaip 15min sakė Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlanas Paplauskis, šioje vietoje, kur pastebėta lūšis, gana daug sodybų, vienkiemių, tad šis svečias nustebino.

Gausesnė lūšių populiacija yra įsikūrusi Rietavo miškuose. Saugoma „Natura 2000“ teritorija skirta būtent jų apsaugai.

„Ten gana didelis miško masyvas, ten lūšių yra. Galima sakyti, kad pakraštys to masyvo yra aukštapelkė, kuri gana didelė, Reiškių tyras, ir ten lūšių būdavo visada, jos niekada nebuvo išnykusios. Nuo Ryškių pelkyno pakraščio iki minėtos vietos gal 5 km. Ten yra Ryškių tyro pelkės populiacija. Kažkokiu momentu lūšys konkuruoja dėl teritorijų, turi plisti, tik tiek, kad Minijos senslėnio draustinis yra mažiausiai tikėtina vieta, kur galėtum lūšį pamatyti. Tokio ramaus miško masyvo nėra. Ten yra gana siauri miško plotai, išsidėstę senslėnio pakraščiuose palei upelio šlaitus“, – pasakojo ekologas.

Vietos, kur pasirodė lūšis, sukultūrintos, aplink gausu dirbamų žemių, ūkių. Teritorija gana apgyvendinta ir paprastai lūšis jose nesirodo.

„Šalia žmogaus įsiterpę gamtos plotai, plyti gan dideli pievų plotai, o ten daug stirnų ir, matyt, mitybinis resursas traukia. Niekada nebūčiau įtaręs... Dar prieš du metus išgirdau lūšį šaukiančią jauniklius, pėdsakus užfiksavau, balsą, tolumoj miške mačiau šmėstelint, maždaug dviejų kilometrų atstumu nuo tos vietos. Žinojome, kad buvo netoliese, bet čia kaip ir labai arti žmogaus. Draustinyje visur, kur besisukinėsi, yra sodybų, žinoma, ne miestas, ne tanku, bet yra gyvenviečių, pavienių sodybų, o draustinis įsteigtas ne lūšių, o būtent kraštovaizdžio apsaugai, kuris tikrai įspūdingas“, – kalbėjo žinovas.

Anot E.Paplauskio, lūšis visuomet buvo laikoma kaip labai atsargus ir retai sutinkamas gyvūnas. Gamtoje galima išvysti nebent iš labai toli, nes lūšis puikiai girdi, tad greit pasislepia.

„Čia dėl to ir įdomu! Šiaip lūšių Lietuvoje vienu metu buvo 70, dabar gerokai daugiau. Baudos milžiniškos, tai brakonieriavimo nebėra dėl kailio, nerizikuojama“, – sakė E.Paplauskis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Minija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Minija

Medžioja kates

Ekologas įspėja apylinkių gyventojus, jog lūšys labai mėgsta kates. Tiesa, E.Paplauskis neslėpė nusivylimo, jog kačių šiuo metu gyventojai turi daug, jos vaikšto laisvėje ir daro didelę žalą medžiodamos paukščius. Lenkai buvo paskelbę informaciją, jog katės per metus pražudo apie 4 mln. paukščių. Gamtininkai pastebi, jog paukščių visoje Europoje itin sumažėję.

„Lūšis ekologai labai myli, todėl, kad jos naikina valkataujančias kates ir šunis. Kaimuose laikomos palaidos katės, kurios eina ten, kur nori. Katės yra paukščių naikinimo mašinos ir jų turėtų būti mažiau. Nieko nėra baisiau už mūsų kultūrą... Kažkada kates laikė grūdų jaujose, buvo logiška, nes grūduose buvo pelių. Dabar kasmet pražudoma milijonai paukščių. Kai jie dar maži, nemoka skraidyti, maitinami, katės jų sunaikina „debesis“, nežinau, kas dar tiek galėtų sunaikinti paukščių. Kažkada buvo miškinė katė, kuri nebegyvena miškuose, bet ji buvo įspausta tarp kitų plėšrūnų, gyveno su vilkais, gamta reguliavo, o dabar katės kur nori, ten eina. Tai paukščių žudymo mašinos, už juos atsakingi žmonės, o tie, kurie laiko palaidas kates, yra paukščių žudikai“, – drąsiai rėžė ekologas.

Vilkai ir lūšys – tik į naudą

Jis taip pat piktinosi ir garsiais medžiotojų pareiškimais apie vilkų grėsmes ūkiams. Anot E.Paplauskio, nei lūšis, nei vilkas nėra pavojingi gyvūnai, jei žmogus elgiasi sąmoningai.

Viešviles valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nuotr./Visai neseniai užfiksuotas ir kamera susidomėjęs pilkis.
Viešviles valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nuotr./Visai neseniai užfiksuotas ir kamera susidomėjęs pilkis.

„Medžiotojai kariauja propagandinius karus, kad galėtų nušauti. Neteisinga, kai dėl kiekvieno menkniekio kaltinami vilkai – užpuolė, sunaikino, lenda į namus, grėsmė žmogui. LGBT puola, vilkai puola, visi puola. Tuo pačiu principu konstruojama, kokie tai baisūs gyvūnai. Bet jų yra, kiek leidžia ekosistema. Vilkai išblaškyti, iššaudyti, šeimos išdraskytos, tai ir sukelia problemą, kad jie priversti naminius gyvulius pulti. Tai ne vilkus reikia šaudyti, o nemokėti kompensacijų ūkininkams, kurie nesaugo turto, – piktinosi ekologas.

– Mes gatvėje mašinos be signalizacijos nepaliekame, policija net netiria tokių įvykių. Čia lygiai taip pat. Apsaugoti gyvulius nuo vilkų yra labai paprasta – pakanka turėti šunis, elektrinį piemenį ir aptvarus. Šunys avių didžiules bandas, gyvulių bandas saugo kitose šalyse, kur yra kartais didesnis vilkų tankumas nei Lietuvoje, niekas dėl to neverkia“.

Pasak ekologo, tai, kad vilkai iššaudomi ir lieka išdraskytos šeimos, susilpnina jų gebėjimą maisto susirasti miške. Negalinga šeima tiesiog ima ieškoti lengvesnio grobio ir nuskriaudžia gyvulius.

„Daugėja hibridų, vilko ir šuns hibridų, kurie įžūlesni, lenda į sodybas. Nei vilkai, nei lūšys niekados nesudarys jokių problemų niekam, kas saugo savo turtą. Bet ne vietoj paliktą daiktą būtų nuodėmė nepasiimti. Tą žmonės turi aiškiai suprasti“, – pabrėžė ekologas, jog nei lūšių, nei vilkų baimintis nederėtų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Video

03:50
22:36
08:58

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje