Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 13d. 21:04

Ilgasis savaitgalis aktyviai: maršrutas pajūryje, kuris tiks visai šeimai

Palangos tiltas
Vytauto Kandroto nuotr. / Palangos tiltas

Artėja paskutinis ilgasis šios vasaros savaitgalis. Laikas, kai daugelis Lietuvos gyventojų nusprendžia su šeima pasilepinti trumpomis, bet įsimintinomis atostogomis pajūryje. Keliautojas, fotografas ir kelionių vadovų sudarytojas Vytautas Kandrotas rekomenduoja jas praleisti aktyviai ir dalijasi dviračių maršrutu Klaipėda–Giruliai–Karklė–Palanga iš kelionių vadovo „Po Lietuvą su šeima“.

Vytauto Kandroto nuotr./Žemėlapis
Vytauto Kandroto nuotr./Žemėlapis

Kelionę pradėkime Klaipėdos pakraštyje, kur nuo Vasaros koncertų estrados (Liepojos g. 1) prasideda dviračių takas, per Klaipėdos mišką vedantis į Girulius. Giruliai – tai prie Baltijos jūros esanti miesto dalis, garsėjanti gražiu paplūdimiu, poilsiavietėmis ir kariniais įtvirtinimais. O karo bijoti tikrai nereikia – prie jūros stūksantys gynybiniai pastatai (1) tėra tik Antrojo pasaulinio karo palikimas. Giruliai – puiki vieta išsimaudyti, tad nieko nelaukę nerkime į jūros bangas.

Minkime toliau iki vienos gražiausių pajūrio vietų – Olando Kepurės (2). Olandijos gyventojo čia neišvysime, bet į kepurę panašų skardį – tikrai. Tiksliau, patys lipsime ant šios „kepurės“ ir galėsime apžvelgti jūros platybes...

Nuo apžvalgos aikštelės traukime į Karklės kaimą (3), kuris garsėja vasarą čia rengiamu muzikos festivaliu.

Vytauto Kandroto nuotr./Karklė
Vytauto Kandroto nuotr./Karklė

Privažiavę Karklę, būtinai nusileiskime į paplūdimį – jis nubarstytas jūros nugludintais akmenėliais. Asfaltuotu dviračių taku Placio gatve pasieksime Pajūrio regioninio parko lankytojų centrą (4). Šiame centre pasijusime tarsi po vandeniu. Kodėl? Pamatysime ten nuvykę. O dabar pasiimkime dviračius ir traukime Plazės ežero (5) link. Prie jo įrengtas paukščių stebėjimo bokštelis. Gal pavyks pamatyti gulbę, antį ar gervę?

Nepamirškime užkąsti gamtoje, nes kita mūsų stotelė – jau Palangoje. Pakeliui į vasaros sostine tituluojamą kurortą galime išsukti iš kelio ir pajūryje aplankyti senąją Nemirsetos laivų gelbėjimo stotį (6).

VšĮ „Gatvės gyvos“/Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis
VšĮ „Gatvės gyvos“/Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis

Palangos įžymybė – botanikos parkas (7) su jo centre stovinčiais Gintaro rūmais. Tiesa, patys rūmai nėra gintariniai, jie tik saugo šį Lietuvos pajūrio auksą. Dviračiais čia važinėti negalima, tad palikime juos prie parko ir pasivaikščiokime parko takeliais, sustokime pašerti gulbių ir ančių.

Vytauto Kandroto nuotr./Botanikos parkas
Vytauto Kandroto nuotr./Botanikos parkas

Nuo Birutės kalno besidriekiančia Meilės alėja pasieksime Jūratės ir Kastyčio fontaną, Palangos tiltą ir, žinoma, Baltijos jūrą! Pats metas pasimėgauti gardžiais ledais, karštu vafliu arba rūkyta žuvimi. J.Basanavičiaus gatve (8) teks paėjėti pėsti – dviračių ir paspirtukų eismas čia uždraustas. Apžiūrėkime vieną iš žymiausių kurorto pastatų – kurhauzą bei naująją koncertų salę.

Vytauto Kandroto nuotr./Basanavičiaus g.
Vytauto Kandroto nuotr./Basanavičiaus g.

Artėdami prie Vytauto gatvės, matysime virš medžių viršūnių kylantį raudoną bažnyčios bokštą. Šiaurinėje kurorto centro pusėje, prie Jūratės ir Vytauto gatvių sankryžos, įrengtas grojantis fontanas – mėgstama šeimų poilsio vieta. Čia galime ir užbaigti savo kelionę.

Vytauto Kandroto nuotr./Knyga „Po Lietuvą su šeima“
Vytauto Kandroto nuotr./Knyga „Po Lietuvą su šeima“

Plačiau apie kiekvieną objektą:

1. Klaipėdoje išlikę gynybiniai įtvirtinimai – tai Baltijos jūros Juodoji tvirtovė. Antrojo pasaulinio karo metais Baltijos jūros uostas buvo vokiečių pilis-tvirtovė, Klaipėdos miestą juosė triguba gynybinė siena, driekėsi tuneliai ir slėptuvės, o pajūryje stūksojo gynybiniai mūrai. Vienas tokių – Giruliuose iki šių dienų stovintis masyvus betoninis statinys.

2. Olando Kepure vadinama Baltijos jūros pakrantėje prieš 12–15 tūkst. metų susiformavusio skardžio viršūnė. Šio Lietuvos kraštovaizdžiui neįprasto kalno aukštis siekia 24 m virš jūros lygio, o status šlaitas nuolat ardomas bangų mūšos. Kalnas nuo seno buvo apaugęs pušelėmis ir ąžuolų sengire, tad kontrastavo su aplink plytinčiomis lygumomis ir buvo geras orientyras jūrininkams bei žvejams. Nuo XIX a. kalno vietą net imta žymėti žemėlapiuose.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Paplūdimys Olando kepurė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Paplūdimys Olando kepurė

3. Manoma, kad Karklės kaimui pradžią davė šiose vietose apsigyvenę kuršiai. XVI a. šaltiniuose jau minima Karklės smuklė. Dabar gyvuojanti Karklė – etnografinis kaimas, kuriame išsaugotas sodybų architektūros savitumas. Kaimo istoriją mena senoji kalvė, buvusi mokykla, skenduolių kapinės, kuriose daugiau nei prieš šimtą metų buvo laidojami jūros bangų į krantą išmesti skenduoliai.

4. Pajūrio regioninio parko lankytojų centro ekspozicija įspūdinga. Vos tik įėję užversime galvas į viršų, nes virš mūsų atsiras paskendusio laivo karkasas, o prieš akis iškils 648 litrų akvariumas su Baltijos jūros priekrantės ties Karklės kaimu ekosistemos modeliu. Parke susipažinsime ne tik su gamtiniu, bet ir su kultūriniu paveldu, sužinosime, kuo vertėsi pajūrio gyventojai, įdomybių apie vietos vandens augalus ir gyvūnus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Plazės ežeras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Plazės ežeras

5. Plazė – ledyninės kilmės ežeras, tyvuliuojantis visai netoli Baltijos jūros. Ežeras yra nedidelis, jo kranto linija siekia vos 1 km. Dabar ši vieta yra saugoma – priklauso Plazės gamtos rezervatui. Prie ežero įrengtas namelis, skirtas paukščiams stebėti, todėl net ir lietus netrukdo grožėtis sparnuočiais. Šis ežeras patiks ir tiems, kas mėgsta važinėtis dviračiais, nes vandens telkinį galima pasiekti tik vienu (tinkamu pėstiesiems ir dviratininkams) taku, einančiu per rezervatą.

6. Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis – tai istorinis objektas, menantis ištisą laivų gelbėjimo sistemą, sukurtą 1870–1890 m. Vokietijoje. Gelbėtojų komandos padėdavo ant seklumos užplaukusiems laivams. Visi jų nariai buvo savanoriai, dirbo be atlygio, tik išskirtiniais atvejais gaudavo premijas. Gelbėjimo valtys buvo laikomos pakrautos ant specialaus vežimėlio, kurį, jei prireikdavo, arkliais nutempdavo į vandenį. Prie pastato dar ir dabar išlikę bėgiai, tačiau pati gelbėjimo stotis apleista.

7. Palangos botanikos parkas – vienas gražiausių ir geriausiai prižiūrimų parkų Lietuvoje. Didžiulėje jo teritorijoje stūkso Birutės kalnas, trykšta fontanai, žydi gėlynai ir šlama įvairiausi medžiai bei krūmai. Todėl parke ypač verta apsilankyti šiltuoju laikotarpiu, kai sodai kvepia nuo žiedų. Taip pat parką puošia skulptūros, iš kurių garsiausia – Laiminančio Kristaus. Verta žinoti, kad minėtasis Birutės kalnas stūkso šventame miške. Pasakojama, kad ant šio kalnelio vaidilutė Birutė kursčiusi šventąją ugnį dievui Perkūnui, o merginą pamilo čia atvykęs didysis kunigaikštis Kęstutis. Tikima, kad šioje vietoje palaidota kunigaikštienė Birutė. Kalnelio papėdėje stovi jai skirta skulptūra.

Palangos sav. nuotr./Palangos Botanikos parkas
Palangos sav. nuotr./Palangos Botanikos parkas

8. J.Basanavičiaus gatvė Palangoje – tai pagrindinė vasaros miestu vadinamo kurorto gatvė. Savaitgaliais ir visą vasarą ji būna gyva kaip niekad – čia šurmuliuoja daugybė miesto svečių bei vietos gyventojų. Gražioji J. Basanavičiaus gatvė iš pradžių buvo vadinama grafų Tiškevičių bulvaru, o vėliau pervadinta ir rekonstruota. Visai netoli jos puikuojasi Palangos tiltas, nuo kurio galima žvelgti į Baltijos jūrą. Prie J. Basanavičiaus ir Vytauto gatvių sankryžos iškilęs vienas garsiausių Palangos kurorto pastatų – kurhauzas.

Partnerio turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje