Dabar populiaru
Publikuota: 2021 birželio 20d. 12:01

Įspūdingame „Memel-Nord“ bunkeryje pajūryje – naujovė

Nauja, su pasieniečių veikla ir istorija susijusi ekspozicija bus įrengta išvalytame pietiniame „Memel-Nord“ baterijos bunkeryje
D.Nikitenkos/VE.lt nuotr. / Nauja, su pasieniečių veikla ir istorija susijusi ekspozicija bus įrengta išvalytame pietiniame „Memel-Nord“ baterijos bunkeryje
Nuo šios vasaros pajūryje bus galima lankyti dar vieną visuomenės poreikiams pritaikytą išskirtinį objektą – garsiojoje „Memel-Nord“ baterijoje Giruliuose, bunkeryje, duris atvers pasieniečių ekspozicija.

Entuziastai iš Pasieniečių klubo dvejus metus kuopė, valė smėlį ir šiukšles nuo pietinio artilerijos bloko, pabūklo aikštelės ir baigia tvarkyti vidaus patalpas. Jose bus demonstruojama su Lietuvos valstybės sienos apsauga, jos istorija susijusi įdomi medžiaga.

„Mūsų tvarkomas bunkeris yra tarsi veidrodinis šiauriau esančio ir Klaipėdos karybos istorijos klubo “Memel-Nord„ prižiūrimo atspindys. Galime išduoti, kad pietinėje dalyje lankytojai išvys tai, ko nėra kaimynystėje: autentišką katilinę ir kitus reliktus.

Šalia bunkerio guli ir labai retas tarpukarinis, po audros nuvirtęs ir suskaldytas, iš Šventosios mūsų pastangomis į Girulius atgabentas pasienio riboženklis, obeliskas, kurį planuojame restauruoti“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio vadas Gediminas Povilaitis.

Išvadavo nuo smėlio

Pajūrio regioninio parko (PRP) direkcijos valdoma, į kultūros vertybių registrą įrašyta „Memel-Nord“ (dar vadinama Girulių, Kukuliškių) pakrantės baterija yra vienas lankomiausių turistinių objektų. Šis Antrojo pasaulinio karo paveldas ilgus dešimtmečius buvo apleistas, užneštas smėliu, kol pirmieji šiaurinę baterijos dalį ėmė tvarkyti organizacijos „Memel-Nord“ vyrai. Dabar įspūdingame bunkeryje veikia karinė ekspozicija, vedamos ekskursijos.

Minėta baterija yra 1939 m. aplink anuometinį bei hitlerinės Vokietijos aneksuotą Mėmelį įrengtų gynybinių įtvirtinimų dalis. Giruliuose buvo pastatyti vienodi artilerijos blokai, tarp jų – ugnies kontrolės postas, viešojoje erdvėje geriau žinomas „Juodosios tvirtovės“ pavadinimu.

Ant apsauginio kopagūbrio pajūryje vokiečiai sumontavo keturis 150 mm kalibro SKL-45 pabūklus, pritaikytus šaudyti į taikinius jūroje (šaudymo nuotolis siekė 17 km). 1940 m. jie buvo išgabenti į Norvegiją, ir baterijoje pastatyti 128 mm kalibro „Flak-40“ priešlėktuviniai pabūklai. Vieno jų atkastas vamzdis ir dabar guli ant šiaurinio bloko platformos.

Šis karinis objektas buvo sprogdintas. Labiausiai nukentėjo pietinė jo dalis, kuri ir sudomino Pasieniečių klubą.

„Žinojome, kad po smėliu glūdi lygiai toks pats bunkeris, kaip ir į šiaurę nuo “Juodosios tvirtovės„. Pasirašę bendradarbiavimo sutartį su PRP direkcija nutarėme atgaivinti pietinį bloką ir pritaikyti jį visuomenės lankymui.

Pajūris visada buvo pasienio ruožas, todėl nedubliuodami karinės tematikos kaimyniniame bunkeryje nusprendėme įrengti su pasieniečių veikla susijusią ekspoziciją.

D.Nikitenkos/VE.lt nuotr./Nauja, su pasieniečių veikla ir istorija susijusi ekspozicija bus įrengta išvalytame pietiniame „Memel-Nord“ baterijos bunkeryje
D.Nikitenkos/VE.lt nuotr./Nauja, su pasieniečių veikla ir istorija susijusi ekspozicija bus įrengta išvalytame pietiniame „Memel-Nord“ baterijos bunkeryje

Pirmiausiai teko ilgai ir sunkiai dirbti, nes reikėjo atkasti, išvaduoti nuo smėlio gelžbetonio konstrukcijų paveldą. Įėjimo į bunkerį durys buvo visiškai užpustytos, virš jų ir dabar guli susprogdintas milžiniškas gelžbetonio luitas. Ant kopagūbrio – pabūklo aikštelė, kuri taip pat buvo užnešta smėliu. Nuvalėme, užbetonavome plyšius dėl hidroizoliacijos“, – pasakojo G. Povilaitis.

Centimetras po centimetro entuziastai nukasė tonas smėlio, tad dabar didžioji dalis konstrukcijų jau matyti. Įstatytos ir geležinės durys, atkastos angos.

Teletaipas ir akėčios

Birželio 26 dieną vyks pasieniečių ekspozicijos atidarymo iškilmės.

„Dalyvaus kolegos, o visuomenei duris atversime po keleto dienų. Išvalėme didžiąją dalį vidaus patalpų, įrengėme elektros instaliaciją, po truputį dėliojamos ir komponuojamos ekspozicijos. Jos bus dvejopos: daugiausiai – skirtos pasieniečių veiklai, bet skirsime vietos ir paties bunkerio rastam paveldui. Teks iš duženų sulipdyti kriauklę ir net klozetą. Ant vienos iš šukių puikuojasi 1941 m. data“, – atskleidė pokalbininkas.

Ateityje ekspozicija plėsis ir bus gausesnė, o pirmaisiais metais planuojama žmonėms parodyti keletą įdomybių.

„Demonstruosime sienos apsaugos priemonių savotišką evoliuciją nuo pat pirmųjų nepriklausomybės atkūrimo metų. Bus įrengtas XX a. pab. pasieniečio budėjimo postas, darbo vieta su įvairia dabar jau egzotiškai atrodančia įranga: teletaipu (raidinis telegrafo aparatas. – Autor. past.), faksu, senomis stebėjimo kameromis, monitoriais, žiūronais, žemėlapiais, net baldus autentiškus gavome.

Kitoje patalpoje, dideliame ekrane, bus galima matyti, kaip dirba jau XXI amžiaus pasieniečiai, kokia modernia technika naudojamasi. Demonstruosime videovaizdus apie mūsų naudotus bei naudojamus laivus, specialiosios paskirties būrio operacijas, veiklą. Bus eksponuojamos įvairios pareigūnų dėvėtos uniformos“, – teigė G.Povilaitis.

Idėjų kraitelėje – ir sovietmečiu taikyto bei dabar makabriškai atrodančio metodo pajūryje demonstracija.

„Pajūris buvo saugoma zona. Po 22 val. – komendanto valanda, todėl pasieniečiai visą paplūdimį nuo Nidos iki Šventosios išakėdavo tokiomis akėčiomis – kad galėtų ryte matyti, ar kas nors neleistinai vaikščiojo pajūriu, nebandė pabėgti į Vakarus. Pamenu, dar būdamas paauglys su draugais eidavau naktį maudytis į Baltiją ir taip pažeisdavome tvarką, todėl mus vaikydavosi uniformuoti vyrai.

Stovėjo visur galingi žibintai. Tad, manau, radus tokias ar panašias akėčias, galima būtų pademonstruoti gyvai žmonėms, kaip tas procesas atrodė, papasakoti istorijų“, – mintimis dalijosi pasienietis.

Dar viena idėja: ekrane rodyti įvairius smagius, šypseną keliančius atvejus, kuomet nufilmuojami keturkojai „nelegalai“: sieną kertantys vilkai, lūšys, briedžiai, net lokiai.

„Pirmaisiais veiklos metais tikrai visų sumanymų nepavyks įgyvendinti. Kol kas dar svarstome, kokiu grafiku ir kada atverti žmonėms duris. Veikiausiai dirbsime panašiai, kaip kaimynai šiauriniame bunkeryje – savaitgaliais. Norint apžiūrėti ekspozicijas, reikės įsigyti 1 eurą kainuojantį PRP lankytojo bilietą“, – teigė G. Povilaitis.

Obelisko klausimas

Anot PRP direktoriaus Dariaus Niciaus, belieka pasidžiaugti, kad dar vienas baterijos korpusas, užuot nykęs akyse po smiltimis, bus atvertas visuomenei bei trauks smalsuolius.

„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Antrojo pasaulinio karo bunkeris ir pasieniečiai neturi nieko bendro, tačiau objektas juk yra pasienio ruože. Mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi savo užkardą Nemirsetoje, yra stebėjimo bokštai, kameros ir t. t. Aplankę bateriją “Memel-Nord„ žmonės nušaus du zuikius: ir karinio paveldo, ir pasieniečių ekspozicijas apžiūrės“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Intriguojanti istorija gali išsivystyti dėl pasieniečių pastangomis atkasto ir iš Lietuvos-Latvijos valstybinės sienos Būtingėje pargabento obelisko. Jis – labai retas tarpukario reliktas ir buvo pastatytas ant kopagūbrio 1921 m., kuomet Palangos kraštas po trilerio vertų diplomatinių derybų Tarptautinės arbitražo komisijos sprendimu buvo grąžintas Lietuvai.

D.Nikitenkos/VE.lt nuotr./Po audros nuo kopagūbrio nugriuvęs ir suskilęs, iš Lietuvos-Latvijos pasienio ties Būtinge atvežtas tarpukario obeliskas
D.Nikitenkos/VE.lt nuotr./Po audros nuo kopagūbrio nugriuvęs ir suskilęs, iš Lietuvos-Latvijos pasienio ties Būtinge atvežtas tarpukario obeliskas

G.Povilaitis svarsto, kad į tris dalis suskilusį obeliską būtų tikslinga restauruoti ir palikti kaip reliktą, eksponatą šalia bunkerio. Mat grąžinti riboženklį į pirminę vietą, ant kopagūbrio ties siena su Latvija, nebeįmanoma: ši vieta – nuskalauta jūros, o pastačius šalia paminklą šiam grėstų toks pats likimas. Be to, norint pastatyti naują oficialų riboženklį, reikėtų atlikti daugybę tarptautinių biurokratinių procedūrų, kurios ilgai užtrunka.

Anot Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, obeliskas yra saugomas valstybės, todėl bet kokie su juo susiję veiksmai turės būti derinami.

„Yra vienas iš variantų tą riboženklį restauruoti ir perkelti prie Liepojos plento, netoli Latvijos pasienio. Ten, kur tarpukariu stovėjo analogiškas, bet jis sunaikintas. Tokiu būdu obeliskas kad ir nebūtų savo pirminėje vietoje, bet arčiau sienos. Šalia reikėtų pastatyti ir informacinį stendą“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Vakarų ekspresas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje