Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 23d. 21:10

Išskrendantys paukščiai atvėrė ekologines žaizdas

Juodkrantėje, kur taip pat žieduojami paukščiai, šiemet drastiškai ėmė mažėti migruojančių mažųjų apuokų
Ve.lt nuotr. / Juodkrantėje, kur taip pat žieduojami paukščiai, šiemet drastiškai ėmė mažėti migruojančių mažųjų apuokų

Didžioji paukščių migracija Ventės rage baigiasi kaip niekad anksti. Tokia žinute šią savaitę pasidalijo Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Regis, rudeninės paukščių migracijos subtilybės turėtų dominti tik ornitologus, tačiau „Vakarų ekspresui“ pakalbinus patį arti 40 metų Ventėje sparnuočius žieduojantį V.Jusį ėmė aiškėti nerimą keliančios tendencijos.

„Per visą savo karjerą neprisimenu metų, kuomet didžioji paukščių migracija pasibaigtų taip anksti. Ornitologinėje stotyje dirbu nuo 1981 metų. Pernai spalį sužiedavome apie 60 tūkst. migruojančių paukščių, o šiemet – tik 11 tūkst. Tokios tendencijos priežasčių esama keletas, tačiau esminė ir svarbiausia: Lietuvoje, kaip ir visame mūsų regione, mažėja sparnuočių. Intensyvus ir vis besiplečiantis žemės ūkis daro įtaką. Aplinkos tarša. Šis ruduo labai akivaizdžiai parodė, jog su mūsų aplinka nėra viskas gerai“, – komentavo ornitologas.

Beliko „trupiniai“

Prieš dvejetą metų, rudenį, paukščių žieduotojai Ventės rage galėjo džiaugtis istoriniu įvykiu: per šį migracijos sezoną buvo sužieduotas rekordinis nuo pat 1929 metų, kai ši stotis buvo įkurta, sparnuočių skaičius.

„Tiek paukščių per vieną migracijos sezoną dar niekada nebuvome sugavę: spalio antrojoje dekadoje turėjome 116 tūkst. sužieduotų sparnuočių. Ir šis skaičius didėjo. Gaudykles išmontavome tik lapkritį. Labai įdomūs metai, nes vienų rūšių sumažėjo, o kitų – gerokai padaugėjo“, – pasakojo V.Jusys.

2018-aisiais buvo viršytas ankstesnis 105 tūkst. sužieduotų paukščių rekordas, užfiksuotas 2003-iaisiais. 100 tūkst. sužieduota 2002 metais. Šiemet – visiškai kitokios tendencijos.

„Pirmiausiai, šiemet labai anksti prasidėjo paukščių migracija: jau birželį ėmė migruoti varnėnai. Kitas dalykas – ankstesniais metais spalio antrojoje pusėje mes sužieduodavome tūkstantį paukščių per dieną, o dabar belikę „trupiniai“: į tinklus įkliūva vos keli šimtai. Net lapkričio mėnesį anksčiau sužieduodavome per tūkstantį sparnuočių. Dabar galima jau konstatuoti, jog didžioji paukščių migracija baigėsi. Pernai sužiedavome 130 tūkst. paukščių: vien rugsėjį – 30 tūkst., o spalį – 60 tūkst. Šiemet rugsėjį – 15 tūkst., spalį – 11 tūkst. Šios tendencijos kelia įvairių minčių“, – tikino V.Jusys.

V.Jusio nuotr./Gaudyklės
V.Jusio nuotr./Gaudyklės

Anot jo, specialistai kelia versiją, jog tiesiog ėmė drastiškai mažėti sparnuočių ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione.

„Jūs atkreipkite dėmesį į vieną smulkmeną: seniau vasarą važiuojančio automobilio priekinis stiklas būdavęs nusėtas uodais ir nespėdavai jungti valytuvų, o dabar nieko panašaus nebėra. Priežastis – vis intensyvėjantis žemės ūkis ir naudojami įvairiausi chemikalai. Tad mažėjant vabzdžių populiacijai ima trūkti maisto ir paukščiams. Kuo mažiau maisto, tuo mažiau paukščių mūsų kraštuose peri. Kitas dalykas – nykstančios natūralios sparnuočių veisimosi buveinės. Kertami miškai, laukai šimtais hektarų užsėjami rapsais, iškertami pakelių krūmynai, pakelės nušienaujamos. Modernizuojant žemės ūkius, statant naujus pastatus, griaunant tvartus taip pat naikinamos buvusios plunksnuočių perėjimo vietos“, – teigė ornitologas.

Jis užsiminė ir apie galimą natūralią priežastį, kodėl šiemet į Ventėje išstatytus tinklus bei gaudykles pakliuvo mažiau migrantų.

„Gal ir vėjas nepalankus vyravo. Mums palankus pietvakarių-pietų vėjas, nes tada paukščiai lekia į tinklus. O jei vėjo kryptis kitokia, jie atskrenda iki Ventės švyturio ir nulekia į Rusnę“, – svarstė gamtininkas.

Klimato kaita

Paklaustas, ar pastebi sparnuočių elgesyje kokių nors pokyčių, tendencijų dėl globalinio klimato atšilimo, ornitologas žodžių į vatą nevyniojo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ventės ragas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ventės ragas

„Žinoma. Šaltų žiemų nebeturime. Prieš keliolika ar keliasdešimt metų išvysti varnėnus žiemą buvo tikra sensacija, o dabar – normalu. Kitas dalykas – vis dažniau Lietuvą, kaip žiemojimo vietą, pasirenka migrantai iš šiaurės. Tai irgi byloja apie klimato pokyčius“, – teigė jis.

Juodkrantėje sparnuočius žieduojanti Ligita Pareigienė „Vakarų ekspresui“ sakė pritarianti kolegos iš Ventės įžvalgoms.

„Pas mus, Juodkrantėje, yra tokia specifika: čia labai dažnai į tinklus įkliūva ir sužieduojami mažieji apuokai. Tai – migrantai iš šiaurės: Suomijos, Latvijos. Pernai rudenį sužiedavome per 100 šių pelėdinių paukščių, o šiemet – vos apie 40. Priežastys? Manau, kad tai susiję su klimato atšilimu. Galimai apuokai nebeturi poreikio migruoti į pietus, nes ir gimtinėje žiemą jiems gerai. Ir tikrai galiu pasakyti, jog ta migruojančių sparnuočių mažėjimo tendencija yra tikra, o ne tik prielaidos. Šiuos faktus regime ir Juodkrantėje“, – teigė pokalbininkė.

Neringos fenomenas

Iki šiol paslaptingu reiškiniu laikoma paukščių migracija yra ne tik mokslininkus dominanti jų darbo sritis, bet ir emocinis užtaisas pirmiausiai Kuršių nerijos lankytojams. Mat žemyne, ypač – miestuose, jau spengia tyla, medžiuose nebesigirdi giesmininkų, tik vis dar migruojantys varnėnai akimirkai kitai nutūpę į lajas pagyvina aplinką savo čirškėjimu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ventės ragas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ventės ragas

Kuršių nerijoje – kitaip. Patekus į šį pusiasalį rudenį galima tarsi persikelti laiko tiltu ir bent akimirkai sugrįžti į vasarą. Migruojantys sparnuočiai lekia per neriją, tad ypač saulėtomis ir mažiau vėjuotomis dienomis patenki, tarsi į paukščių turgų: migrantai nutupia medžių šakas, keliauja pajūriu, ilsisi, maitinasi, ir šie garsai bei vaizdai tampa ryškiu kontrastu rudens tylai.

Ornitologai pažymi, jog migruojantiems paukščiams Lietuvos pajūris yra tarsi dangaus greitkelis. Patraukę iš šiaurės pietų link, prie Klaipėdos jie pasiskirsto: trečdalis skrenda per Ventės ragą, o net du trečdaliai – per Kuršių neriją. Šie srautai dažniausiai susijungia Karaliaučiaus srityje, prie pirmosios pasaulyje paukščių žiedavimo stoties Rybačio (Rasytės) kaimelyje.

Tad nuo rutinos, triukšmo ir darbų pavargę didmiesčių gyventojai turi progą ne tik išgirsti vasaros giesmių, bet ir pamatyti žadą atimančių vaizdų. Danguje virš jūros, kopų nenutrūkstamai teka tiršta paukščių upė: apskaičiuota, kad per dieną virš Kuršių nerijos gali praskristi net apie 3 mln. sparnuočių. Norint išvysti šį vaizdą būtina žinoti ir tai, kad paukščiai aktyviausiai skrenda nuo 8 iki 13 valandos. Beje, turi būti giedra ir pūsti pietų, pietvakarių krypčių vėjai.

Belieka tikėtis, kad šis gamtos reiškinys dėl įvairių su žmogaus veikla susijusių priežasčių nepraras savo žavesio ir ateityje.

Vakarų ekspresas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje